Nėštumas: kada ir kaip pastoti, rizikos ir nauda

Susilaukti vaiko - labai džiugus ir laimingas įvykis, tačiau nėštumas visada šiek tiek rizikingas. Dėl to tinklalapio „Bight Side“ komanda nusprendė aptarti įvairius nėštumo vyresniame amžiuje aspektus. Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.

Nėštumo privalumai vėlesniame amžiuje

Nors nėštumas vėlesniame amžiuje gali kelti tam tikrų iššūkių, jis taip pat turi ir nemažai privalumų:

• Gali būti, kad gyvensite ilgiau. Vėliau gimdančios moterys dažniau gyvena ilgiau. Vieno tyrimo rezultatai atskleidė, kad moterys, pagimdžiusios paskutinį vaiką būdamos jaunesnės negu 29-erių, du kartus rečiau sulaukdavo 95-erių. Tačiau gali būti, kad taip nutiko dėl genetinių priežasčių. Jei sulaukus vyresnio amžiaus moters reprodukcinė sistema vis dar gerai veikia, gali būti, kad kiti su senėjimu siejami procesai ją taip pat veikia silpniau. Tačiau ši koreliacija tarp gimdymo vėliau ir ilgaamžiškumo dažniausiai pasireiškė tris ar daugiau vaikų turinčioms moterims.
• Išvengsite kognityvinių sutrikimų. Kitame tyrime pastebėta, kad kai kurios vėlesniame amžiuje vaikų susilaukusios moterys po menopauzės pasižymi geresniais kognityviniais įgūdžiais. Tokios išvados padarytos atlikus kelias testų, kuriuose vertinti įvairūs smegenų veiklos aspektai, serijas. Ypač ryški tendencija, kad po 35-erių pagimdžiusios moterys pasižymi geresne verbaline atmintimi. Galima šio reiškinio priežastis - smegenis veikiantys hormonai. Kalbame ne apie bet kokius hormonus, o apie estrogeną ir progesteroną: estrogenas atsakingas už smegenų veiklą, o progesteronas - už smegenų audinio vystymąsi.
• Sulaukusi tokio amžiaus esate išmintingesnė ir turite daugiau patirties. Ne paslaptis, kad metams bėgant sukaupiame daug žinių ir patirties. Pagalvokite, kokia buvote būdama 20-ies ar 30-ies. O dabar pagalvokite, kas būtų nutikę, jei tokio amžiaus būtumėte auginusi vaikus. Virš 40-ies sulaukusios moterys dažnai būna kantresnės ir vaikus augina išmintingiau. Paprastai tokio amžiaus sulaukusios moterys nepastoja netyčia - šį žingsnį būna gerai apgalvojusios ir jam pasiruošusios. Dėl to jos emociškai ir psichologiškai stabilesnės, be to, pasiruošusios pokyčiams, kurių neišvengiamai atsiranda pastojus ir susilaukus vaiko.
• Esate stabilesnė finansiškai. Sulaukusios 40-ies dauguma moterų jau būna padariusios karjerą. Jos nebando dirbti skirtingose srityse, retai keičia darbą ir gauna pastovų atlyginimą. Vėliau pagimdžiusios moterys dažniau pasiruošusios darbą nustumti į antrąją vietą ir daugiau dėmesio skirti vaikui. Dabar greičiausiai turite savo būstą ir santaupų, todėl gimus kūdikiui patirsite mažiau streso. Be to, jums nereikia jaudintis dėl karjeros ir dirbti nuo aušros lig sutemos, kad gautumėte papildomų lėšų, todėl vaikui galite skirti daugiau laiko.
• Jau turėjote laiko viską išbandyti. Vakarėlių ir nuolatinės veiklos laikai jau praėjo, tad atėjo metas pasinerti į šeimyninį gyvenimą. Sulaukusi 40-ies jau turite daug smagių atsiminimų, pakankamai daug laiko praleidote su draugais, ir, svarbiausia, pagyvenote sau. Keliavote, tyrinėjote pasaulį ir savo pačios ribas. Taigi, kai gims vaikas, mažesnė tikimybė, kad jausitės nepatenkinta, jog nebegalite skirti laiko sau ir mieliau laiką skirsite jam.

Gimdymas po 40-ies turi privalumų, tačiau taip pat yra keletas pavojų bei problemų.

Nėštumo rizikos vėlesniame amžiuje

Nors vėlesnis nėštumas gali turėti privalumų, svarbu žinoti ir apie galimas rizikas:

• Sunkiau pastoti. Bėgant metams, moterims pastoti tampa sunkiau. Sulaukus 32-ejų, vaisingumas ima smarkiai silpti. Sumažėja kiaušialąsčių, todėl jas sunkiau apvaisinti. Kartais kiaušidės ima netinkamai gaminti kiaušialąstes, be to, padidėja tikimybė, kad atsiras nesveikų kiaušialąsčių. Tačiau nesijaudinkite - šiais laikais turite galimybę kiaušialąsčių gauti iš donorų, be to, kiaušialąstes jaunesnės moterys gali užšaldyti arba galima pasinaudoti surogatinės motinos paslaugomis.
• Didesnė persileidimo tikimybė. Senstant didėja persileidimo tikimybė - sulaukus daugiau kaip 45-erių, ji pasiekia 50 proc. Žinoma, persileidimus sukelia ne tik amžius. Tačiau senėjimo procesai keičia organizmą, silpnina hormonų ir gimdos veiklą, be to, atsiranda kitų persileidimą sukelti galinčių veiksnių.
• Didesnė tikimybė susirgti osteoporoze. Vėliau gimdančioms moterims padidėja tikimybė senatvėje susirgti osteoporoze. Pasak vieno tyrimo, po 35-erių pagimdžiusios moterys šia liga sirgo dvigubai dažniau. Kad išvengtumėte rizikos senatvėje susirgti, nėštumo metu daug dėmesio reikėtų skirti savo kaulams.
• Didesnė tikimybė pagimdyti anksčiau laiko. Gimdant vyresniame amžiuje padidėja tikimybė, kad kūdikis gims per anksti ir bus per mažo svorio. Vieno tyrimo duomenimis, dėl priešlaikinio gimdymo gali būti kaltas tik amžius, o kitų neigiamų veiksnių įtaka maža.
• Galite susirgti nėštuminiu (gestaciniu) diabetu. Ši diabeto forma laikina, o dažniausiai ją sukelia nepakankamas insulino kiekis nėštumo metu. Pasak vieno tyrimo, virš 40-ies sulaukusioms nėščioms moterims tikimybė susirgti šio tipo diabetu išauga 74 proc. Dėl to svarbu pasitikrinti, ar nesergate, o prireikus paprašyti paskirti gydymą.
• Didesnė tikimybė susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio. Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc., t. y. 1 iš 20. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai.

Kaip pasiruošti nėštumui ir padidinti pastojimo tikimybę?

Nėštumas gali sukelti rūpesčių bet kokio amžiaus moterims. Daug kas priklauso nuo mamos ir jos sveikatos būklės. Jei nuspręsite vaiko susilaukti po 40-ies, žinokite, kad vis dar turite galimybę pastoti, išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nėštumui tokiame amžiuje reikia skirti ypatingą dėmesį, o iškilus problemų iškart pasitarti su gydytoju.

Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui: Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes. Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.

Papildai planuojančioms nėštumą: Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą. Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.

Kaip suprasti, kad esate nėščia?

Daugelis moterų labai anksti pradeda jausti ir pastebėti ženklus, kad laukiasi. Vis dėlto, nors jaudintis normalu, atminkite, kad vienintelis būdas įsitikinti, jog esate nėščia, yra namų nėštumo testas arba tyrimas, kurį paskiria gydytojas.

Nuo pat pastojimo momento jūsų kūnas pradeda keistis. Nors išoriškai - bent jau iš pradžių - šių pokyčių nematyti, skirtumus galite pradėti jausti vos po kelių savaičių. Kai kurie galimi požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Rytinis pykinimas. Nesureikšminti pykinimo jausmo paprasta - argi praėjusią savaitę darbe nebuvo užsikrėtusiųjų infekcija? Jei bandote pastoti ir jus pradeda pykinti, tai gali būti ženklas, kad esate nėščia. Iki 80 proc. moterų 1-ąjį nėštumo trimestrą gali patirti rytinį pykinimą, greičiausiai pasireiškiantį dėl padidėjusio nėštumo hormonų kiekio.
• Krūtų pokyčiai. Jei jūsų krūtys staiga ima nebetilpti į marškinius ar bėgiojant ryte jas šiek tiek skauda, galbūt esate nėščia. Krūtų padidėjimas ir jautrumas gali būti ankstyvasis nėštumo požymis. Speneliai taip pat gali tapti didesni, tamsesni ir ryškesni.
• Nuovargio jausmas. Jei užmigote per rytinį susitikimą, galbūt tai - ženklas, jog reikia karjeros pokyčių. Taip pat tai gali reikšti, kad esate nėščia. Didelis progesterono kiekis, jau nekalbant apie tai, kad organizmas dirba viršvalandžius augindamas kūdikį, gali kelti nuovargį.
• Padidėjęs emocingumas. Susigraudinimas, niurzgėjimas ar ūmumas irgi gali būti požymiai, rodantys, kad esate nėščia. Dėl didelio hormonų kiekio nėščios moterys gali tapti emocingesnės nei įprastai.
• Maisto noras ir nemėgimas. Jei siekiate mėgstamo užkandžio ir pastebite, kad negalite pakęsti jo skonio ar kvapo, galbūt esate nėščia. Daugelis moterų prisipažįsta nėštumo metu geidžiančios maisto, kurio kažkada nemėgo, o anksčiau mėgti skanėstai dabar jas atstumia.
• Svaigulio jausmas. Net nėštumo pradžioje hormonų pokyčiai gali sukelti galvos svaigimo jausmą. Jei dažnai jaučiate galvos svaigimą, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Nenusivilkite, jei pajutote tam tikrus simptomus, o testo rezultatas neigiamas. Pastoti net vaisingiausioms poroms gali užtrukti iki 12 mėnesių. Jei susirūpinote savo ar partnerio vaisingumu, pasitarkite su gydytoju.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima pastoti prieš mėnesines?

Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.

Ar galima pastoti per mėnesines?

Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.

Kada galima pastoti po mėnesinių?

Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.

Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?

Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.

Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?

Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.

tags: #ar #gali #pastoti #nescia

• viskas apie nėštumo testus ir jų rezultatus
• Būtina kūdikių kosmetika
• Žaiskite ir ugdykite vaikus kartu
• kaip organizuoti sporto šventę darželinukams
• Kūdikio slogos ir viduriavimo priežastys bei gydymas