Vaiko Pasiekimų Įsivertinimas Darželyje: Išsamus Požiūris ir Projektinė Veikla

Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas, užtikrinant nuolatinį pažangos stebėjimą. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo. Vaiko pasiekimų vertinimas yra nuolatinis procesas, kuris vyksta visus mokslo metus, padedant atpažinti ir palaikyti kiekvieno vaiko individualų ugdymosi kelią.

Vaiko pasiekimų vertinimo procesas: metodika ir periodiškumas

Ikimokyklinio amžiaus vaikų įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”, kuriame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai bei pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus, nes kiekvieno vaiko raida yra individuali.

Pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą, vaikui pradėjus lankyti grupę, vertinamas jo adaptacijos procesas, kaupiamas vaiko pasiekimų aplankas, siekiant įvertinti jo ugdymo/si pasiekimus ir daromą pažangą. Taip pat išsiaiškinama turima patirtis, savijauta, poreikiai, interesai, bendravimo, veiklos ypatumai, šeimos lūkesčiai ir kultūrinė aplinka. Vertinant vaiką, akcentuojama tai, ką vaikas geba, gali ir žino. Vaiko pasiekimų vertinimas leidžia pamatyti ir įvertinti pedagoginio darbo su vaikais būdus, pasiekimus ir klaidas, atskleisti vaikų pastangas, parodyti, ką vaikas pajėgus padaryti, pasiūlyti veiklą konkrečiam vaikui ar vaikų grupelei, garantuoti ugdymo nuoseklumą ir visapusiškumą.

Pavyzdžiui, jei ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas, vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais.

Vertinimo rezultatai aptariami 2 kartus metuose, spalio-lapkričio mėn. ir balandžio-gegužės mėn., pagal įstaigos vaikų ugdymo programoje pateiktas 5 kompetencijas. Rudenį įvertinama vaikų turima patirtis ir gebėjimai, numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai. Vaikas skatinamas dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime: pats lygina, komentuoja savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta. Vaikų pasiekimai (gebėjimai, žinios, supratimas) fiksuojami nuolat ir pažymimi vaikų vertinimo aplankuose. Informacija apie vaikų pasiekimus ir pažangą aktuali patiems vaikams, tėvams, kitiems pedagogams, specialistams ir administracijai. Atlikę vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą, šią informaciją analizuojame ir aptariame.

Vaiko pasiekimų aplankas: pažangos dokumentavimas

Duomenys apie vaiko pasiekimus ir pažangą kaupiami vaiko aplanke. Tai vaiko darbelių, užduotėlių rinkinys, pedagogų įrašai, pastabos, komentarai apie vaiko pasiekimus penkių kompetencijų srityse, rodantys vaiko pažangą per tam tikrą laiko tarpą. Vaiko pasiekimus ir pažangą vertina ne tik pedagogai, bet ir patys vaikai, tėvai (globėjai). Aplanke pateikti tėvų duomenys apie vaiką ir lūkesčiai. Aplanką sudaro dailės darbai, užrašytos vaikų mintys, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos. Sukauptas aplankas „keliauja“ su vaiku, kai vaikas pereina į kitą grupę, užtikrinant ugdymosi tęstinumą.

Ikimokyklinio ugdymo programos ir ugdymosi sritys

Lopšelyje-darželyje siekiama sukurti saugią ir funkcionalią aplinką, kuri skatintų vaiko saviraišką ir pažinimą, norą veikti, tyrinėti, bendrauti. Visos priemonės yra vaikams matomos ir lengvai prieinamos. Vaikai randa viską, ko reikia įvairiausiems jų sumanymams, žaidimams, tyrinėjimams bei poilsiui. Grupių aplinkos suskirstytos į atskiras veiklos erdves vaikų grupelių ar individualiai veiklai.

Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

• gamtamokslinis ugdymas,
• kalbinis ugdymas,
• matematinis ugdymas,
• meninis ugdymas,
• visuomeninis ugdymas,
• sveikatos ir fizinis ugdymas.

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t.y., sukurti 5-6 m. vaikams.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.

Kompetencijų ugdymas per veiklas

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.

• Pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijos: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus bei reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
• Komunikavimo kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
• Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
• Pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos: Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Pasiekimų sritys ir lygių aprašai

Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

Štai keletas pavyzdžių, kaip pasiekimai gali būti aprašomi ir vertinami:

• A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
• A3. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).

Vaikų įsivertinimo projektai darželyje: praktiniai pavyzdžiai

Darželiai aktyviai įgyvendina įvairius projektus, kurie ne tik praturtina ugdymo procesą, bet ir leidžia vaikams praktiškai pritaikyti bei įsivertinti savo gebėjimus įvairiose srityse. Šie projektai skatina smalsumą, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą.

Projektas „Draugystės tiltai“: tautinio identiteto ugdymas

Projektas „Draugystės tiltai“ buvo skirtas ugdyti vaikų tautinį identitetą ir pagarbą gimtinei. Visi projekto dalyviai susitikimą pradėjo Lietuvos valstybės himnu ir organizatorių sveikinimo žodžiu. Vyko darbas porose, kur dalyvių poros pristatė viena kitai apie savo miestelį / miestelio įžymius žmones bei vykdytas projekto veiklas. Vykdant projektą „Draugystės tiltai“, vaikai tyrinėjo, pažino ir kūrė Lietuvą skirtingų dalykų (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) kontekste. Dirbo grupelėse, diskutavo, tarėsi, bendrai ieškojo sprendimų per įvairius patyrimus, plėtojo savo patirtį ir ugdėsi pasididžiavimo bei pagarbos jausmą savo gimtinei. Projektas baigėsi palinkėjimais LIETUVAI.

Projektas „Ševeliūra“: kūrybiškumo ir profesijų pažinimas

Šiais metais darželyje pasirinkta analizuoti E. Daciūtės kūrinį „Ševeliūra“. Projektą įgyvendinta bendradarbiaujant su vaikų tėveliais. Grupėje svečiavosi kirpėja - Adelės mama Egidija. Ji papasakojo projekto dalyviams apie savo profesiją, darbo priemones ir „ševeliūras“. Ši netradicinė veikla paskatino grupėje įsirengti KIRPYKLĄ. Vaikai patys parinko vietą, dėliojo tėvelių atneštas plaukų priežiūros priemones, fenus ir džiovintuvus, žaidė. Žinia apie įkurtą kirpyklą greitai pasklido po visą lopšelį-darželį. Kirpykloje lankėsi ne tik direktorė, mokytojos ir jų padėjėjos, bet ir kiti lopšelio-darželio darbuotojai, stebėdami vaikų kūrybiškumą ir vaidmenų žaidimą.

Aplinkosauginiai projektai: tvarumo ugdymas

Šiaulių rajono savivaldybė organizavo 2024 metų švietimo įstaigų projektų, finansuojamų Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, konkursą. Atrankos komisija atrinko tinkamus finansuoti projektus ir paskirstė turimas lėšas. Vienas iš tokių projektų tikslų - vykdyti aplinkosauginį švietimą, formuojant teisingą ir tvarų požiūrį į vandens tausojimą ir saugojimą.

APLINKOSAUGINIS PROJEKTAS „MAŽAIS ŽINGSNELIAIS TVARUMO LINK“ apėmė dvi edukacijas. Lopšelio-darželio mokytojų, kitų darbuotojų, ugdytinių tėvų komanda lapkričio 30 d. dalyvavo edukacijoje „Aš taip pat esu ECO plastikas“. Edukacijos dalyviai praplėtė žinias apie plastiko žalą ir sužinojo, kaip būtų galima jį panaudoti. Apžiūrėjo jau sukurtus gaminius iš plastikinių maišelių. Edukacijos metu iš plastikinių maišelių pagamintus padėkliukus, skirtukus, paveikslėlius bendruomenės nariai naudoja savo kasdienybėje.

Lapkričio 23 d. „Smalsučių“, „Pelėdžiukų“ ir „Nykštukų grupių vaikai, mokytojai ir kiti grupėje dirbantys dalyvavo edukacijoje „Tekstilinio maišelio dekoravimas įvairia technika“. Edukatorė papasakojo apie plastiko šiukšlių žalą supančiai gamtai ir mums patiems. Aptarę plastiko žalą gamtai, bendrai sutarėme, kad tekstilinio maišelio naudojimas prisidėtų prie aplinkos saugojimo, plastiko šiukšlių mažinimo. Edukacijos metu vaikai ir suaugę sužinojo, kas yra eskizas, piešė jį ir mokėsi eskizą perkelti ant tekstilinio maišelio. Kūrybiniams sumanymams įgyvendinti naudojo markerius ir dažus drobės dekoravimui. Piešimas markeriais ir dažais suteikė dalyviams galimybę ne tik išreikšti savo kūrybinius sugebėjimus, bet ir išbandyti įvairią drobės dekoravimo techniką.

Projektas „Emocijų šalis“: emocinio intelekto plėtra

PROJEKTAS „EMOCIJŲ ŠALIS“ buvo įgyvendinamas per kelias edukacijas, skirtas ugdyti vaikų emocinį intelektą ir vertybines nuostatas.

Edukacija „Šalia žirgo“: 17 darželinukų važiavo į Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrą, kur dalyvavo edukacijoje „Šalia žirgo“. Edukacijos paskirtis - vaikų sąmoningumo ir vertybinių nuostatų (atsakomybės, empatijos, pagarbos) ugdymas pažįstant žirgus, suvokiant jų reikšmę bei svarbą žmogaus gyvenime. Susibūrę prie židinio, kalbėjomės apie žirgų gyvenimo sąlygas, jų išvaizdą, mitybą. Sužinojome, kad žirgas turi kanopas, karčius, ėda avižų košę. Visus nustebino arklio danties dydis. Po to keliavome į žirgyną. Čia vaikai šukavo ir glostė poniuką. Jie šnekučiavosi: poniuko kailis švelnus; nuo jo sklinda šiluma, ramybė; gera būti šalia tokio gyvūno; norėčiau namuose turėti tokį augintinį; jis labai mielas. Vaikai jautėsi atsipalaidavę, šypsojosi ir džiaugėsi poniuko draugyste. Aplankėme žirgyne ir lauke esančius žirgus. Juos pavaišinome obuoliukais bei morkomis. Vaikai domėjosi, ar žirgams lauke nešalta, kodėl kiti žirgai turi apsiaustus ir kt. Šią popietę, praleidę su žirgais, vaikai sužinojo naujų žodžių, pamatė įvairių daiktų, susijusių su žirgais, o svarbiausia, patyrė daug gerų emocijų.

Edukacija „Baimės monstriukas. Kaip jį nugalėti?“: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai dalyvavo VŠĮ „Edukacinių projektų“ specialistų vykdomoje edukacijoje: „Baimės monstriukas. Kaip jį nugalėti?“. Darželinukai kūrė ir pavadino savo „baimės monstriukus“. Jie įvardino, kada „baimės monstriukai“ gali išlįsti, mokėsi juos nugalėti. Žaisdami vaikai keliavo į „monstriukų pasaulį“, kuriame atliko užduotis, mokėsi atskirti, kaip atrodo liūdintis, džiaugsmingas, bijantis, pykstantis, ramus, laimingas vaikas. Edukacijos metu dauguma 3-6 metų vaikų atpažino ir pavadino savo, kitų emocijas, jausmus, o vyresnieji (5-6 metų) vaikai nusakė emocijų, jausmų priežastis.

Edukacija „Patirk emocijas su gyvūnu“: „Pelėdžiukų“ grupės vaikai lankėsi Šiaulių jaunųjų gamtininkų centre ir dalyvavo edukacijoje „Patirk emocijas su gyvūnu“. Darželinukus pasitiko ilgaplaukė kurtė Asia. Ji pasisveikino su drąsiausiais vaikais. Veiklos metu darželinukai sužinojo apie šunų laikymą, dresavimą, jų kailio priežiūrą.

Projektas „Sukasi jausmai ratu, eikš - pažinkim juos kartu!“ prisidėjo prie Šiaulių rajono savivaldybės 2024-2026 metų strateginio veiklos plano vieno iš tikslų įgyvendinimo: gyventojų sveikatos ir sveikatingumo gerinimas bei fizinio aktyvumo skatinimas. Projektą finansavo Šiaulių r. savivaldybė.

Darželio veiklos kokybės įsivertinimas ir ateities planai

Darželio veiklos kokybės įsivertinimo tyrime dalyvavo 130 iš 173 vaikų šeimos narių, t. y. 75 proc., o tai rodo didelį bendruomenės įsitraukimą. Bendras įvertinimas yra labai teigiamas: „Nuostabi ugdymo įstaiga. Ačiū darželiui, visam personalui ir mokytojoms! Atrodo, kad mokyklos vadovybė gan iniciatyvi, nuolat gerina aplinką, kad vaikams būtų įdomu, smagu ir naudinga.“

Įstaiga nuolat siekia tobulėti, todėl iškelia sau tris esminius klausimus: Ar norime dirbti gerai? Kas yra gerai? Ką darome, kad dirbtume gerai? Džiaugiamės ir dalijamės sėkmėmis, nebijome priimti iššūkių ir pripažinti savo pažeidžiamumą, nes kokybės siekis augina darželio bendruomenės profesinį įdirbį. Gerbiame kiekvieno bendruomenės nario indėlį ir bendradarbiaujant ieškome iškilusių iššūkių sprendimo būdų.

Ateities planuose numatoma skirti dar didesnį dėmesį vaiko pasiekimų vertinimo procesui (aiškios sistemos sukūrimui) ir aptarimui su šeimomis. Taip pat parengiama nauja VYTURĖLIO ikimokyklinio ugdymo programa. Šiuo metu jau vyksta intensyvus darbinis procesas, kad 2024-2025 mokslo metus būtų galima pradėti su nauja, šiuolaikiška ir XXI amžiaus vaiko galias atitinkančia ikimokyklinio ugdymo programa. Be to, bus sukurtas naujas Meniu - sveikas, šiuolaikiškas ir aptartas su vaikais bei šeimomis.

Darželio veiklos kokybės įsivertinimą bei planavimą koordinuoja darbo grupė, kuri atsakinga už:

1. Darbo grupės kalendorinio plano sudarymą 2025 m.
2. 2024 m. tyrimų rezultatų ir veiklos ataskaitų už 2024 m. apibendrinimą.
3. Veiklos plano 2025 m. kūrimą pagal numatytus tikslus ir uždavinius.
4. Darbo grupių ir savivaldos planų derinimą su numatytais tikslais ir uždaviniais 2025 m.
5. Veiklos plano tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinę analizę 2025 m.
6. Siūlymų/veiklos idėjų 2026 m. formulavimą.

Šiame procese atsižvelgiama ir į Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodines rekomendacijas.

tags: #vaiku #isivertinimo #projektai #darzelyje

• Kaip išrinkti žaislus 6 metų vaikui
• Kaip saugiai gydyti peršalusį kūdikį
• Vaikų skydliaukės sutrikimai
• dvasinis praregėjimas Evangelijoje
• ką svarbu žinoti apie mėnesio kūdikį