Meno kūriniai - tai ne tik estetinė vertybė, bet ir pasakojimų, istorijų bei emocijų šaltinis, ypač svarbus jaunajai kartai. Lietuvoje randame daugybę skulptūrų ir piešinių, kurie ne tik puošia mūsų miestus ir erdves, bet ir tiesiogiai, ar netiesiogiai, yra susiję su Aleksandru - ar tai būtų menininko vardas, ar istorinės asmenybės įamžinimas. Šiame straipsnyje kviečiame atrasti keletą tokių kūrinių, kurie ypač traukia vaikų dėmesį, skatina jų vaizduotę ir padeda pažinti meno pasaulį nuo pat mažens.
Dailininkų Tarabildų giminės atstovas, medžio skulptorius Aleksandras Tarabilda, yra žinomas dėl savo unikalaus talento ir plataus kūrybinio lauko. Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje įgijęs dailės pagrindus, jis tikrąją savo talento jėgą atskleidė medžio skulptūroje, nors teko kurti diafilmus vaikams, piešti karikatūras ir komponuoti freskas.
Savitą vietą Aleksandro Tarabildos kūryboje užima animalistinio pobūdžio kūriniai - meškos, paukščiai ir kiti gyvūnai, kurių jis išdrožė per šimtą. Jo skulptūrose dažnai vyrauja rūpintojėlio tema, pasakų ir mitų herojai, kurie ypač patinka vaikams. Aleksandras Tarabilda pagal savo piešinius yra sukūręs 20 diafilmų vaikams, kurie padėjo ugdyti ne vienos kartos fantaziją.

Meninė A. Tarabildos branda atsispindi tiek monumentalioje skulptūroje, memorialiniuose paminkluose - koplytstulpiuose, kryžiuose, tiek ir smulkesniuose, simbolika pažymėtuose darbuose. Jo kūrinių yra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltimorės Lietuvių bendruomenės muziejuje (JAV), Danijos Give komunos kultūros centre, o daugybė skulptūrų pasklido po privačias kolekcijas JAV, Graikijoje ir Danijoje. Už indėlį į meną, 2006 m. A. Tarabildai suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2007 m. už kryždirbystę jis pelnė geriausio metų liaudies meistro vardą regioninio turo tautodailininkų nominacijoje.
Ukmergės miestas didžiuojasi unikaliu projektu - 14-a skulptūrų, kurios „kalba“ ukmergiškių balsais ir kviečia pažinti miestą per interaktyvias istorijas. Tarp šių įdomių kūrinių, kurie gali sudominti jaunuosius lankytojus, išsiskiria ir savanorio Aleksandro Kreto nutapytas vilkas.
Kauno g. 16A pastato siena džiugina ne tik ukmergiškius, bet ir visus atvykstančius pasisvečiuoti Ukmergėje. Šį modernų vilką, kilusį iš Rumunijos, čia nutapė savanoris Aleksandras Kretas. Vilkas sako: „BUN (labas)! Pasisveikinau neaiškia kalba? Esu vilkas kilęs iš Rumunijos, mane čia nutapė savanoris Aleksandras Kretas. Esu aš vilkas modernus, gyvenimas mieste puikus, man net netrukdo, kad šalia „Rokmergės“ muzika skamba fone.“ Tai puikus pavyzdys, kaip miesto erdvės gali tapti meno galerijomis po atviru dangumi.

Ukmergėje rasite ir daugiau žaismingų bei informatyvių skulptūrų, kurios ypač patrauklios vaikams ir šeimoms:

Štai keletas iš 14-os Ukmergės skulptūrų, kurios suteikia miestui gyvybės ir pasakoja istorijas:
| Skulptūros pavadinimas | Autorius (jei žinoma) | Pastatymo metai | Adresas |
|---|---|---|---|
| Šuo Keksas | Ričardas Širvelis | 2013 | Vienuolyno g. |
| Moteris lange | Viktoras Žentelis | 2017 | Vienuolyno g. 15/ Kauno g. |
| Vilkas mėlyname fone | Aleksandras Kretas | Kauno g. 16A | |
| Arkliukas | Andrius Janulis | Kauno g. | |
| Vėjo gūsių pagauta skulptūra | Ričardas Širvelis | 2017 | Kauno g. |
| Laiko kapitonas (Laikrodis) | Vytauto g. | ||
| Bitės | Vytauto g. | ||
| Katės | Viktoras Žentelis | 2014 | Vytauto g. 18 ir Darbininkų g. |
| Laiko spiralė | 2003 | Žuvų g. | |
| Dviratininkas | Viktoras Žentelis | 2016 | Gedimino g. |
| Krautuvininkas su kavos puodeliu | Jurgis Tarabilda | 2016 | Gedimino g. |
| Vaikų pirštukai | Vienuolyno g. | ||
| Kubas | 2015 | Vasario 16-osios g. ir Vienuolyno g. | |
| Pepė Ilgakojinė | 2015 | Vienuolyno g. 7 |
Minint Žalgirio mūšio dieną, Kauno Ramybės parke buvo atidengtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui. Ši kunigaikščio skulptūra Kaunui buvo padovanota mecenato dr. Bronislovo Lubio. Paminklas įprasmina Aleksandro Jogailaičio palikimą - valstybės valdymo ir tobulinimo klausimus, taip pat primena bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją, bendrus karalius bei kultūrą.
Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė: „Būtent su Aleksandro vardu galime sieti sparčią šalies raidą po garsiosios pergalės.“ Ši skulptūra tampa svarbiu istorijos šaltiniu, padedančiu jaunajai kartai suprasti Lietuvos valstybingumo raidą ir reikšmingas asmenybes.

Be to, ant akmenuoto grindinio ties Nevėžio senvage stabtelėjusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro romantizuota raudono granito skulptūra su Šv. Povilo ir Petro miniatiūrine bažnyčia ant delno tapo miela susitikimų vieta. Šis prieš 22 metus iškilęs istorinis meno ženklas įprasmino 500 metų miesto pradžią ir buvo atnašavimas išsipildžiusiai laisvei ir nepriklausomybei.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, skulptorius Stanislovas Kuzma (1947-2012) savo kūryboje taip pat palietė vaikų temas. Tarp jo sukurtų apie 200 skulptūrų yra ir dekoratyvinės skulptūros, skirtos Juknaičių gyvenvietės pastatų interjerams ir parkui (1976-1982).
Juknaičiuose S. Kuzma sukūrė išskirtines dekoratyvines skulptūras, tokias kaip „Žirgas ir sakalas“, „Motinystė“, „Giliukas“, „Jaunystė“ bei skulptūrinį ansamblį „Eglė, Žilvinas, jų vaikai“. Ypač vaikų pamėgtas buvo penkių metrų ilgio ąžuolo „Žaidimų suolas“, pramintas „Krokodilu“, kuriam, kaip ir kitoms medžio skulptūroms, laikui bėgant prireikė restauravimo. Šie kūriniai puikiai iliustruoja, kaip menas gali būti integruotas į vaikų žaidimų erdves ir tapti jų kasdienybės dalimi.

Kategorija „Miesto vaikams“ yra skirta jauniesiems meno mylėtojams, kurie augdami mieste gali atrasti meninę kūrybą ir jos grožį. Šioje kategorijoje rasite tapytus paveikslus, grafikos kūrinius ir skulptūras, pritaikytas vaikų pasauliui - spalvingus, žaismingus ir įkvepiančius darbus, kurie skatina vaizduotę ir kūrybiškumą. Miesto aplinka tampa didžiule meno galerija, kurioje kiekvienas vaikas gali rasti savo mėgstamą kūrinį ir pasinerti į kūrybos džiaugsmą.

tags: #aleksandro #skulptura #piesinys #vaikams