Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta reikšmingas poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane. Aptarsime vaikų globos namų kokybės standartus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant bendruomeninių vaikų globos namų koncepcijai, higienos reikalavimams ir COVID-19 prevencijos priemonėms.
Vaikų globos institucijų sistema, deja, dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą. Jie įkuriami bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže), pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tokiuose namuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, rekomenduojama, kad šis skaičius būtų dar mažesnis. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.
Pagrindinis BVGN tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį. Siekiama, kad vaikai patys savęs neišskirtų iš kitų, o institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis. Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant.
Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka. „Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis.
Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui. Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.
Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“:
Šie reikalavimai užtikrina, kad vaikai gyventų erdvioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, atitinkančioje jų poreikius.

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas. Šie reikalavimai nustato, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui.
Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai).
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose.
Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.
Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmo planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi.
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
tags: #vaiku #globos #namu #koncepcija