Pieninių Dantų Kritimas: Viskas, Ką Tėvai Turi Žinoti Apie Vaiko Šypsenos Raidos Etapus

Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties ar tautybės. Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Šiame straipsnyje aptarsime pieninių dantų kaitos procesą, jų priežiūros svarbą ir dažniausiai pasitaikančias problemas.

Pieninių dantų raida ir ankstyvoji priežiūra

Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis 6-7 nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Vertingų mineralinių medžiagų stoka, skurdi nevisavertė mityba nėštumo metu, ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio, narkotinių medžiagų, tam tikrų medikamentų vartojimas, poilsio trūkumas, stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms.

Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valomos kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės ir hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač vadinamojo „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmąjį nėštumo trimestrą ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiąjį didina dantų emalio erozijos tikimybę.

Vaiko dantimis reikėtų pradėti rūpintis jiems dar neišdygus - jau 2-3 mėn. amžiaus kūdikio dantenas reikėtų kasdien valyti pirštu, apsuktu sudrėkinta, švaria audinio skiautele ar naudojant specialų silikoninį antpirštį. Tai padeda kūdikiui įprasti prie burnos higienos procedūrų, o vėliau palengvina dygstančių dantukų skausmą.

Pirmųjų pieninių dantų priežiūra

Pirmieji pieniniai dantys išdygsta maždaug 6 mėn. išdygus pirmiesiems dantukams, atsipalaiduoti neteks, nes jau pirmajam dantukui reikia ir pirmojo šepetuko. Laiku išdygę pieniniai dantys formuoja pieninį sąkandį ir palaiko taisyklingą žandikaulių padėtį. Tai lemia normalią kramtymo funkciją, veido dalių taisyklingą formavimąsi. Po pieniniais dantimis tūno nuolatinių dantų užuomazgos, todėl neprižiūrimi, pažeisti ėduonies pieniniai dantukai leidžia infekcijai plisti į nuolatinius dantis ir taip gali juos pažeisti.

Išdygus pirmajam dantukui, jį reikia pradėti ryte ir vakare valyti mažu, minkštu dantų šepetėliu su trupučiu dantų pastos. Vaikų dantų valymui reikėtų visuomet naudoti dantų pastą su fluoru. Fluoras sustiprina dantų emalį, užtrina remineralizaciją ir saugo nuo ėduonies. Vaikams iki 3 metų rekomenduojama naudoti dantų pastą su 500-1000 ppm fluoro, vyresniems nei 3 metai - 1000 ppm ir daugiau. Kokią dantų pastą naudoti, patars gydytojas odontologas individualiai, atsižvelgdamas į jūsų vaiko burnos būklę bei įvertindamas rizikos veiksnius.

Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki 7-8 metų, nes iki tokio amžiaus dar nėra galutinai išlavėjusi jų smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Pamėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite patys.

Jei vaikas naktį geria iš buteliuko ar žinda krūtį, idealu dantis valyti ar bent paskalauti vandeniu po kiekvieno naktinio maitinimo, nes naktį sumažėja seilių gamyba, susidaro palankios sąlygos burnoje daugintis bakterijoms. Mamos pienas taip pat turi pieno cukraus, t. y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo.

Nieko gero neduoda ir močiučių patarimas patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas - vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir sudėties, kurioje gausu angliavandenių, - taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienų metų dėl didelės alergijų rizikos.

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veiduku. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki pirmojo gimtadienio. Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą.

Pieninių ir nuolatinių dantų kaita

Pieninių dantų netekimas yra svarbus įvykis, keliantis iššūkių ir tėvams, ir jų vaikams. Apskritai, dauguma vaikų pradeda netekti pieninių dantų apie 6 metus, tačiau kai kurie gali pradėti anksčiau - ketverių metų, arba vėliau - septynerių metų, priklausomai nuo genetinės predispozicijos, sveikatos ir mitybos.

Dantys krenta pagal tam tikrą eiliškumą - pirmiausia tie, kurie ir išdygo pirmieji. Procesas prasideda nuo apatinių centrinių kandžių, po kurių seka viršutiniai centriniai kandžiai. Dantų kritimo seka dažniausiai atitinka pieninių dantų dygimo modelį, taip atlaisvinant vietą nuolatiniams dantims be susigrūdimo.

Nuolatinio danties užuomazga pamažu bręsta ir artėja kaule pieninio dantuko šaknies viršūnės link, taip stimuliuoja šaknies rezorbciją - tirpimą. Pieninio danties šaknis trumpėja, kol galiausiai lieka tik prie dantenų vos besilaikantis paslankus vainikas, kuris nesunkiai iškrenta. Tuo metu netoli dantenų krašto jau būna priartėjęs nuolatinis dantukas, kuris visai netrukus, pašalinus pieninuką, pasirodo burnytėje.

Mišrus sąkandis formuojasi apie 5-6 metus, kai ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Mišraus sąkandžio laikotarpis pasibaigia 12-13 metais. Taigi, maždaug 13 gyvenimo metais susiformuoja nuolatinis sąkandis, kuomet vaikas jau turi visus 28 nuolatinius dantis.

Jei pieninių dantukai dygo vėliau nei daugumai, tai tikėtina, kad dantukų kaita irgi prasidės vėliau. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus.

Pastebėta, kad vėlesnė dantų kaita dažniau pasitaiko vaikams turintiems genetinių sutrikimų, sisteminių ligų (tokių kaip rachitas, inkstų nepakankamumas, anemija) esant hormonų disbalansui. Vėlesnis dygimas taip pat būdingas vaikams, kurie gimė neišnešioti, per mažo svorio. Tačiau šiame laikotarpyje nemažiau svarbi ir visavertė mityba - esant baltymų stokai ir vaikams turintiems viršsvorio - dantų kaita dažnai būna lėtesnė.

Pieninių ir nuolatinių dantų dygimo ir kritimo amžius

Dažniausiai pasitaikančios problemos ir patarimai

Pieninių dantų kritimo ir nuolatinių dantų dygimo periodas gali sukelti įvairių rūpesčių tėvams. Svarbu žinoti, kaip elgtis ir kada kreiptis į specialistus.

Problemos dėl dantų kritimo ir dygimo eigos

• Užsitęsęs pieninių dantų laikymasis: Kartais sutrinka normali pieninio danties šaknies rezorbcija (tirpimas). Taip dažnai būna, jei pieninukas anksti buvo gydytas šalinant dantuko nervą, ar buvo supūliavęs. Šaknų tirpimas gali visai sustoti ar vykti netolygiai - gali tirpti tik viena šaknis iš dviejų ar tik viena jos pusė. Dėl to dantukas tvirtai laikosi, tuo tarpu nuolatinis priartėja ir net pasirodo burnytėje, deja, ne savo vietoje. Tuomet reikia skubiai pašalinti pieninį dantį ir palikti laisvą kelią nuolatiniam dygti.
• Ankstyvas arba vėlyvas pieninių dantų netekimas: Neteisingu amžiumi netekus pieninio danties, aplinkiniai dantys gali pasislinkti į šią vietą, atsiradus tarpui, taip sukeldami susigrūdimą ar netaisyklingą nuolatinių dantų išsidėstymą jiems atsiradus. Per anksti netekus pieninio danties, alveolinės ataugos viršūnėje gali susidaryti storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui. Retas atvejis, kad iškritus pieniniam dantukui nuolatinis neišdygsta. Taip gali atsitikti, jei nesusiformuoja nuolatinio danties užuomazga. Dažniausiai neišdygsta šoniniai kandžiai viršutiniame žandikaulyje ir antri kapliai apatiniame.
• Skausmas dygstant nuolatiniams dantims: Nuolatinių dantų dygimas taip pat gali būti skausmingas. Viena efektyviausių priemonių - vaistinėje įsigyjamas gelis, savo sudėtyje turintis gleivinės paviršių nujautrinantį anestetiką. Esant intensyvesniam skausmui - padėtų nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šiltas sūrio vandens skalavimas yra paprasta priemonė dantenų dirginimui ir uždegimui palengvinti. Jei jūsų vaikas jaučia patinimą ar skausmą aplink klibantį dantį, šalto kompreso uždėjimas ant skruosto išorės gali padėti sumažinti diskomfortą.
• Pieninio dantuko klibinimas: Iš anksto klibinti dantukų nereikia. Kai jau pradeda klibėti, vaikučiams jie pradeda šiek tiek kliudyti, erzinti, niežėti dantenas. Tada vaikai patys ima klibinti juos, taip paspartina dantukų keitimąsi ir dažnai net patys išsirauna.

Dantų higienos įgūdžių tobulinimas

• Tarpdančių siūlo naudojimas: Tarpdančių siūlas vaikų dantų priežiūroje yra toks pat svarbus kaip ir suaugusiųjų. Siūlo naudojimas yra reikalingas todėl, kad valant dantis vien šepetėliu, tarpdančiuose esantis minkštas apnašas nėra pilnai pašalinamas, o jame esančios bakterijos, mintančios maisto likučiais, kaip medžiagų apykaitos produktą išskiriančios rūgštį, sąlygoja kariozinių procesų pradžią. Vaikams patogiausia siūlą naudoti surišus kilpą, kuri tempiama tarp rankų. Savarankiškas tarpdančių valymas vaikams galimas tik nuo 12 metų. Iki tol reikalinga tėvų pagalba.

Dantų apsauga ir ortodontija

• Dantų silantai: Silantas - tai skysta medžiaga, kurios sudėtyje yra fluoro, skatinančio danties audinio mineralizaciją. Šia medžiaga rekomenduojama dengti vos išdygusių pirmujų krūminių dantų vageles, kadangi jos dar nėra pilnai mineralizuotos, dažnai gilios, sunkiau išvalomos, todėl lengviau pažeidžiamos karieso. Esant didesniam polinkiui į ėduonį - silantais gali būti dengiami ir vėliau išdygę dantys.
• Ortodontinis gydymas: Pirmasis apsilankymas pas gydytoją ortodontą rekomenduojamas 7-8 metų vaikams, kuomet išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantims esama įtarimų apie netaisyklingą jų padėtį dantų lanke ar sąkandžio anomalijas. Gydytojas įvertins ortodontinio gydymo reikalingumą, suplanuos jo pradžią ir metodą. Ankstyva diagnostika ir gydymas dažnai daug lengvesnis ir trumpesnis.

Tėvų atsakomybė ir sveikos mitybos įtaka

Daugelis tėvų atidžiai rūpinasi vaikų sveikata, tačiau dažnai nepakankamai dėmesio skiria burnos higienai ir sveikatai. Vis dar vyrauja nuomonė, kad pieninių dantų priežiūrai nereikia skirti tiek dėmesio, kiek nuolatiniams dantims - juk vis vien visi iškris.

Tačiau pieniniai dantys yra nuolatinių dantų žandikaulyje pagrindas. Negydomas pieninių dantų ėduonis gali komplikuotis į infekciją arba pūlinuką. Tai trukdo vystytis po juo esančioms nuolatinio danties užuomazgoms. Beje, dantų infekcijos gali plisti už burnos ertmės ribų ir lemti kitus susirgimus, pavyzdžiui, sinusitą. Jei dėl ėduonies ar bet kokios kitos priežasties vaikas pieninio dantuko netenka anksčiau, nei dantis iškristų natūraliai, gretimi dantys linkę pasislinkti ir užimti atsiradusią ertmę.

Pieninių dantų priežiūra bei gydymas yra viena aktualiausių bei tuo pačiu skaudžiausių temų Lietuvoje. Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Todėl ypatingai svarbu jau išdygus pirmajam pieniniam dantukui apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad būtumėte išmokyti, kaip prižiūrėti dantis jau nuo pirmojo išdygusio dantuko. Svarbu žinoti, kad ne tik pieninių dantų valymas, bet ir gydymas yra būtinas.

Sveikos mitybos svarba

Pagrindinė vaikų mitybos blogybė - per didelis vartojamo cukraus kiekis. Tėvai cukraus vartojimą supranta gana tiesiogiai, kaip saldumynų valgymą. Bet juk dideli cukraus kiekiai yra tokiuose vaikų mėgstamuose produktuose kaip jogurtai su įvairiais skoniais, varškės sūreliai, sultys ir pan. Net ir natūraliuose produktuose, kaip vaisiai, taip pat yra nemažas kiekis cukraus, tad labai svarbu tėvams prižiūrėti vaikų mitybą ir riboti cukraus vartojimą.

Svarbu ne tik koks maistas yra valgomas, bet ir kada. Vaikams išsivalius dantis prieš miegą duoti kažką suvalgyti ar atsigerti pieno yra negerai. Maisto likučiai lieka burnoje, tarpdančiuose, kas vėliau gali sukelti ėduonį, tad prieš einant miegoti būtina darkart išsivalyti dantis, net jei ir užkandžiavo labai nedaug.

Kad vaikų pieniniai dantys būtų sveiki ir taisyklingai vystytųsi žandikauliai, būtina vaikams daugiau duoti kieto maisto, pavyzdžiui, kramtyti morkas, agurkus, riešutus, per daug nesmulkinti mėsos.

Dantų gydymo ypatumai vaikams

Kvalifikuoti gydytojai odontologai skiria ypatingą dėmesį psichologiniam vaiko paruošimui prieš dantų gydymą. Vaikas supažindinamas su procedūros eiga, per veidrodėlį gali stebėti, kaip gydomas jo dantukas. Kai vaikas mato, kas vyksta jo burnytėje, baimę, jeigu tokia jau yra, nugalėti lengviau.

Vaikų pieninių dantų atstatymo metodas - vainikėliai, kai ant labai pažeisto pieninio danties yra uždedamas nerūdijančio plieno ar cirkonio vainikėlis. Nerūdijančio plieno vainikėliai dėl estetikos dedami tik ant galinių dantų. Jei norisi estetiško vaizdo ir būtina sutaisyti priekinius dantis, rekomenduojama rinktis cirkonio vainikėlius, kurie yra danties spalvos, o funkcija - tokia pati.

Kai kuriose sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, kai pustrečių metų vaikui tenka gydyti beveik visus dantukus, ir jis nebendradarbiauja su gydytoju, tenka gydymą atlikti bendroje nejautroje, kai vaikas visiškai užmigdomas.

tags: #vaiku #dantu #kritimas

• Suaugusiųjų sauskelnių pasirinkimo patarimai
• Sužinokite apie mononukleozę vaikų amžiuje
• Kaip paruošti gardžias tuno salotas su kiaušiniu?
• elegantiškos nertos suknelės mergaitėms
• mezgimo schemos vaikiškoms suknelėms