Vaikų globos namų struktūros tipai ir institucinės globos pertvarka Lietuvoje

Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, t. p. vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo metu šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - sukurti vaikams šeimai artimą aplinką.

Vaikų globos institucijų istorinė raida ir evoliucija

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Institucinės globos pertvarka Lietuvoje: link bendruomeninės ir šeimos aplinkos

2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma (deinstitucionalizacija), kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. neturėtų likti institucinių globos namų, o naujai ilgalaikė socialinė globa vaikams negali būti pradedama teikti.

Statistikos apžvalga: vaikų globa Lietuvoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.

2018 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami šeimose, šeimynose arba globos centruose, o institucinė globa sudarė mažesnę dalį. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %. Globos institucijose 2018 m. globa dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). Daugiausia globojamų vaikų institucijose sudarė 15-17 metų (36 % 2017 m.) ir 10-14 metų (34 % 2017 m.) amžiaus grupės.

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.

Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose šiuo metu gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti.

Pasak Elektrėnų šeimos namų direktorės, bendruomeniniuose namuose yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug, todėl buvo sunkiau suvaldyti konfliktus ar pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Jie mokosi patys prižiūrėti savo kambarius, gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi didžiosioms metų šventėms kaip tikra šeima. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius ir asmeninę erdvę.

Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė teigiamai atsiliepia apie pertvarką, teigdama, kad žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Vaikai patvirtina, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Tai patvirtina mokslinius tyrimus apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.

Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu. Anksčiau visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius, jie būdavo stigmatizuojami. Dabar, nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai patvirtina, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamas iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomeninius vaikų globos namus. Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus. Šiuo metu bendradarbiaujama su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“, kuri yra bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose.

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. Vaiko gerovės ir globos centre planinis vietų skaičius šeiminiuose namuose yra 24. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908, nurodanti įstaigos tipą kaip bendruomeninius vaikų globos namus, teikiančius ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą. 2024 m. spalio 23 d. išduota dar viena licencija Nr. L000001242, kurioje įstaigos grupė nurodyta kaip šeiminiai namai, teikiantys ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą.

Šeimynos: šeimos modelis globai

Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas.

Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos. Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.

Sustiprintas darbas su šeimomis, pavyzdžiui, Trakų rajone nuo 2015 m. įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis, lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą.

Vaikų globos paslaugų teikimas ir priėmimo tvarka

Globos tipai ir tikslai

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.

Paslaugų gavėjai ir teikimo sąlygos

Vaikų globos namuose teikiama socialinė globa gali būti: trumpalaikė socialinė globa ir ilgalaikė socialinė globa. Trumpalaikės socialinės globos gavėjai - vaikai, laikinai netekę tėvų globos, kol vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn. Ilgalaikės socialinės globos gavėjai - be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa. Paslaugos teikiamos Vilniaus mieste socialinės rizikos vaikams, likusiems be tėvų globos vaikams nuo 0 iki 18 m., o atskiru steigėjo sprendimu - iš visos Respublikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d. Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa šiuose socialinės globos namuose naujai negali būti pradedama teikti (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.).

Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Gali gyventi ir vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) apgyvendinami vaikai, kuriems nustatyta laikinoji arba nuolatinė globa (rūpyba), pateikus šiuos dokumentus:

• VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktą;
• savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo;
• teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo;
• vaiko gimimo liudijimą arba piliečio pasą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu turi);
• išrašą iš vaiko gimimo įrašo;
• sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą apie vaiko sveikatą;
• pagal poreikį dokumentus (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę;
• kitus susijusius su vaiku dokumentus.

Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.

Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Pavyzdžiui, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas planinis vietų skaičius Vaikų globos namuose - 30. Globos įstaigose dirba įvairūs specialistai: vyriausiasis socialinis darbuotojas, socialinis pedagogas, socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai, slaugytojas ir psichologas, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą ir vaiko socializacijos procesą.

tags: #vaiku #globos #namai #strukturos #tipas

• Vaikų ugdymas „Aušros“ mokyklose
• Darbas vaiko priežiūros atostogų metu
• senų žmonių gerovės analizė globos įstaigose
• Kaip išsirinkti tinkamą vaikišką triratuką
• Apie lopšelį-darželį "Vaidilutė"