Vaiko pinigai Lietuvoje: istorinė apžvalga ir pokyčiai
Vaiko pinigai - tai valstybės teikiama parama, skirta padėti šeimoms padengti su vaiko auginimu susijusias išlaidas. Ši išmoka aktuali ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsienio šalyje dirbantiems tėvams bei globėjams. Susipažinkime su vaiko pinigų situacija Lietuvoje, ypač atsigręždami į 2016 metus, ir aptarkime pokyčius, kurie įvyko vėliau.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2016 metais
2016 metais vienkartinė išmoka gimus vaikui buvo skiriama vienam iš vaiko tėvų arba globėjui, jei jie atitiko tam tikrus kriterijus. Pagrindinis kriterijus buvo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje. Išmoka buvo skirta padėti šeimai padengti pirmines išlaidas, susijusias su naujagimio atsiradimu.
Norint gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui 2016 metais, reikėjo pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymą skirti išmoką.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę).
- Dokumentus, patvirtinančius deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje (jei informacija nėra prieinama Gyventojų registre).
- Jei prašymą teikia globėjas, reikalingas dokumentas, patvirtinantis globą.
Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui 2016 metais reikėjo kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių. Prašymą ir reikalingus dokumentus buvo galima pateikti tiesiogiai arba per įgaliotą asmenį. Kai kurios savivaldybės leido pateikti prašymus elektroniniu būdu per elektroninę valdžios vartų sistemą. Gavus prašymą ir visus reikalingus dokumentus, savivaldybės Socialinės paramos skyrius įvertindavo, ar pareiškėjas atitinka visus reikalavimus. Jeigu reikalavimai buvo atitikti, priimamas sprendimas dėl išmokos skyrimo. Išmoka buvo pervedama į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas būdavo informuojamas raštu arba elektroniniu būdu. Išmoka nebuvo mokama, jeigu pareiškėjas neatitikdavo bent vieno iš reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimas nebuvo įregistruotas Lietuvoje, arba jeigu pareiškėjas nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Nors konkreti suma 2016 metais nėra nurodoma, straipsnyje minima, kad išmokos dydis galėjo būti keičiamas priklausomai nuo įstatymų pakeitimų, tačiau 2016 metais ji buvo fiksuota. Svarbu, kad vaiko gimimas turėjo būti įregistruotas Lietuvoje, o vienas iš tėvų (arba globėjas) turėjo būti deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Vaiko pinigų reforma ir pokyčiai
Nuo 2018 metų Lietuvoje įvyko esminė vaiko pinigų reforma. Anksčiau, jei šeima buvo daugiavaikė, ji gaudavo priedus ir per mėnesį išmoka sudarydavo 58,5 euro už vaiką iki dvejų metų ir 45,2 euro - už vyresnius vaikus. Papildomas išmokas gaudavo ir šeimos su mažesnėmis pajamomis. Jei šeimos pajamos vienam nariui būdavo mažesnės kaip 183 eurai, bendra išmoka už vaiką iki dvejų metų būdavo 58,5 euro ir 45,2 euro - už vyresnius.
Seimui antradienį nubalsavus palankiai siūlomam įstatymui, jau 2018-aisiais išmokų už vaikus mokėjimui buvo skiriama daugiau nei 231 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tai yra vaikų pinigai, ne tėvų pinigai, skirti tiems, kam iš tikrųjų tą dieną sunkiausia gyventi, kas yra sudėtingoje socialinėje padėtyje. Jis vylėsi, kad ateityje ši išmoka sieks 100 eurų.
Pasak Seimo nario T. Tomilino, kalbant apie socialinę politiką, labai dažnai nelygybė yra painiojama su skurdu. Jo teigimu, nelygybės problema yra svarbiausia, tad šiuo žingsniu tikimasi ją spręsti. Jis taip pat paneigė mitą, kad socialinė parama, vaiko pinigų parama yra netaikli, teigdamas, kad ši socialinė parama yra labai taikli, nes jos taikinyje yra mūsų vaikai. T. Tomilinas taip pat paneigė, kad gavus vaiko pinigus šeima praras kokias nors kitas išmokas. Šie pinigai nebus skaičiuojami prie bendrų šeimos pajamų, tad juos gavęs namų ūkis jokių kitų išmokų nepraras.
Viceministras Eitvydas Bingelis pabrėžė, kad vaiko pinigai neturėtų būti laikomi pašalpa, nes tai yra universali išmoka. Seimui priėmus Vaiko išmokų įstatymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ketinama supaprastinti išmokos gavimo tvarką, nes išmokos metu neturi būti vertinamos šeimos pajamos ir turtas ir nėra reikalinga perteklinė išdavimo sistema. Kreiptis dėl vaiko pinigų tėvams reikės tik vieną kartą ir jie jas gaus iki kol vaikui sueis 18-a arba iki kol jam sueis 21, jei jis mokosi pagal ilgesnę bendrojo ugdymo programą. Visgi pinigų reikės paprašyti - sistemoje suvesti savo vardą ir pavardę bei banko sąskaitos numerį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėdamas spaudos konferencijoje priminė, kad Lietuvoje esantis skurdo lygis yra vienas didžiausių ES. Pagal 2016-ųjų rodiklius, skurdo rizikoje ir socialinėje atskirtyje esančių vaikų skaičius yra 32,4 proc. Dar labiau skursta senatvės pensijas gaunantys asmenys. Todėl valstybės biudžete numatoma daugiausia lėšų skirti padėti šioms dviem socialinėms grupėms. Skaičiuojama, kad labiausiai skursta grupė yra vienišos mamos ar vieniši tėčiai, auginantys vieną ir daugiau vaikų, kurių dabar skursta 41,9 proc. Tačiau vaiko pinigai išlipti iš skurdo padės tik 2,3 proc. tų šeimų. Tuo tarpu skurdas sumažės apie 9 proc. namų ūkių, kuriuose yra abu tėvai ir auga trys ir daugiau vaikų.
2017 metais buvo numatyta, kad vaiko pinigus papildomai gautų apie 54,5 tūkst. vaikų, iš viso - apie 135,4 tūkst. vaikų. Pataisomis įgyvendinti per metus reikėtų apie 8 mln. eurų. Išmokos vaikui dydis priklauso nuo jo amžiaus: 28,5 euro išmoka skiriama nuo gimimo iki dvejų metų, vėliau - 15,2 euro.
Vaiko pinigų dydžiai ir pokyčiai iki 2026 m.
Nuo 2026 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauji vaiko pinigų dydžiai. Pagal pateiktus duomenis, bazinė išmoka už kiekvieną vaiką siekia 205,70 euro per mėnesį. Ši suma sudaryta iš dviejų dalių - 129,5 euro universalaus vaiko pinigų ir 76,2 euro papildomos išmokos. Bendra suma už kiekvieną vaiką - 205,70 euro - taps esminiu finansiniu atspirties tašku šeimoms, atitinkančioms nustatytas pajamų ribas.
Papildoma 76,2 euro dalis bus skiriama atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir gaunamas pajamas „į rankas“. Pavyzdžiui, šeima, kurioje yra du suaugusieji ir vienas vaikas, galės pretenduoti į padidintą išmoką, jei jos mėnesio pajamos neviršys 1 864 eurų. Jei tokioje šeimoje auga du vaikai, pajamų riba pakyla iki 2 485,33 euro. Tai reiškia, kad valstybė diferencijuoja paramą pagal vaikų skaičių ir bendras šeimos finansines galimybes.
Vieno iš tėvų šeimos taip pat įtrauktos į padidintos paramos sistemą. Jei šeimoje yra vienas suaugęs ir vienas vaikas, pajamų „lubos“ siekia 1 433,83 euro per mėnesį. Vienam suaugusiajam, auginančiam du vaikus, riba didesnė - 2 150,76 euro. Tokiu būdu siekiama atsižvelgti į didesnę finansinę naštą, tenkančią vienam iš tėvų. Atitinkant nurodytus kriterijus už kiekvieną vaiką galima gauti didesnius vaiko pinigus.
Išskirtinė sąlyga taikoma daugiavaikėms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Joms padidinta 205,70 euro išmoka už kiekvieną vaiką bus mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų dydžio. Tai rodo aiškią valstybės kryptį stiprinti daugiavaikes šeimas ir mažinti finansinę riziką, kuri dažnai kyla auginant didesnį skaičių vaikų.
Skaičiavimai rodo, kad šeima su dviem vaikais, atitinkanti pajamų kriterijus, per metus papildomai gali gauti beveik 5 000 eurų.
Vaiko pinigai dirbantiems su individualia veikla
Dirbantiems pagal individualią veiklą papildomi vaiko pinigai skiriami tuomet, kai vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 466 eurų. Vertinamos praėjusių kalendorinių metų pajamos - šiuo atveju skaičiuojamos visos per metus faktiškai gautos ir deklaruotos individualios veiklos pajamos, net jei deklaracija pateikiama tik iki gegužės. Svarbu tai, kad pajamos nėra vertinamos pagal einamąjį mėnesį ar dabartinę situaciją - skaičiuojamas visas užbaigtas kalendorinis laikotarpis.
Individualios veiklos atveju taikoma speciali skaičiavimo tvarka. Pirmiausia imama bendra metinė pajamų suma, tačiau į vertinimą įtraukiama tik 70 procentų šios sumos. Tuomet tie 70 procentų dar papildomai mažinami 25 procentais. Kitaip tariant, galutiniam skaičiavimui naudojama suma, kuri gaunama pritaikius abi šias korekcijas. Pavyzdžiui, jei per metus gauta 10 000 eurų pajamų, po pirmojo žingsnio lieka 7 000 eurų, o po papildomo 25 proc. sumažinimo - 5 250 eurų. Būtent ši suma patenka į bendrą šeimos pajamų vertinimą.
Toliau ši perskaičiuota metinė suma dalijama iš 12 mėnesių ir iš visų šeimos narių skaičiaus. Jei galutinis rezultatas vienam asmeniui per mėnesį neviršija 466 eurų, šeima gali pretenduoti į papildomą išmoką vaikui. Prašymą teikiantis asmuo pats patvirtina pajamų dydį, tačiau vėliau duomenys tikrinami per Mokesčių inspekciją. Nustačius, kad riba buvo viršyta, susidariusi permoka turi būti grąžinta.
Gavo daugiau vaiko pinigų - po deklaracijos sulaukė sąskaitos: ką būtina žinoti tėvams
Vis dėlto netinkamai įvertinus pajamas, šeimoms vietoje padidintų vaiko pinigų gali tekti skola. Nors dalis tėvų gali gauti ne tik įprastus 122,5 euro, bet ir papildomus 72,1 euro per mėnesį, metų pabaigoje deklaravus pajamas paaiškėja, kad nustatyta riba buvo viršyta. Tokiu atveju permokėtą sumą tenka grąžinti valstybei.
Papildoma išmoka skiriama mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, taip pat daugiavaikėms ar vaikams su negalia. Pajamos vertinamos pagal šeimos sudėtį, taikomi 25-35 proc. atskaitymai, o jau gaunami vaiko pinigai į bendrą sumą neįtraukiami. Tačiau pasirinkus skaičiavimą pagal praėjusių metų pajamas atsakomybė už teisingus duomenis tenka pačiam pareiškėjui, o neatitikimai gali paaiškėti tik vėliau.
Gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi atvejais, kai apie susidariusią skolą sužinojo tik po kelių metų. Todėl prieš teikiant prašymą specialistai ragina itin atsakingai įsivertinti savo finansinę situaciją - padidinti vaiko pinigai gali tapti svarbia parama, tačiau klaidos skaičiuojant gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius eurų.
Vaiko pinigai auga: pokyčiai nuo 2025 m.
Nuo 2026 metų pradžios vaiko pinigai Lietuvoje didėja 7 eurais - universali išmoka auga nuo 122,5 iki 129,5 euro per mėnesį. Pokytis susijęs su padidinta bazine socialine išmoka (BSI), kuri kyla nuo 70 iki 74 eurų ir yra pagrindas skaičiuojant išmokas vaikams. Vaiko pinigai mokami visiems vaikams iki 18 metų, o besimokantiems - ir ilgiau, todėl padidinimas palies šimtus tūkstančių šeimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, su BSI susietas išmokas Lietuvoje gauna apie 600 tūkst. gyventojų, o vien vaiko pinigai yra viena plačiausiai mokamų socialinių išmokų. Išmokų didinimui 2026 metų biudžete numatyta beveik 100 mln. eurų papildomų lėšų.
Didesnė parama numatyta daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir vaiką su negalia auginančioms šeimoms - jų gaunama suma nuo 2026 metų sieks 205,7 euro per mėnesį, palyginti su 194,6 euro pernai. Taip pat didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui: nuo 814 eurų metų pradžioje iki 1036 eurų nuo birželio 1-osios. Auga ir parama mokinio reikmenims, vaiko išlaikymo bei globos išmokos.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu vaiko pinigai mokami kiekvienam vaikui iki tol, kol jam sueis 18 metų, tačiau jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, planuojama, sieks 74 Eur (prieš tai buvo 70 Eur). Vaiko pinigai 2026 m. sieks 129,5 Eur (74 x 1,75). Papildoma išmoka vaikui, t.y. vadinamieji padidinti vaiko pinigai 2026 m. sieks 205,72 Eur (129,5 + 76,22).
Išmoka gimus dvynukams 2026 m. būtų 296 Eur (74 x 7). Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. būtų 814 Eur (74 x 11). Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai 2026 m. būtų 475,85 Eur (74 x 6,43). Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka (kompensacija už auklę) 2026 m. būtų 384,80 Eur (74 x 5,2). Maksimali vaiko išlaikymo išmoka (jei tėvas/motina nemoka alimentų) negali viršyti 133,20 Eur (74 x 1,8), nuo 2026 m. liepos 1 d. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui 2026 m. būtų 111 Eur (74 x 1,5). Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai 2026 m. būtų 444 Eur (74 x 6). Išmoka įvaikinus vaiką 2026 m. būtų 592 Eur (74 x 8). Globos (rūpybos) išmoka yra diferencijuojama pagal vaiko amžių ir 2026 m. jos dydis siektų nuo 384,80 Eur iki 481 Eur. Globos (rūpybos) tikslinis priedas 2026 m. būtų 296 Eur (74 x 4). Vaiko laikinosios priežiūros išmoka 2026 m. būtų 444 Eur (74 x 6). Vienkartinė išmoka įsikurti 2026 m. būtų 5550 Eur (74 x 75).
Vaiko pinigai kitose ES šalyse
Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė.
Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba. Šios taisyklės taikomos tik tada, kai teisė į išmoką vaikui yra įgyjama keliose ES šalyse. Pavyzdžiui: mama su vaiku gyvena Lietuvoje. Mama nedirba. Tėvas dirba Vokietijoje. Šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.
Vaiko pinigai Norvegijoje skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaiko pinigai Norvegijoje mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų, vyresniems vaikams vaiko pinigai neskiriami. Už vaikus nuo 0 iki 6 metų mokama 1766 NOK kasmėnesinė išmoka, o 6-18 m. vaikams skiriama 1510 NOK suma.
Svarbūs aspektai ir iššūkiai
Svarbu paminėti, kad socialinės išmokos ir jų dydžiai nuolat kinta, todėl visada reikėtų pasitikrinti aktualią informaciją oficialiuose šaltiniuose, tokiuose kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainė arba savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išmokos skyrimo tvarka ir reikalingi dokumentai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios savivaldybės. Todėl prieš teikiant prašymą, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistais.
Galiausiai, svarbu žinoti, kad socialinės išmokos yra skirtos padėti šeimoms, auginančioms vaikus, tačiau jos nėra vienintelis pajamų šaltinis. Todėl šeimoms rekomenduojama ieškoti papildomų pajamų šaltinių, tokių kaip darbas arba verslas.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Vienas didžiausių iššūkių yra kova su koronavirusu karantino ir ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Visas pagrindinis dėmesys buvo sutelktas kovai su koronavirusu suvaldyti ir paskelbtos specialiosios situacijos pasekmėms mažinti. Šios kadencijos Seimui pavyko priimti Konstitucijos pataisas, kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas ir sudaryta galimybė ginant konstitucines teises ir išnaudojus visas teisines gynybos priemones kituose teismuose kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
