6 ir 12 mėnesių kūdikių raida bei dažniausios ligos

Kūdikio pirmieji metai - tai intensyvios raidos, mokymosi ir prisitaikymo prie aplinkos laikotarpis. Šiuo metu kūdikiai susiduria su daug naujų iššūkių, tiek fizinių, tiek emocinių. Taip pat, besivystant imuninei sistemai, jie yra pažeidžiami įvairioms ligoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime 6 ir 12 mėnesių kūdikių raidą, atkreipsime dėmesį į dažniausias ligas ir patarsime, kaip padėti mažyliams augti sveikiems ir laimingiems.

Kūdikio raida: nuo gimimo iki vienerių metų

Kūdikio raida per pirmuosius 12 mėnesių yra stulbinanti. Kiekvienas mėnuo atneša naujų įgūdžių ir gebėjimų.

Fizinė raida

• Judesiai: Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Iš pradžių judesiai platūs ir nekoordinuoti. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Vėliau pirštukų judesiai vis tikslesni. Jis siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu.
• Judėjimas: Pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina. Pradeda ropoti. Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai.

Kognityvinė ir emocinė raida

• Bendravimas: Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Reaguoja į garsus. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Vograuja. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Mimiką sieja su garso tonu. Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad atkreiptų kitų dėmesį.
• Pažinimas: Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas. Per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Mėgstamiausias žaidimas - daiktų mėtymas. Ypač domisi smulkiais daiktais.
• Emocijos: Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.

Mokslininkai nustatė, kad žodinė kalba vystosi lygiagrečiai su gestais. Kalboje vyrauja „dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Domisi tyliais garsais. Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.

Svetimų žmonių baimė ir prieraišumo formavimasis

Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.

Dažniausios kūdikių ligos ir būklės

Kolikos (kūdikių diegliai)

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai.

Kaip palengvinti kolikų simptomus?

• Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. skalbimo mašinos.
• Švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. pašildytą vystyklą.
• Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai).
• Neraišytiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. kūdikiams tinka ramunėlių, pankolio, kmynų, melisos arbatos.

Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. lūžusi galūnė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. tampa vangus, mieguistas, reikia kreiptis į gydytoją. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn. kūdikis, kreiptis į gydytoją reikėtų, jei simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę.

Virškinimo problemos

• Atpylinėjimas: Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.
• Vėmimas: Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
• Tuštinimasis: Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.
• Viduriavimas: Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.

Kokliušas

Medikai primena, kad kūdikiai iki 6 mėn. priskiriami didžiausiai rizikos grupei susirgti kokliušu. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas. Kokliušas - tai ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Dažniausiai kūdikiai kokliušo infekcija užsikrečia nuo suaugusiųjų, o šiems kokliušas dažniausiai nediagnozuojamas, mat atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nors atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad tarp ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki penktadalio yra sergančiųjų kokliušu. Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo infekcijos nesusidaro patvarus ilgalaikis imunitetas, o tai reiškia, jog laikui bėgant imunitetas silpsta.

Kokliušo profilaktika

Atsižvelgiant į tai, 15-16 m. paaugliai nuo 2015 m. buvo pradėti skiepyti palaikomąją kokliušo vakcinos doze (kartu su difterijos, stabligės komponentus turinčia vakcina). Pakartotina vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, ar jau susilaukusiems kūdikio tėvams, globėjams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.

ULAC duomenimis, šiemet per devynis mėnesius užregistruota 13 kokliušo atvejų. Tai trečdaliu mažiau palyginus su pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo registruota 20 atvejų. Iš visų susirgusių, keturi sergantys buvo hospitalizuoti - visi neskiepyti vaikai iki 4 metų amžiaus. Pagal amžiaus grupes daugiausia kokliušo susirgimo atvejų šiemet užregistruota tarp vyresnių nei 30 m. asmenų (38,5 proc., penki atvejai.); mažiau atvejų registruota tarp sergančiųjų iki 4 m. ir 10-14 m. vaikų grupėse - atitinkamai po 30,8 proc. (po keturis atvejus).

Karščiavimas

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. „Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.

Kaip elgtis karščiuojant vaikui?

1. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
2. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
3. Antipiretikai. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

Skysčių norma karščiuojančiam vaikui

Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną. Norint apskaičiuoti tiksliai, kiek konkrečiai Jūsų vaikui reikia druskinio tirpalo, yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C. Tai reiškia, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C, jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)).

Kada karščiavimas yra pavojingas?

Kaip jau minėta, karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė sako, kad reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą tuo atveju, jei karščiuoja 0-3 mėnesių kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC, vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi išreikštu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai.

Mityba ir primaitinimas

Žindymas

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma. Mažylio skranžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml.

Primaitinimas

Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Lietuvoje kūdikių tyrelės įprastai nėra gardinamos druska, cukrumi ir prieskoniais. Tačiau tikrai nepadarysite žalos, jeigu kūdikio maistą nuo pat primaitinimo pradžios (ar praėjus nedaug laiko) imsite gardinti prieskoniais ir prieskoninėmis žolelėmis. Tai ypač aktualu, jeigu renkatės kūdikio vedamą primaitinimą. Vienintelė itin svarbi išlyga yra maisto sūdymas druska. Cukrus, nors ir nėra toks pavojingas kaip druska, taip pat yra vengtinas. Dauguma vaikų labai mėgsta cukrų ir jo paragavę visada nori saldumo. Tai nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau.

Žiaukčiojimas ir užspringimas

Kūdikio žiaukčiojimas gąsdina tėvus, kuriems atrodo, kad mažylis springsta. Kūdikiai žiaukčioja mokydamiesi reguliuoti vienu metu sukramtomo ir nuryjamo maisto kiekį. Žiaukčiojimas nėra kažkoks patologinis reiškinys, tėvai niekaip neturėtų bandyti jo nutraukti, nes kūdikis žiaukčiodamas mokosi, kokio dydžio maisto kiekį jis vienu metu gali nuryti, kokio ne, taip pat išspjauna per didelius maisto gabalėlius. Žiaukčiojimo veiksmas įprastai bus lydimas garso, taip pat žiaukčiojančio kūdikio oda gali parausti, padidės seilėtekis. Jeigu kūdikis užspringo, dažniausiai jokio garso negirdėsite. Užspringusio kūdikio oda pabals, ji gali pradėti ir mėlynuoti (gali pasireikšti vadinamoji cianozė). Geriausiai odos spalvos pokyčiai matyti tose srityse, kur oda plona (t. y. aplink burną, nosį).

Gaminiai kūdikiams

Pirmosios gertuvės dažniausiai ieškoma jau gausiai papildomu maistu primaitinamiems 9-12 mėn. kūdikiams, tačiau prie gertuvės pradėti pratinti galima jau ir 6 mėn. Pirmoji gertuvė gali būti su minkštu silikoniniu snapeliu: jis primins buteliuką ar žinduką. Populiariausios gertuvės yra pagamintos iš plastiko. Plačiausiai gertuvių gamyboje naudojamas polikarbonatinis plastikas. Tačiau rinkoje vis dar gali pasitaikyti gaminių, kuriuose naudojamos pavojingos medžiagos ftalatai ir bisfenolis A (BPA). Gertuvės saugumą užtikrins užrašas BPA-free. Pravartu apžiūrėti ir gertuvės ženklinimą: ant jos dugno ar etiketėje turėtų būti trikampis. Saugiausios - tos gertuvės, kuriose rasite skaičius 2, 4 arba 5.

Motorinės raidos sutrikimai ir jų prevencija

Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.

Svarbu keisti padėtis

Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros.

Taisyklingas nešiojimas

Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.

Pagalbinių priemonių naudojimas

Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės ar stumdukai.

• Gultukai: Gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų.
• Automobilinės kėdutės: Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis.
• Vežimėliai: Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą.
• Nešioklės: Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę.
• Maitinimo kėdutės: Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti.
• Šokliukai: Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai.
• Vaikštynės: Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.

Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.

Bendrieji patarimai, kaip padėti vaikui augti sveikam

• Reguliariai vėdinkite patalpas.
• Užtikrinkite tinkamą miego ir budravimo režimą.
• Skirkite pakankamai laiko judėjimui gryname ore.
• Laikykitės sveikos mitybos principų, mažinkite cukraus kiekį maiste.
• Užtikrinkite gerą nuotaiką ir pozityvią aplinką.
• Kruopščiai ir dažnai plaukite bei dezinfekuokite rankas, ypač kūdikius prižiūrintys namiškiai.

tags: #6 #men #12 #men #vaiku #ligos

• Sužinokite daugiau apie ikimokyklinio ugdymo programų ypatumus
• Vaiko priežiūros atostogos ir vidutinis darbuotojų skaičius
• Kūrybiškumo ugdymas per teatrą mažiems vaikams
• viskas apie Ramūną Karbauskį
• kaip išsirinkti probiotikus vaikui