Skarlatina vaikams: išsamus vadovas apie simptomus, priežastis ir gydymą

Skarlatina - tai bakterinė infekcinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikams ir sukelia gerklės skausmą, karščiavimą bei būdingą odos bėrimą. Tai yra ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Skarlatina laikoma viena iš dažniausių bakterinių vaikų infekcijų. Liga plinta gana lengvai, ypač vaikų kolektyvuose, pavyzdžiui, darželiuose ar mokyklose.

Kas sukelia skarlatiną ir kaip ja užsikrečiama?

Skarlatina - tai infekcinė liga, kurią sukelia A grupės streptokokų bakterijos (Streptococcus pyogenes). Šios bakterijos priklauso Streptococcaceae šeimai. A grupės beta hemolizinis streptokokas išskiria toksiną, dėl kurio atsiranda būdingas skarlatinos bėrimas ir kiti skarlatinos požymiai. Kai bakterija patenka į organizmą, ji išskiria eritrogeninį toksiną, sukeliantį odos reakciją - paraudimą ir bėrimą.

Dažnai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą, ir tik apie 10 procentų pacientų (vaikų) su streptokokų sukelta angina išsivysto skarlatininis bėrimas. Patekusios į nosiaryklę, bakterijos dauginasi ant tonzilių ir ryklėje, sukeldamos anginą, o išskirti toksinai sukelia skarlatinai būdingą bėrimą.

Plitimo būdai

Skarlatina plinta įvairiais būdais. Liga plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar kalbant. Infekcija plinta ne tik oro lašeliniu būdu, bet ir per bendrus daiktus, indus ar tiesioginį kontaktą. Užsikrėsti galima liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančio asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Taip pat galima užsikrėsti ir nuo sveiko žmogaus, kuris yra streptokoko nešiotojas. Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą maistą, ypač pieną.

Kas dažniausiai serga skarlatina?

Skarlatina dažniausiai serga 2-8 metų amžiaus vaikai, o sergamumo pikas pastebimas tarp 4-8 metų. Mergaitės ir berniukai skarlatina serga vienodai dažnai. Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnius prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus. Didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnius prieš streptokokų egzotoksinus.

Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina. Nors liga dažniausiai paveikia vaikus, skarlatina suaugusiam žmogui taip pat galima. Suaugusieji dažniausiai serga lengvesne forma - bėrimas gali būti ne toks ryškus, o karščiavimas mažesnis.

Skarlatinos inkubacinis periodas ir užkrečiamumas

Skarlatinos inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 7 dienų. Tai laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo. Laikas nuo užsikrėtimo iki simptomų pradžios gali būti ir nuo 1 iki 4 dienų.

Svarbu žinoti, kad žmogus tampa užkrečiamas dar prieš pasireiškiant simptomams ir lieka toks maždaug 10 dienų, jei nėra gydomas antibiotikais. Negydomas pacientas, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti net 2-3 savaites. Užkrečiamasis laikotarpis dažniausiai baigiasi praėjus maždaug 24 valandoms po pirmosios antibiotikų dozės, todėl po šio laiko žmogus įprastai nebeplatina infekcijos.

Pagrindiniai skarlatinos simptomai ir požymiai

Skarlatinos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms dienoms po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Liga prasideda staiga - pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, o netrukus kūną nusėja smulkus, šiurkštus bėrimas. Štai pagrindiniai skarlatinos požymiai:

• Staigus karščiavimas: dažnai temperatūra pakyla virš 38,5 °C. Negydant, aukščiausiai temperatūra pakyla antrą dieną (38,4◦C ir daugiau) ir palaipsniui per 5-7 dienas sugrįžta į normą. Tinkamai gydant temperatūra nukrenta per 12-24 valandas.
• Stiprus gerklės skausmas: ypač ryjant. Gerklė būna paraudusi ir išbrinkusi, padidėję tonzilės, gali būti ir pūlingų apnašų. Kartu būna padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai, patinusios ir paraudusios tonzilės ir žiočių lankai, o ant kietojo, minkštojo gomurio ir ant liežuvėlio matomi tamsiai raudonos spalvos taškeliai.
• Liežuvio pokyčiai: Pirmą ar antrą dieną liežuvis apsitraukia pilkai baltos spalvos apnašu, pro kurį matosi raudoni liežuvio speneliai. Ketvirtą-penktą dieną liežuvio apnašas nusivalo, ir liežuvis tampa panašus į avietę (vadinamasis „avietinis“ liežuvis).
• Būdingas bėrimas: Skarlatinos bėrimas dažniausiai pasireiškia 12-48 valandų po pirmųjų simptomų, arba 12-48 valandų nuo karščiavimo pradžios. Jis būna smulkus, rausvas, šiurkštus, primenantis švitrinį popierių. Pirmiausia atsiranda raudonos dėmelės apie ausis, kakle, krūtinėje, pažastyse, kirkšnyse ir per 24 val. bėrimas išplinta po visą kūną. Ryškiausi bėrimai būna ten, kur susidaro odos raukšlės: kaklo, pažastų, kirkšnių srityje, pakinklio raukšlėse. Dėl trapių kapiliarų trūkinėjimo šiose srityse gali atsirasti raudoni dryželiai, kurie išlieka dar 1-2 dienas išnykus viso kūno bėrimui.
• Veido paraudimas: Veidas pasidaro ryškiai raudonas, tačiau lieka pabalęs tik nosies-smakro trikampis (vadinamasis „skarlatininis trikampis“). Išplitus bėrimui oda atrodo kaip nudegusi saulėje, o dėl iškilusių bėrimo elementų ji būna panaši į žąsies odą.
• Odos lupimasis: Bėrimui išnykus (po 3-5 dienų), oda gali pradėti šerpetoti, ypač delnų ir pėdų srityje. Maždaug po 6 dienų bėrimai pradeda blankti ir luptis. Odos lupimasis ryškiausias būna pažastų, kirkšnių srityje, kojų ir rankų pirštų galuose ir gali tęstis iki 6 savaičių. Bėrimas paprastai trunka 5-7 dienas, o po jo gali sekti odos pleiskanojimas.
• Kiti simptomai: Galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas (ypač vaikams).

Skarlatinos simptomų eiga

Skarlatinos diagnostika

Skarlatinos diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais požymiais, tokiais kaip bėrimas, „avietinis“ liežuvis ir karščiavimas, bei laboratorinių tyrimų duomenimis. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami šie tyrimai:

• Gydytojo apžiūra: Šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas (pediatras) apžiūri pacientą, įvertina simptomus.
• Kraujo tyrimai: Pirmomis dienomis bendrame kraujo tyrime būna padidėjęs leukocitų skaičius, per antrą savaitę gali padidėti eozinofilų kiekis kraujyje, būna padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).
• Gerklės tepinėlis (pasėlis): Norint patvirtinti diagnozę ir nustatyti, ar sukėlėjas yra streptokokas, atliekamas žiočių tepinėlio pasėlio mikrobiologinis tyrimas.
• Greitas streptokokų nustatymo testas: Jo metu paimamas mėginys nuo tonzilių ir ryklės, ir per kelias minutes naudojant specialias diagnostines juosteles nustatoma, ar paimtame mėginyje yra streptokokų antigenų. Jei šis testas neigiamas, streptokokinei infekcijai patvirtinti turėtų būti atliekamas ryklės nuogramdų pasėlis.
• Serologiniai ir antigenų nustatymo testai: Taip pat gali būti atliekami ir šie tyrimai.

Skarlatinos gydymas ir galimos komplikacijos

Kadangi skarlatina yra bakterinė infekcija, tinkamiausias būdas ją įveikti - gydymas antibiotikais. Pirmo pasirinkimo vaistas skarlatinai gydyti yra Penicilinas. Antibiotikai, dažniausiai penicilinas arba amoksicilinas, naikina bakterijas, sukeliančias infekciją. Jei vaikas alergiškas Penicilinui, skiriamas Eritromicinas. Antibiotikas turi būti skiriamas bent 10 dienų.

Sunki skarlatinos forma gydoma ligoninėje, leidžiant antibiotikus į veną. Paprastai skarlatina trunka apie 7-10 dienų, tačiau dauguma sergančiųjų pradeda jaustis geriau jau po kelių dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios.

Papildomas gydymas ir perspėjimai

Be antibiotikų, karščiuojant skiriamas paracetamolis ar ibuprofenas, siekiant sumažinti temperatūrą ir palengvinti skausmą. Rekomenduojama skalauti gerklę dezinfekuojančiais tirpalais. Svarbu vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, arbatų, kad būtų išvengta dehidratacijos.

Kai kuriais atvejais žmonės linkę ieškoti natūralių gydymo būdų, tačiau skarlatinos gydymas be antibiotikų nerekomenduojamas. Natūralūs metodai gali būti taikomi tik kaip papildoma priemonė - gerklės skalavimai, poilsis, pakankamas skysčių vartojimas.

Galimos komplikacijos

Nors skarlatina šiandien nebėra tokia pavojinga, kaip anksčiau, svarbu šią ligą vertinti rimtai. Negydoma ar netinkamai gydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų. Negydoma infekcija gali sukelti širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimus. Šiais laikais retai pasitaiko skarlatinos komplikacijų, tačiau negydant ar esant nesėkmingam gydymui, 3-5-ą dieną gali išsivystyti šios ankstyvos komplikacijos: plaučių uždegimas, otitas, paratonzilinis pūlinys, septicemija, meningitas, osteomielitas. 2-3-ą ligos savaitę gali pasireikšti vėlyvos ligos komplikacijos: reumatinė karštinė, postreptokokinis glomerulonefritas, sinovitas. Negydoma skarlatina gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatinę karštinę, inkstų uždegimą, vidurinės ausies uždegimą ar net širdies vožtuvų pažeidimus, todėl labai svarbu laiku atpažinti ligą ir pradėti gydymą antibiotikais, kad būtų išvengta ilgalaikės žalos organizmui.

Profilaktika ir imunitetas

Deja, skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinė profilaktikos priemonė - vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Jei vaikas susirgo skarlatina, jis turi likti namuose bent 24 valandas po antibiotikų vartojimo pradžios. Sergantis vaikas turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus ir virtuvės įrankius reikia laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Valyti ir dezinfekuoti aplinką galima šiais būdais: virinant, skalbiant, plaunant, šluostant.

Imunitetas ir pasikartojantys atvejai

Taip, skarlatina galima susirgti daugiau nei vieną kartą. Persirgus susiformuoja imunitetas tik tam konkrečiam A grupės streptokoko toksino tipui, tačiau šių tipų yra keli. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir kartotinai. Vadinasi, kad susirgtų skarlatina, asmuo turi būti imlus streptokokų gaminamiems toksinams. Todėl gali būti, kad toje pačioje šeimoje du vaikai turi streptokokinę infekciją, tačiau tik vienas iš jų (kuris vis dar imlus toksinui) susirgs skarlatina.

tags: #vaiku #liga #skarlatina

• Darbo laikas dėl gimimo liudijimo dublikato
• Švelnumas ir saugumas mažylio odai
• Vaikų globos namai Panevėžio rajone
• „Pasakos“ darželio ugdymas ir veikla
• Akmens terapija būsimoms mamoms