Vaikų kalbos sutrikimai: atpažinimas, priežastys ir efektyvi pagalba

Kalba yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo žmonės išreiškia savo mintis ir bendrauja su kitais. Kai vaikas pradeda kalbėti, jo balsas tampa tiltu į pasaulį - per žodžius jis dalijasi mintimis, emocijomis ir svajonėmis. Tačiau ne visi turi privilegiją sklandžiai kalbėti, ir ne visų vaikų kalbos raida vyksta vienodu tempu. Vaikų kalbos sutrikimai yra įvairių rūšių ir jie gali kilti dėl įvairių priežasčių. Kai kurie pradeda kalbėti anksčiau, kitiems prireikia daugiau laiko.

Kas yra kalbos raidos sutrikimas?

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytojų, logopedžių dr. Simonos Daniutės ir doc. dr. Daivos Kairienės, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau gali išlikti visą likusį gyvenimą. Tai yra ilgalaikis sutrikimas, kurio požymiai gali išlikti ir suaugus. Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku žodžiu reikšti mintis, suprasti ir vartoti sakytinę kalbą.

Lietuvoje kalbos raidos sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas. Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet, 2023 m. spalio 20-ąją, prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva, pabrėždama šio sutrikimo svarbą visame pasaulyje.

Kalbos raidos sutrikimų priežastys

Kalbos sutrikimų priežastys yra labai įvairios ir kompleksinės, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Logoterapeutė Irena Stankuvienė iš „Asmens sveikatos klinikos“ atkreipia dėmesį į kelias pagrindines priežastis:

• Prenataliniai ir perinataliniai veiksniai: Kalbos centrai formuojasi trečią-ketvirtą nėštumo mėnesį. Jų raidai sukliudyti gali vaisiaus centrinės nervų sistemos ar galvos smegenų pažeidimai, galintys kilti dėl mamos persirgtos infekcinės ligos, traumos, apsinuodijimo, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimo. Gimdymui užsitęsus daugiau nei 18 valandų ar pagimdžius itin greitai (iki valandos), deguonies stygius gali paveikti naujagimio kalbos raidą.
• Ankstyvojo amžiaus ligos ir motorikos sutrikimai: Pirmaisiais vaiko metais persirgtos ligos, jų komplikacijos gali paveikti kalbą. Pavyzdžiui, jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
• Artikuliacinio aparato problemos: Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus.
• Aplinkos veiksniai: Netinkama vaiko kalbinė aplinka gali turėti didelės įtakos. Kai kurie tėvai prisipažįsta, kad su vaikais mažai kalbėjosi, bendravo ir vaikas valandų valandas leisdavo prie televizoriaus ar kompiuterio. Dvimetinukai, kasdien dvi ar daugiau valandų sėdintys prie ekranų, patiria nuolatinę įtampą. To padariniai - skurdesnė kalba, šlubuojantis elgesys, sunkumai sukaupiant dėmesį. Taip pat sunkumų dažniau gali kilti emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
• Kiti veiksniai: Komplikuotas nėštumas ar traumos gimdymo metu, netinkama vaiko kalbinė aplinka, jo psichinio ir motorinio vystymosi problemos, neišnešioti kūdikiai, dvynukai, vaikai, augantys dvikalbėse šeimose, gali šiek tiek lėčiau išmokti kalbėti. Mikčiojimą lemia ir genetiniai faktoriai, psichologinės įtampos, stresas, traumos.

Kalbos raidos sutrikimų požymiai pagal amžių

Ankstyvas sutrikimų atpažinimas yra labai svarbus. Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį:

Ankstyvasis amžius (nuo gimimo iki 2 metų)

Vertėtų atkreipti dėmesį į šiuos galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius:

• Ribotas poreikis bendrauti.
• Sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus.
• Menka tariamų garsų įvairovė.
• Nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai.
• Vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas.
• Lėtesnė motorikos - sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida.

Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500.

Ikimokyklinis amžius (2-6 metai)

Ikimokyklinio amžiaus vaikams, turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai:

• Nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai.
• Vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika.
• Jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu.

Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai:

• Vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį.
• Jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti.
• Jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams.
• Šį sutrikimą turinčių vaikų simboliniai žaidimai dažnai neišplėtoti dėl vaizduotės trūkumų.

Kalbos sutrikimų rūšys ir jų specifika

Vaikų kalbos sutrikimai yra įvairių rūšių. Suprasti, su kokio tipo iššūkiais susiduria vaikas, yra pirmasis žingsnis siekiant tinkamos pagalbos. Štai dažniausiai pasitaikančios kalbos sutrikimų rūšys:

Specifiniai mokymosi sunkumai, susiję su kalbos raidos sutrikimais

Dėl sudėtingėjančio, abstraktesnio kalbos turinio bei sakytinės ir rašomosios informacijos supratimo sunkumų vaikams kyla akademinių dalykų - skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų mokymosi sunkumų. Vaikams būdingas žemas raštingumo lygmuo. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog asmenys, turintys kalbos neišsivystymą, 6 kartus dažniau patiria reikšmingų skaitymo ir rašymo mokymosi sunkumų bei 4 kartus dažniau matematikos mokymosi sunkumų. Taip pat net 12 kartų dažniau susiduria su visais šiais sunkumais kartu.

• Disgrafija: Specifinis rašymo sutrikimas. Žodžių struktūros klaidos: praleidinėjamos, pakeičiamos kitomis ir sukeičiamos vietomis raidės, skiemenys, prirašomos nereikalingos raidės, sujungiami du žodžiai į vieną, žodžio dalys rašomos atskirai. Dažnai vaikams, kuriems nustatoma disgrafija, ypač pradinėse klasėse, kyla sunkumų mokantis pažinti raides, jas įsiminti, jungti rašant į skiemenis, žodžius.
• Disleksija: Specifinis skaitymo sutrikimas, nustatomas vaikams, turintiems normalų intelektą, geras socialines, kultūrines sąlygas. Disleksija siejama su sunkumais, susijusiais su mokymusi skaityti sklandžiai ir su tiksliu suvokimu. Simptomatika: sunkiai įsimenamos raidės, sukeitinėjamos pagal akustinį garsų ir grafinį raidžių panašumą, skaitymas paraidžiui, blogas perskaitytų žodžių, sakinių, teksto suvokimas.

Jei pradedant lankyti mokyklą, tebėra išlikę tarimo trūkumai dėl nepakankamai išlavinto girdimojo suvokimo - tokiu atveju paprastai daugeliui vaikų nesiseka rašyti ir skaityti. Kartais vaikai negirdi žodžio pabaigos, dėl to netaria galūnių, sakinio pabaigos, to pasėkoje parašo nepilną sakinį. Nejaučia sakinio ribų, todėl kelis sakinius gali parašyti kaip vieną. Esant nepakankamai išlavėjusiam girdimajam suvokimui, vaikas negeba skirti iš klausos panašiai skambančių garsų, todėl negali jų susieti su atitinkamomis raidėmis rašydamas.

Mišrūs raidos sutrikimai

Vaikų raidos sutrikimai, kurie tiek tėvams, tiek mokytojams kelia nerimą, apima daugybę aspektų: judesius, kalbą, pažinimo, socialinę ir emocinę raidą. Viena iš tokių diagnozių - mišrus raidos sutrikimas. Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas tada, kai sutrinka ne viena, o kelios raidos sritys - vėluoja ne tik kalba, bet ir jos supratimas, ne pagal amžių nepakankamai išreikštas girdimasis bei regimasis dėmesys, savarankiškumas ir kt.

Mišrus raidos sutrikimas (F 83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Norint padėti vaikui vystytis, reikia lavinti kelias sritis iš karto. Šis sutrikimas atsiranda ne dėl neurologinių ar kalbos mechanizmų anomalijų, sensorinių pažeidimų, protinio atsilikimo arba aplinkos veiksnių įtakos.

Tai mišri grupė sutrikimų, kurie pasireiškia mažesniais skaitymo, rašymo, matematikos mokymosi pasiekimais nei tikėtina pagal intelektinius gebėjimus (kai IQ yra 80 ir aukštesnis) ir vaiko amžių atitinkantį ugdymą. Taip pat neverbaliniais mokymosi sutrikimais, pasireiškiančiais motorinių įgūdžių stoka, sunkumais sprendžiant neverbalines užduotis ir apdorojant vizualinę erdvinę informaciją.

Šiems sutrikimams būdinga, kai dėl atskirų pažinimo procesų neišlavėjimo ar sutrikimo, vaiko mokymosi pasiekimai neatitinka bendrųjų pasiekimų ir kompetencijų, tačiau jų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai ir netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Specifiniai pažinimo sutrikimai sukelia mokymosi negales, kurios pasireiškia skaitymo, rašymo, matematinių gebėjimų raidos trūkumais, impresyviosios ir ekspresyviosios kalbos neišlavėjimu. Svarbu žinoti, kad mišrus raidos sutrikimas yra tik diagnozė, o sprendimus, lemiančius jūsų atžalos likimą, priimate jūs.

Kada tėvams kreiptis į specialistą?

Logoterapeutė Irena Stankuvienė pabrėžia, kad kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Kuo anksčiau specialistas pradės užsiėmimus su vaiku, tuo geriau. Procesas žymiai efektyviau koreguojamas ankstyvuoju periodu (2,5 - 5 metų), kai aktyviai formuojasi kalbiniai įgūdžiai.

Kreiptis į specialistą reikėtų šiais atvejais:

• Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
• 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
• 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
• 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
• Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.

Logoterapeutė tėvams, auginantiems 3-5 metų amžiaus vaikus, pataria jų kalbą patikrinti ir profilaktiškai, nes šiuo raidos periodu daug vaikų garsus taria netaisyklingai. Apsilankius pas logoterapeutą yra įvertinamas vaiko kalbėjimas, numatomos korekcinio darbo gairės.

Pagalba vaikams, turintiems kalbos raidos sutrikimų

Kalbos terapija padeda vaikams aiškiau išreikšti save, įgyti pasitikėjimo ir lengviau bendrauti su aplinkiniais. Anot specialistų, įprastai mūsų šalyje šios grupės vaikams ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje teikiama logopedo pagalba. Darbo trukmė labai priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir paciento įsitraukimo. Dalis sutrikimų nuosekliai dirbant gali būti visiškai pašalinami, tačiau svarbu su jais pradėti dirbti kuo anksčiau, vaiką logoterapeutui parodyti vos kilus menkiausiam įtarimui dėl kalbos raidos.

Logopedinė ir kalbos terapija

Kalbos sutrikimų gydymas ir įveika vaikams priklauso nuo sutrikimo rūšies ir sunkumo laipsnio. Dažnai efektyviausias būdas yra individualus logopedo ar kalbos terapeuto darbas. Šie specialistai dirba su vaikais, padėdami jiems tobulinti kalbos gebėjimus per įvairius pratimus ir žaidimus.

• Terapijos metu logopedas moko vaiką taisyklingai formuoti garsus, lavina artikuliacijos raumenis ir padeda suvokti garsų skirtumus.
• Kalbos terapijos tikslas - padėti vaikui atpažinti, kur ir kodėl garsai painiojami, ir lavinti foneminę klausą.
• Kai kuriais atvejais specialistas gali rekomenduoti atlikti DISC testą, siekiant geriau įvertinti vaiko sensorinius ir komunikacinius gebėjimus bei parinkti tinkamiausią terapijos metodiką. Tokiu atveju kalbos terapija apima kompleksinį požiūrį - lavinami klausos, artikuliacijos, suvokimo ir išraiškos įgūdžiai.
• Terapija dažnai atliekama su burnos masažu ir logoterapija, kurios sustiprina artikuliacijos raumenų darbą, gerina kalbos suvokimą bei sklandumą.
• Kalbos terapija duoda ne tik kalbinius, bet ir emocinius rezultatus. Ji prisideda prie pažintinės raidos - padeda lengviau įsisavinti skaitymą, rašymą ir mokyklinę medžiagą.
• Kalbos mokymasis - tai kelionė. Kartais joje prireikia gido, kuris padeda atrasti žodžių galią. Būtent tokį vaidmenį atlieka kalbos terapeutas, padėdamas vaikui pasiekti savarankiško bendravimo džiaugsmą.
• Terapijos trukmė priklauso nuo individualios vaiko situacijos. Kai kuriems vaikams pakanka kelių mėnesių intensyvaus darbo, o kitiems reikia ilgesnio laikotarpio - pusmečio ar metų.

Greitakalbystės terapija

Greitakalbystės terapija yra specializuota kalbos terapija, skirta pagerinti kalbos aiškumą, sklandaus kalbėjimo gebėjimus ir kalbos supratimą tiek vaikams, tiek suaugusiems, kurie patiria sklandaus kalbėjimo iššūkių. Logopedas naudoja įvairius kalbos pratimus ir technikas, kad padėtų klientui tobulinti garsų tarimą, gramatinių taisyklių laikymąsi bei gebėjimą susieti garsus su žodžiais ir jų reikšmėmis. Greitakalbystės terapija ne tik padeda pagerinti kalbos gebėjimus, bet ir skatina žmogaus pasitikėjimą savimi kalbant ir bendraujant su kitais.

Pedagogų ir tėvų vaidmuo

Dėstytojos, logopedės dr. D. Kairienės teigimu, siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Kitaip tariant, ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, dalykų mokytojams. Be logopedinės pagalbos šeimos gali turėti svarbų vaidmenį skatindamos vaiko kalbos vystymąsi.

Štai keletas patarimų pedagogams ir tėvams:

• Sumažinkite ar apribokite foninį triukšmą (pvz., uždarykite duris ir langus).
• Skatinkite vienu metu klasėje ar grupėje kalbėti tik vienam asmeniui.
• Parinkite vaikui tinkamą sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje (arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos, kartu su jį palaikančiu bendraamžiu).
• Taikykite vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti, pašalinant arba išbraukiant atliktas užduotis.
• Vartokite paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėkite lėtai, venkite paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių, pernelyg ilgo kalbėjimo.
• Tarp pagrindinių dalykų ir idėjų paaiškinimo darykite pertraukas. Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkite.
• Atsižvelgiant į vaiko amžių, kalbos sutrikimo pobūdį, sudėtingumą, gretutinius mokymosi sutrikimus ir kt. ypatumus, gali būti taikomos kompensacinės strategijos, tikslingai pritaikomos kiekvienu individualiu asmens atveju. Jos gali apimti užduočių diferencijavimą, vertinimo pritaikymą, mokymąsi mokytis, organizuoti ir planuoti, mokymosi motyvacijos palaikymą, socialinės sąveikos skatinimą ir pan.
• Sumažinkite testų, atsiskaitymų, klasės ir namų darbų užduočių apimtį, klausimų skaičių arba skirkite papildomo laiko joms atlikti.
• Leiskite atlikti alternatyvias atsiskaitymo užduotis, pavyzdžiui, vietoje atsakinėjimo žodžiu vaikas gali atlikti testą.
• Jeigu yra poreikis, sudarykite sąlygas testus, atsiskaitymus atlikti individualiai, su logopedu ar specialiuoju pedagogu. Kalbos mokymosi sunkumai neturėtų daryti įtakos įvertinimui.
• Kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykite į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet tuo pačiu ir pozityviai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pasakė „Aš vakar einu į parduotuvę“, galite atsakyti „Puiku, tu vakar ėjai į parduotuvę. Ką nusipirkai?“. Taip pat galite papildyti, išplėsti vaiko klaidingai pasakytą sakinį, pridėdami vieną ar du papildomus žodžius. Tai padeda vaikams mokytis naujų žodžių ir kalbėti ilgesniais sakiniais.
• Ruošiantis atsiskaitymams, pasiekimų patikrinimams, svarbu mokyti vaikus nusistatyti prioritetus, lavinti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius, mokyti pasitikrinti savo rašto darbą, pastebėti ir išsitaisyti klaidas.
• Pateikite vaizdinius pavyzdžius, mokykite užsirašyti, pasibraukti ar kitaip pasižymėti esminę informaciją - taisykles, įvykių datas, sąvokas, jų paaiškinimus.
• Sudarykite sąlygas kurti palaikančius ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Pabrėžkite vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuokite nesėkmių.

Kalbos sutrikimai suaugusiems

Kalbos sutrikimai suaugusiems skiriasi nuo vaikams būdingų sutrikimų, nes jie dažnai turi savo specifinius iššūkius ir priežastis. Kalbos išraiškos sutrikimas suaugusiems gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, tokiomis kaip smegenų pažeidimai (pvz., insultas ar smegenų pažeidimas), neurologinės ligos (pvz., Alzheimerio liga) ar kiti sveikatos sutrikimai. Tokiems žmonėms sutrikus kalbai gali būti sunku tinkamai išreikšti savo mintis arba suvokti, ką sako kiti žmonės.

Kalbos sutrikimų suaugusiems įveika gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo ir jo sunkumo laipsnio. Dažnai kalbos terapeutas ar logopedas atlieka pradinius įvertinimus, kad nustatytų sutrikimo pobūdį ir laipsnį. Pagal tai yra sudaromas individualizuotas terapinis planas, kuris gali apimti kalbos pratimus, grupinę terapiją, kalbos ir komunikacijos strategijas bei kompiuterinę kalbos terapiją. Svarbiausia, kalbos sutrikimams suaugusiems reikia priimti individualizuotą požiūrį ir nustatyti terapines strategijas, atsižvelgiant į kliento unikalumą ir poreikius.

tags: #vaiku #kalbos #sutrikimas

• mokymosi žaidimai abėcėlės pažinimui
• Kaip skystai virti kiaušiniai veikia virškinimą?
• Kaip nustebinti mamą
• Apie Liną Zubę