Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklos ataskaita: struktūra ir finansinė atskaitomybė

Šiame straipsnyje apžvelgsime Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ veiklą, jų valdymo struktūrą ir detaliai aptarsime finansinės atskaitomybės svarbą bei reikalavimus, remiantis nustatyta buhalterinės apskaitos tvarka.

Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“: bendroji informacija ir veiklos principai

Mano pasirinkta praktikos atlikimo vieta - biudžetinė įstaiga Šiaulių vaikų globos namai „Šaltinis“. Globos namai „Šaltinis“ (toliau tekste - globos namai) įsteigti Švietimo ir mokslo ministro 1964 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 182. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 830 steigėjo funkcijos iš Švietimo ir mokslo ministerijos nuo 1997 m. spalio 1 d. perduotos Šiaulių apskrities viršininkui: identifikavimo kodas-8860218, adresas- Vilniaus g. Nr. 263, Šiauliai.

Vaikų globos namai „Šaltinis“ - valstybės biudžetinė įstaiga. Globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis herbinį antspaudą ir spaudus su savo pavadinimu, identifikavimo kodą, atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Įmonės adresas: Vytauto g. Nr. 182, Šiauliai. Suderinus su steigėju, struktūriniai padaliniai gali būti įsteigti ne įstaigos patalpose. Įmonės kodas: 191015422. Įmonė registruota Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filiale. Registracijos pažymėjimo Nr. 047233.

Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta specialiųjų poreikių tėvų globos netekusiems, našlaičiams ir kitiems neįgaliems vaikams, turintiems intelekto, kompleksinių ir kitų raidos sutrikimų, esant nuolatinei specialistų priežiūrai teikianti socialines ir specialiojo ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

Globos namų administracija yra juridinis atstovas pagal įstatymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gina jo asmenines neturtines ir turtines teises bei teisėtus interesus. Globos namų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Valdymas ir struktūra

Globos namų valdymas derinamas su jų savarankiškumu ir savivalda. Šiaulių globos namai „Šaltinis“ pavaldūs steigėjui, Šiaulių apskrities viršininkui. Veikla organizuojama pagal apskrities viršininko patvirtintus nuostatus, metinį įstaigos veiklos planą bei struktūrą, sudaromą atsižvelgiant į finansinius išteklius bei diferencijuojant pagal vaikų skaičių ir amžių, jiems teikiamų paslaugų kiekį, sudėtingumą bei trukmę.

Šiaulių vaikų globos namams „Šaltinis“ vadovauja Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Šiaulių apskrities skiriamas ir atleidžiamas direktorius, kuris atsako už visą globos namų veiklą - efektyvios vidaus kontrolės, įskaitant finansų kontrolę, sukūrimą, jos veikimą bei tobulinimą. Direktorius turi paskirti darbuotojus, atsakingus už finansų kontrolės veiklą. Direktorius skelbia įsakymus įmonės veiklos, personalo, atostogų, komandiruočių, vaikų klausimais.

Įmonės vadovo įsakymai dėl apskaitos politikos patvirtinimo, įsakymas dėl buhalterinės apskaitos plano, darbo grafikų patvirtinimo, nurašyto ilgalaikio turto išardymo, realizavimo tvarka, ilgalaikio turto apskaitos tvarka, transporto priemonių atsarginių dalių, skirtų remontui, nurašymo tvarka, materialinių atsargų apskaitos tvarka, ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka, atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarka, transporto priemonės naudojimo tvarka.

Buhalterinės tarnybos vieta įmonės valdymo struktūroje

Buhalterinė tarnyba - visiškai savarankiškas įmonės valdymo padalinys, palaikantis glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Visi įmonės padaliniai nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti buhalterinei tarnybai atliktų ūkinių operacijų pirminius dokumentus ir nustatytos formos atskaitomybę. Buhalterijoje šie duomenys grupuojami, sisteminami, apibendrinami ar kitaip apdorojami. Tuo remiantis rengiama informacija apie įmonės ir jos padalinių veiklą. Buhalterinei tarnybai vadovauja vyriausiasis buhalteris, kurį skiria ir atleidžia įmonės vadovas.

Finansinė atskaitomybė: tikslai ir reikalavimai

Finansinė atskaitomybė - tai finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus periodinis rengimas nustatyta forma. Kiekviena finansinę atskaitomybę sudaranti įmonė laikoma atskiru apskaitos vienetu. Į finansinę atskaitomybę turi būti įtraukiamos tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei pinigų srautai.

Finansų apskaitos tikslas - sudaryti finansinę atskaitomybę, kuri teiktų įvairiems vartotojams, priimantiems ekonominius sprendimus, naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinė atskaitomybė turi būti parengta taip, kad ją suprastų ir informacijos vartotojai, ne tik specialistai.

Finansinių ataskaitų vartotojai domisi:

• Ar įmonė sugeba uždirbti pinigų ir jų ekvivalentų.
• Ar įmonė juos sugeba uždirbti stabiliai.
• Ar įmonės veikla pelninga.
• Ar įmonė sugeba pelningai panaudoti išteklius.
• Ar įmonė sugeba įvykdyti finansinius įsipareigojimus, atėjus terminui.

Reikalavimai finansinei atskaitomybei

Sudarant finansinę atskaitomybę reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus:

• Ataskaitos turi būti tarpusavyje susietos.
• Turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
• Duomenys turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.
• Informacija turi būti neutrali ir patikima.
• Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.
• Informacija turi būti palyginama.
• Duomenys turi būti sutvarkyti, laikantis apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.

Direktoriaus įsakymas dėl apskaitos politikos patvirtinimo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad įstaigos finansinė būklė, jos turtai, fondai ir skolos, uždirbtos pajamos bei padarytos kasinės ir faktinės išlaidos būtų tiksliai ir teisingai atspindėtos finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje, įsakoma įstaigos veikloje vadovautis patvirtintomis Tvarkomis, kurios laikomos neatskiriamomis šio įsakymo ir Apskaitos politikos dalimis:

• Bendrosios nuostatos.
• Įstaigos buhalterinės apskaitos vedimo tvarka.
• Kasos ir banko operacijų organizavimo tvarka.
• Individualus įstaigos naudojamas sąskaitų planas.
• Įstaigos naudojamų apskaitos registrų ir skaičiaus nustatymo tvarka.
• Kompiuterių ir techninių priemonių naudojimo tvarka.
• Ilgalaikio turto apskaitos tvarka.
• Atsargų apskaita.
• Transporto priemonių naudojimo ir atsarginių dalių nurašymo tvarka.
• Ugdytinių maitinimo kontrolės organizavimo tvarka.

Finansinės atskaitomybės skirstymas

Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Dažniausiai įmonės finansinės atskaitomybės skirstomos pagal:

1. Paskirtį (turinį);
2. Periodiškumą;
3. Skelbimo pobūdį;
4. Detalumą;
5. Apimtį.

Pagal paskirtį (turinį)

Pagal paskirtį (turinį) atskaitomybė gali būti suskirstyta į finansinę, mokestinę, valdymo, statistinę ir specialiosios paskirties.

Pagal periodiškumą

Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai ir valdžios institucijų reikalavimai. Ji gali būti metinė, ketvirtinė, mėnesinė, savaitinė arba dekadinė, dieninė (pamaininė), neperiodinė. Toks atskaitomybės skirstymas susijęs su periodiškumo ir įmonės veiklos tęstinumo principais. Metinė finansinė atskaitomybė apima visą įmonės finansinių metų veiklą. Metai - ilgas laikotarpis, todėl įmonės privalo rengti tarpines ataskaitas.

Tarpinė finansinė atskaitomybė - tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenys. Įmonės gali parengti ketvirtines finansinės atskaitomybės formas. Pasibaigus kiekvienam ketvirčiui, atsiskaitoma ne už vieną ketvirtį, bet už visus ketvirčius, praėjusius nuo kalendorinių metų pradžios, didėjimo tvarka. Parengus periodines, galima rengti neperiodines ataskaitas. Jos reikalingos teismams, bankams ir kitais nenumatytais atvejais.

Pagal skelbimo pobūdį

Pagal skelbimo pobūdį atskaitomybė skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Viešai turi būti skelbiamos valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės.

Pagal detalumą

Pagal detalumą yra dvi finansinės atskaitomybės formos: pilnoji ir trumpoji. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiama pilnoji ir trumpoji metinės finansinės atskaitomybės formos.

Pilnąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

• Balansas;
• Pelno (nuostolio) ataskaita;
• Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
• Pinigų srauto ataskaita;
• Aiškinamasis raštas.

Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro:

• Balansas;
• Pelno (nuostolio) ataskaita;
• Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
• Aiškinamasis raštas.

Trumpąją metinę finansinę atskaitomybę rengia įmonės, kurių du iš trijų įstatymo nustatytų rodiklių atskaitomybės rengimo dieną neviršija dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius. Pagrindiniai rodikliai yra šie:

• Grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius metus siekia 7 mln. Lt;
• Balanse nurodyto turto vertė lygi 5 mln. Lt;
• Vidutinis metų darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar įgaliotos nustatyta tvarka institucijos, - 10 žmonių.

Pagal apimtį

Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsolidavimas - tai grupės įmonių finansini ataskaitų sujungimas į vieną ataskaitą, taikant VAS nustatytus metodus. Įmonės savininkai gali įsteigti kelias atskiras dukterines įmones. Konsoliduotoje atskaitomybėje parodoma visos grupės įmonių - motininės (patronuojančios) ir jos pavaldžių dukterinių įmonių būklė. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme pateikiami bendrieji finansinės atskaitomybės ataskaitų įforminimo reikalavimai.

Finansinės atskaitomybės sudėtinės ataskaitos

Finansinę atskaitomybę sudaro tarpusavyje susijusios ataskaitos:

1. Balansas - finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Balansas parodo įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu. Tiek turtas, tiek nuosavas kapitalas bei įmonės įsipareigojimai balanse detalizuojami straipsniais. Balansą sudaro dvi dalys: aktyvas - parodomas konkretus įmonės turtas, ir pasyvas - parodomas nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai. Balansas išreiškiamas tokia apskaitos lygybe: TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI.

   Pagal įmonės veiklos etapus sudaromi atitinkamai šių rūšių balansai:

   • pradinis (sudaromas įsteigus naują įmonę ar pradėjus taikyti dvejybinę apskaitos sistemą);
   • baigiamasis (sudaromas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje pagal sąskaitų duomenis, kurie parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų pokyčius);
   • likvidacinis (sudaromas likviduojant įmonę. Jis parodo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimus likvidavimo laikotarpio pabaigoje);
   • konsoliduotasis (tai kelių dukterinių įmonių balansų visuma).
2. Pelno (nuostolių) ataskaita, parodanti pajamas ir sąnaudas bei iš jų apskaičiuojamą pelną ar nuostolius (veiklos rezultatą). Buhalterinės apskaitos darbuotojai turi iš anksto pasirengti šią ataskaitą pildyti. Metų pradžioje turi būti pakoreguojama sąskaitų plano struktūra, kuri turi atitikti finansinės atskaitomybės rodyklių struktūrą pagal VAS formas.

   Ekonominėje literatūroje pateikiamos dvi pelno (nuostolio) ataskaitų formos:

   • vienpakopė (parodomos visos įmonės sąnaudos ir pajamos jų nedetalizuojant. Ji yra paprasta ir aiški, bet neinformatyvi);
   • daugiapakopė (paprastai pildo įmonės plėtojančios įvairiarūšę veiklą. Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas nustatant kelis tarpinius pelno (nuostolio) dydžius.)
3. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje palyginama kelių metų informacija ir parodomi esminiai pokyčiai, susiję su nuosavo kapitalo padidėjimu ar sumažėjimu. Nuosavo kapitalo pelno ataskaita glaudžiai siejasi su 8 VAS „Nuosavas kapitalas“. Remiantis juo pelno paskirstymas turi būti rodomas finansinėje atskaitomybėje ne tuo laikotarpiu, kada jis buvo uždirbtas, bet tada kai jis buvo paskirstytas.
4. Pinigų srauto ataskaita, kurioje nurodomos ataskaitinio laikotarpio pinigų ir piniginių ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Iš šios ataskaitos galime sužinoti, kaip ir dėl kokių priežasčių per ataskaitinį laikotarpį keitėsi pinigų, kuriais disponuoja įmonė, suma. Pagal pinigų srautų ataskaitą galima įvertinti įmonės mokumą ataskaitiniu ir ateinančiu laikotarpiais.
5. Aiškinamasis raštas - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolio), pinigų srauto ir nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikiama finansinės atskaitomybės ataskaitose. TAS ir ES direktyvos nurodo, kad įmonių veikla turi būti skaidri, o finansinės atskaitomybės informacija jos vartotojams turi būti viešai prieinama. Aiškinamasis raštas yra privaloma finansinės atskaitomybės sudedamoji dalis.

tags: #vaiku #globos #namu #veiklos #ataskaita

• Anemijos priežastys ir gydymas nėštumo metu
• Teikiamos paslaugos
• Istorija ir veikla: Aknystos Socialinės Globos Namai
• Patarimai tėvams: adaptacija darželyje
• Sveikos mitybos pagrindai mažyliams