Lietuvos vaikų globos namų išorinės aplinkos analizė ir institucinės globos poveikis
Niekas neabejoja, kad vaikui geriausia augti savo tėvų šeimoje, kur jis jaučiasi mylimas, saugus ir vertingas. Tačiau tikrovėje kasmet Lietuvoje apie 2 500 vaikų patenka į globą. Dalis jų, įvykus teigiamiems pokyčiams tėvų šeimoje, grįžta į savo namus, dalis apgyvendinami giminaičių šeimose, tačiau apie pusė tėvų globos netekusių vaikų patenka į globos namus ir juose auga iki pilnametystės.
Institucinės globos mastas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos institucijose auga apie 5 000 vaikų. Nerimą kelia kūdikių ir mažamečių iki 3 metų amžiaus situacija: į šeimas jų patenka dvigubai mažiau nei į institucijas. Tenka pripažinti, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių posovietinių socialistinio lagerio šalių pagal institucijose globojamų vaikų skaičių.
Centrinio Lankašyro universiteto dr. Andy Bilsono duomenimis, pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių institucijose globojamų vaikų skaičių Lietuvą lenkia tik Kazachstanas. Tai rodo, kad Lietuvai dar reikia daug nuveikti, siekiant pereiti prie šeima pagrįstos vaikų globos sistemos.
Institucinės globos įtaka vaiko raidai
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaiko globa institucijoje sutrikdo normalią jo raidą, sustabdo vystymąsi. Nors vaikų, gyvenančių institucijose, fiziologiniai poreikiai yra patenkinami, tačiau jie užauga be meilės, šilumos, šeimos pavyzdžio, neturi galimybės emociškai jaustis saugūs ir tvirti, neturi vieno svarbiausio asmens, prie kurio galėtų saugiai prisirišti.
Prieraišumo ir socialinės raidos sutrikimai
Vėliau jiems sunku pradėti savarankišką gyvenimą, stinga elementarių gyvenimiškų įgūdžių, sunku sukurti darnią šeimą, užmegzti ir išlaikyti ilgalaikius ryšius. Jie neretai tampa smurto aukomis arba patys gali smurtauti prieš aplinkinius.
Notingamo universiteto profesoriaus Kevino Browne’o studijoje „Žalos grėsmė vaikams, augantiems globos įstaigose“, remiantis įvairių specialistų atliktais tyrimais, pastebėta, kad augimo globos institucijoje poveikis vaikui yra triuškinantis.
- Iš 12 tyrimų, analizavusių vaikų, augusių globos įstaigose, prieraišumą, tik vienas tyrimas nepatvirtino išvados, kad šių vaikų prieraišumo problemų daugėja.
- Iš 17 tyrimų, analizavusių vaikų socialinę ir elgesio raidą, tik vienu atveju nebuvo nustatytas institucinės globos poveikis minėtiems raidos aspektams.
Ilgalaikės pasekmės ir poreikis specialistų pagalbai
Nustatyta, kad 40-50 proc. vaikų, įvaikintų vėlesnio nei 6 mėn. amžiaus, sulaukę 11 metų turi vienokių ar kitokių sutrikimų. Šiems vaikams būdingi autizmo simptomai, neišsivystęs prieraišumas, blogesni tarpusavio santykiai su kitais vaikais. Daugumai vaikų reikia specialistų ar psichinės sveikatos ugdymo paslaugų.
Pagal ankstyvosios intervencijos projektą vaikai buvo tyrinėjami pasitelkiant įvairius testus, taip pat atliekant vaikų galvos smegenų skenavimą. Tyrimai parodė, kad institucijoje globojamo vaiko kai kurios smegenų sritys yra daug mažiau išvystytos dėl menko aplinkos skatinimo.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Alternatyvos institucinei globai - šeimos globa
Dauguma Vakarų valstybių, suprasdamos, kokią žalą vaiko vystymuisi, jo asmenybei daro gyvenimas globos namuose, seniai jų atsisakė ir sukūrė vaikų globos šeimoje sistemą su laikinaisiais ir nuolatiniais globėjais.
- Laikinieji globėjai vaiką globoja vidutiniškai metus laiko, kol paaiškėja, ar vaikas gali grįžti gyventi į savo tėvų šeimą, ar jam reikia nuolatinės globos vietos.
- Nuolatiniai globėjai vaiką augina iki pilnametystės.
1995 m. Kaune įkūrus Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, taip pat buvo bandyta perimti gerąją patirtį ir plėtoti vaikų globos šeimoje idėją. Kelerius pirmuosius šio centro darbo metus buvo juntamas visuomenės susidomėjimas tiek laikinąja, tiek nuolatine vaikų globa, kasmet Kauno mieste buvo parengiama apie 20-30 globėjų šeimų.
Globėjų įvaizdis visuomenėje ir mitų įtaka
Vaikų globėjai visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai, neretai eskaluojama mintis, kad globėjais tampama dėl materialinių išskaičiavimų ar vaikai imami globoti dėl fizinės darbo jėgos. Žiniasklaida taip pat neretai prisideda prie neigiamo globėjų įvaizdžio kūrimo, nes yra labiau linkusi iki smulkmenų nušviesti nesėkmingus globos atvejus.
O iš tiesų daugybė globėjų šeimų sėkmingai užaugina globotinius iki pilnametystės, tačiau tokie pavyzdžiai kažkodėl žurnalistų nedomina. Visa tai menkina globėjų prestižą. Norinčiuosius įvaikinti atbaido ir įvairūs sklandantys mitai apie sunkiai įveikiamus formalumus.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Mito paneigimas Kauno arkivyskupijos ganytojų laiške
Kauno arkivyskupijos ganytojai laiške tikintiesiems Gyvybės dienos proga rašė: „Visuomenėje gajūs mitai dėl vaikų globos. Kalbama, jog sunku įveikti biurokratines procedūras, kad globoti gali tik pasiturintys asmenys. Kartais manoma, jog į savo namus tėvų globos netekusį vaiką priima tik tie, kurie pasiryžę pasiaukoti, atsisakyti savo poreikių.“
Tačiau, kaip teigiama laiške, „mažai kalbama, kad šeimos, tapusios vaiko globėjomis, pačios daug gauna ir atranda. Jokie turtai neprilygsta tam, kai matoma, jog vaikai atsitiesia, auga, gyja jų fiziniai ir emociniai sužeidimai, kai jie, kasdien darydamiesi vis saugesni, tampa vis dėkingesni globėjams, o jų elgesys - vis geresnis.“ Šie žodžiai pabrėžia didelę globėjų indėlio vertę ir teigiamas patirtis, kurias patiria tiek vaikai, tiek patys globėjai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
