Vasaros mėnesiai - tai metas, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, mėgautis saulės spinduliais, gamtos teikiamais malonumais. Tačiau su mažyliu lauke esant vasaros karščiui reikia elgtis atsakingai, atsižvelgiant į jo jautrumą ir poreikius. Straipsnyje pateikiami išsamūs patarimai, kaip užtikrinti saugų ir malonų buvimą lauke 10 mėnesių kūdikiui vasaros metu.
Vasarą gimusį vaikutį jau trečią dieną galima išnešti į lauką. Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu - ryte iki 11 valandos ir vakare po 15-16 valandos. Būkite itin budrios, jei pirmiesiems pasivaikščiojimams naudositės vaiknešėliais. Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų.
Su naujagimiu išeikite į lauką anksti ryte arba vėlyvą popietę, kai oras švelnus ir saulė ne tokia intensyvi. Vasarą, jeigu yra pakankamai šilta ir nėra stipraus vėjo, kepurė naujagimiui nėra būtina. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Būnant lauke, atidžiai stebėkite mažylio veido odos spalvą. Jei kūdikiui bus šalta, jo oda pabals arba pamėlynuos. Kai jau pradėsite pasivaikščiojimus lauke, stenkitės apsaugoti vaikelį nuo žvarbaus vėjo ir sniego, t.y. Naudokite tinklus nuo vabzdžių ant vežimėlių ir lopšių, kad apsaugotumėte kūdikį nuo uodų ir kitų vabzdžių. Vaikų vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių. Taip pat rinkoje galite rasti iš natūralių medžiagų pagamintų, saugių naudoti pleistrų ir apyrankių nuo uodų.

Naujagimiai yra ypač jautrūs temperatūros pokyčiams. Karštis ir kūdikių jautrumas reikalauja ypatingo dėmesio. Karštomis vasaros dienomis būtina užtikrinti, kad kūdikis nebūtų perkaitęs. Stebėkite, kad kambario temperatūra būtų tarp 20-22°C. Jeigu patalpos temperatūra yra aukštesnė nei 23-25 °C, kūdikis gali perkaisti, o tai didina staigaus kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką. Taip pat gali atsirasti galūnių ir pilvo raumenų spazmai, mėšlungis. Pastebėjus šias būkles kūdikiui būtina duoti gerti daug skysčių.
Rinkitės lengvus, kvėpuojančius ir natūralių audinių drabužius, tokius kaip medvilnė. Naujagimiai gali dėvėti vieną sluoksnį daugiau nei suaugusieji, tačiau vasarą per daug sluoksnių gali sukelti perkaitimą. Priešingu atveju, jeigu namuose nepavyksta pasiekti rekomenduojamos 20-22°C temperatūros, patartina migdyti kūdikį tik su sauskelnėmis, o nakties metu, kai temperatūra nukrenta, įvilkti į ploną 0,5 TOG miegmaišį ar vystyklą-miegmaišį.
Tinkamiausia vieta tikrinti, ar mažylis neperkaitęs - kakliukas iš nugarinės pusės. Prakaitavimas, paraudę skruostai, bėrimai, drėgni plaukai ir padažnėjęs kvėpavimas taip pat byloja, kad mažyliui per karšta. Jei kūdikis per šiltai rengiamas nuolat, jis dažniau serga peršalimo ligomis, silpsta imunitetas.

Vasarą kūdikiai gali dažniau jausti troškulį. Jei maitinate krūtimi, pasiūlykite kūdikiui dažniau, kad jis gautų pakankamai skysčių. Buteliukų maitinami kūdikiai taip pat gali norėti dažniau valgyti. Stebėkite dehidratacijos požymius: sausa oda, mažiau šlapių sauskelnių, vangumas ir sausa burna. Jei pastebite šiuos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Vasarą vaikas turi gauti užtektinai skysčių. Požymis, kad vaikui trūksta skysčių, - ryškiai raudonos lūpos. Dažnai siūlykite vaikui buteliuką su vandeniu, tik nesaldintu. Geriausiai troškulį malšinti vandeniu. Šaltas vanduo atkuria skysčių balansą, vėsina, atgaivina, neturi kalorijų. Jeigu paprastas vanduo neskanus, galite pagardinti jį citrinos, apelsino skiltele, uogomis, mėtos ar rozmarino lapeliais.
Karštu oru vaikas gali valgyti mažiau nei įprasta. Tai normalu - karštyje vaikai paprastai mažiau priauga svorio. Stenkitės nepermaitinti kūdikio. Karšto sezono metu negalima pradėti atpratinti vaiką nuo krūties ar duoti naujų maisto produktų, nes tai gali sutrikdyti virškinamojo trakto veiklą.
Norėdami praturtinti kūdikio mitybą, tėvai neretai girdo kūdikius ir vaikus sultimis, tačiau reikėtų prisiminti, kad net ir šviežiai spaustose sultyse yra ypač daug cukraus, todėl kūdikis gali pasisotinti ir nenorėti valgyti. Verta prisiminti, kad mitybos požiūriu visi gėrimai, išskyrus vandenį, yra maistas. Sultys, kompotas, saldinta arbata galėtų būti duodami labiau kaip desertas, skirtas saikingai pasmaguriauti.

Kūdikių oda yra itin jautri saulės spinduliams. Naudokite kūdikiams skirtą saulės kremą su aukštu SPF. Tačiau svarbiausia apsauga - vengti tiesioginių saulės spindulių. Būti saulėje kūdikiui negalima. Naudingiausia kūdikiui - išsklaidytų ultravioletinių spindulių oro vonios. Patartina mažylį vežioti medžių šešėlyje.
Naudokite plačiakraštes kepures, ilgas lengvų audinių rankoves ir kelnes, kad apsaugotumėte kūdikio odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Vežimėlio uždangalai ir skėčiai taip pat gali padėti sukurti šešėlį. Jokiu būdu vežimėlių nedenkite pledais, nes taip sukuriama dar didesnė šiluma!
Stenkitės planuoti lauko veiklas ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, kai saulė yra mažiau intensyvi. Venkite ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose vidurdienį.
Vežimėliai gali greitai įkaisti saulėje, todėl naudokite vežimėlio uždangalą ir dažnai tikrinkite, ar kūdikis neperkaito. Automobilio sėdynės taip pat gali įkaisti, todėl prieš įdedant kūdikį patikrinkite, ar ji nėra per karšta.
Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių. Taip pat rinkoje galite rasti iš natūralių medžiagų pagamintų, saugių naudoti pleistrų ir apyrankių nuo uodų - pleistrą geriausia įklijuoti į vežimėlį ar ant kūdikio rūbų, geriau nugaros pusėje, kad mažylis neturėtų galimybių ragauti ir pačiupinėti jo pirštais, o apyrankę galima pakabinti ant vežimo rankenos. Įsisiurbus erkei, ją būtina kuo greičiau ištraukti. Traukti reikėtų nesukiojant, nespaudžiant erkės pilvinės dalies.
Kūdikio oda labai plona ir jautri, tad ją reikėtų dėmesingai prižiūrėti visais metų laikais. Vasaros metu kūdikius dažniau vargina odos iššutimai, prakaitinė ir sauskelnių bėrimas. Abi jos susijusios su vaiko perkaitimu. Todėl svarbiausia tėvų užduotis - vaiką lengvai aprengti.
Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus. Anksti rytą ir vėlai vakare praverkite visus namų langus ir leiskite gyvenamajai patalpai prisipildyti vėsaus oro. Gerai savijautai svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmė.
Karštu oru maudyti kūdikį reikia dažniau nei įprastai. Jei esate sodyboje, pripilkite vandens mažą vonelę arba vaikišką baseiną. Vandens temperatūra turėtų būti maždaug 25° C. Tuomet maudynės bus iš tikrųjų vėsinanti procedūra. Ilsintis prie jūros, vaikui naudinga maudytis jūros vandenyje.
Prieš kiekvieną pasivaikščiojimą patepkite vaiko veidelį riebiu kremu (pvz., ESSEX). Didžiausia mamų klaida - naudoti savo kosmetiką kūdikių odelei. Moteriški kremai, o ypač drėkinamieji, vaikui visiškai netinka, gali net pakenkti - odą dirginti, sukelti alergiją. Be to, drėkinamieji kremai ne tik nesaugo nuo šalčio, bet atvirkščiai, jais patepta oda labiau sušąla dėl sudėtyje esančio vandens. Kremą tepkite prieš valandą laiko iki pasivaikščiojimų lauke. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę. Nesvarbu, ar naudojate kremą, ar tepalą, einant į lauką jo pėdsakų neturi matytis.

Grynas oras, gaivus vėjelis ir atgimstančios gamtos garsai yra labai naudingi mažylio raidai bei gerai savijautai. Kuo daugiau laiko būti lauke reikia ir mamai, kad neužsisėdėtų tarp keturių sienų ir prasiblaškytų.
Keiskite „transporto” priemones. Pasikeitimai naudingi tiek jums, tiek mažajam keliautojui. Maždaug apie šeštąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, jis iš lopšio pereis į sėdimąją vežimėlio padėtį, kuri atvers labai dideles pažinimo galimybes. Kūdikis galės daugiau dairytis, matyti ir stebėti aplinką. Taip pat jūs su vaiku galėsite akis į akį bendrauti, kalbėtis.
Visiškai natūralu, kad kūdikiui iki metų bus etapų, kai jis nenorės sėdėti vežimėlyje, arba bus situacijų, kai su vežimėliu jums keliauti bus nepatogu. Tokiomis dienomis nepakeičiamas daiktas yra nešioklė. Ją rinkitės labai atsakingai, kad nenukentėtų jūsų vaiko vystymasis ar jūsų nugara. Geriausios - ergonomiškos, prisitaikančios pagal vaiko amžių, sukurtos konsultuojantys su pediatrais (būsite tikri, kad nešioklė nepakenks jūsų vaiko galvytei, nugarai, klubams ir teisingai jį prilaikys).
Tyrinėkite ir pažinkite aplinką. Su kūdikiu ne tik galima, tačiau tiesiog būtina kuo daugiau kalbėtis Pasakoti, kas jį supa, ką lauke pamatote, supažindinti su kasdieniais aplinkos objektais. Žolė, namas, medis, dangus, saulė, automobilis… Viską, ką sutiksite kelyje, jam rodykite ir garsiai tarkite pavadinimus. Taip pamažu didės tiek pasyvusis (tai, ką jis supranta, bet dar netaria), tiek aktyvusis (tariami garsai ir žodžiai) kūdikio žodynas.
Vienas efektyviausių būdų, kaip greičiau išmokti įvairias sąvokas ir atpažinti daiktus - juos tyrinėti visais įmanomais būdais, pasitelkti kuo daugiau juslių. Jei vaikui sakote - „štai, žiūrėk, gėlė”, pasiimkite jį ant rankų ir palenkite prie jos, leiskite pauostyti, paliesti rankytėmis.
Naujos vietos. Jei kasdien tik vaikštote aplink savo namą, vaikui greitai gali pritrūkti erdvės pažinimui. Stenkitės aplankyti vis kitą parką, miesto aplinką pakeisti į gamtos prieglobstį. Net ir vaikams iki metų jau labai įdomu žaidimų aikštelėse. Kartu su mažyliu pasisupkite, patyrinėkite čiuožyklą, jei leidžia orai - pasikuiskite smėlio dėžėje. Tiesa, pačius mažiausius teks visą laiką prižiūrėti, kad nenugriūtų, neužsigautų, nekištų smėlio ar kitų daiktų į burną.
Tegul dailės pamokos vyksta lauke! Visi vaikai labai mėgsta purvinus žaidimus, kur gali išlaisvinti savo kūrybinį potencialą ir būti visiškai nevaržomi taisyklių ar mamos įspėjimų, kad išpurvins sienas ar baldus. Piešimo pamokoms, kurios gali vykti ant akmenų, plytelių ar kito paviršiaus, naudokite kreideles, dažus ar net „namines” priemones, pavyzdžiui, natūralų jogurtą sumaišykite su maistiniais dažais.
Žaidimai, lavinantys vaikščiojimo įgūdžius. Kūdikiai skirtingu metu pradeda eiti: vieni vos sulaukę 10-ies mėnesių, kiti - virš metų. Nors su batukais lauke nėra paprasta žengti pirmuosius žingsnelius, tačiau galite mažylį skatinti, pasitelkdami įvairias žaidimo formas. Vienas populiariausių kiemo žaislų - kamuolys. Laikykite vaiką už rankyčių ir kartu spardykite kamuoliuką arba, jei žaidžia abu tėvai, mėtykitės juo, kad mažylis bandytų pasiekti, pagauti. Stambiąją motoriką lavina įvairūs stumdomi ar traukiami lauko žaislai.
Pirmosios savarankiškos transporto priemonės. Jei norite, kad vaikas ne pasyviai sėdėtų, o pats darbuotųsi, stengtųsi, jums reikalingi paspirtukai-mašinytės, triratukai ar balansiniai dviratukai (jie rekomenduojami vaikams nuo pusantrų metų). Mažyliui tai bus ne tik smagi veikla, tačiau ir iššūkis, paskata pačiam išmokti važiuoti, o ne tik sėdėti, kai mama ar tėtis stumia vežimėlyje. Jei jūsų vaikas dar nesidomi tokiu žaislu, nerodo didelio entuziazmo sėstis ar stumtis kojytėmis, padėkite jį į šalį - teks palaukti dar mėnesį ar kelis, kol mažylis bus pasiruošęs tokiems žaidimams.
Pasitelkite gamtą. Jei išėjote į lauką, tačiau pamiršote pasiimti žaislų, tikrai neverta nusiminti. Kūdikiams įdomu viskas, kas juos supa, todėl smagiai veiklai galite naudoti medžio šakas, akmenis, smėlį, gėlių žiedus, lapus… Viską, kas jus supa ir yra saugu vaikui. Kai orai dar labiau sušils, į žaidimus įtraukite ir vandenį. Nors suaugusiems atrodo pats paprasčiausias dalykas, tačiau kūdikiui didelį įspūdį padarys smėlio maišymas su vandeniu ar akmenukų mėtymas į kibirėlį su vandeniu. Iš namų pasiimkite vandens ledukų ir indą su jais pastatykite priešais saulę, vaikas susižavėjęs stebės, kaip kieta masė virsta skysčiu.
Nepamirškite tradicinių smėlio žaislų. Nėra vaiko, kuriam nepatinka su jais smėlio dėžėje statyti, griauti, gaminti, konstruoti ar tiesiog semti ir pilti smėlį iš vieno indelio į kitą. Tokia veikla ne tik bus labai smagi, tačiau ir lavins kūdikio smulkiąją motoriką, treniruos jo pirštukus.
Knygelės. Jei manote, kad jas vartyti verta tik namuose, labai klystate. Kūdikiams skirtas knygeles, kuriose mokoma daiktų pavadinimų ar spalvų - labai naudinga su savimi pasiimti į lauką. Vaikui galėsite parodyti labai daug objektų, kurie vaizduojami knygelėse: kai kuriuos gyvūnus, medžius, gėles, automobilius, žmones ir t.t. Taip mažyliui bus paprasčiau atpažinti tikrus paveikslėlių atitikmenis ir išmokti pavadinimus.
Žaidimai su vėju. Net ir patiems mažiausiems vaikams patiks stebėti, kaip muilo burbulai skrieja pieva ir pakyla aukštai, aukštai. Kūdikiui, kuriam dar viskas taip įdomu ir nauja, bus smagu stebėti vėjo malūnėlius - kaip jie sukasi tai greičiau, tai lėčiau. Jei mažylis vyresnis - pademonstruokite veiksmo ir atoveiksmio prasmę. Parodykite, kad pučiant į malūnėlį, jis sukasi. Padėkite jam pačiam tai padaryti.
Iškylos ir veikla pievoje. Vasarą lauke galima sugalvoti dar daugiau žaidimų ir užsiėmimų. Gryname ore praleiskite kuo daugiau laiko. Tegul visi žaislai ir žaidimai keliauja kartu su jumis. Pievoje, pasitiesus pledą, galėsite dėlioti kaladėles, verti žiedus, vartyti knygeles. Tiek suaugusiems, tiek vaikams gamtoje labai smagu valgyti - į lauką pasiimkite užkandžių, tinkančių kūdikiui ir, saugiai jį pasisodinę, kartu iškylaukite. Tokiose kelionėse į lauką, kai tenka susikrauti tiek daug daiktų, labai praverčia talpi mamos rankinė arba kuprinė.
Nuoširdžiai būti kartu. Svarbiausia taisyklė, kurios būtina laikytis su vaiku tiek lauke, tiek namuose - kokybiškai kartu praleisti laiką. Ką tai reiškia? Jei jūsų mintys bus apie rytojaus darbus, o akys įsmeigtos į telefoną - mažylio žaidimų spektras labai sumažės.

Svarbu žinoti, kad kūdikiui iki 6 mėn. visiškai užtenka mamos pieno arba pieno mišinio, tad papildomai duoti atsigerti vandens jam nereikia. Krūtimi maitinančioms mamoms svarbu pačioms gerti daugiau skysčių - tai užtikrins sklandžią pieno gamybą. Pagrindinis požymis, kad kūdikiui trūksta skysčių - retas šlapinimasis, sumažėjęs keičiamų sauskelnių kiekis. Primaitinamiems, skysčius jau vartojantiems kūdikiams nuo 6 mėn.
Jei namuose super karšta, migdykite kūdikį tik su sauskelnėmis. Išlikite ramūs, net jei namuose nepavyksta pasiekti rekomenduojamos 20-22°C temperatūros. Jei vidudienį namuose nėra kuo kvėpuoti, padarykite pogulį automobilyje, išvykite pas senelius į kaimą ar poguliui keliaukite į prekybos centrą.
Svarbu pasirinkti natūralių medžiagų rūbus. Jei kirba nors mažytė abejonė, būtinai patikrinkite savo kūdikio kūno temperatūrą. Kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, iškyla daugybė klausimų, kaip susiruošti su mažyliu į lauką ir kiek jame būti. Vaikai ir suaugusieji negali išbūti savaitėmis ar mėnesiais neišėję į gryną orą. Kuo oras vėsesnis, kuo didesnis vėjas, tuo trumpiau tiek suaugusieji, tiek vaikai išbūna gryname ore. Jokių žiemos malonumų nėra, kai pučia žvarbus vėjas ar siaučia pūga.
Žiemą kūdikių iki 3 mėnesių nesineškite į prekybos centrus. Bijodamos, kad nenušaltų vienintelė atvira kūno vieta - veidelis, mamos iki pat akių užriša šalikus. Tai blogas sprendimas. Vaikas kvėpuoja į šaliką, iškvepia šiltus oro garus, kurie sudrėkina audinį. Jeigu lauke vėjuotas, žvarbus oras, būtinai naudokite vežimėlio stogelį.
Kada likti namuose? Temperatūros ribos. Ilgus metus pediatrai laikėsi rekomendacijos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai neturėtų eiti į lauką, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Kūdikiams ši riba yra aukštesnė (paprastai apie -10 °C ar -15 °C, priklausomai nuo vėjo ir drėgmės).
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, kurią skelbia meteorologai. Ji parodo, kaip šaltį jaučia žmogaus kūnas, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą, bet ir į vėjo greitį bei oro drėgmę.
Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų.
Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių.
Jei šalta, eikite į lauką dažniau, bet trumpam. Nors galite pasiruošti kuo geriau, bet kartais nepalankios oro sąlygos arba kitos aplinkybės gali sukelti netikėtumų.
Sloga kūdikiui: ką daryti? Normalu, kad sloga kūdikiui tęsiasi savaitę, dvi. Tačiau jei po dviejų savaičių sloga nesibaigia - būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Yra įvairių pasirinkimo variantų - vaistai, jūros vanduo, purškalai į nosį ir pan., bet aš rinkausi „švelnesnius“, natūralesnius metodus, kurie man atrodė tinkamesni kūdikėliui.
Svarbu paminėti, kad pernelyg dažnas bėgančios slogos traukimas nėra rekomenduojamas, siurbti reikia tik tada, kai kūdikiui labai sunku kvėpuoti, tačiau dažnu atveju bėganti sloga kvėpavimo labai stipriai neapsunkina, o per dažnas gleivių atsiurbimas gali tik sudirginti gleivinę. Tokiu atveju, kai sloga gausi ir skaidri (bėganti) - galite rinktis inhaliacijas su fiziologiniu skysčiu, tokiu būdu „padžiovinsite“ kvėpavimo takus. Tačiau antroje fazėje, kai gleivės yra/tampa tirštos, sekretą reikia „atskiesti“.
Svarbu! Inhaliacijas kūdikiui karščiuojant atlikti nerekomenduojama! Inhaliuokite, kai temperatūra nukrenta. Aš inhaliacijas savo mažyliui dariau 2-3 k/dieną, nosytę siurbiau pagal reikalą, dažniausiai prieš dienos miegelius bei nakties miegą, kad vaikui būtų lengviau kvėpuoti ir galėtų pilnavertiškai pailsėti.
Patalpų vėdinimas ir drėgmė. Reguliarus patalpų vėdinimas. (Nors kartą per dieną 10-15 min. padarykite skersvėjį kambariuose plačiai pravėrę langus, tik tuo metu, kai vėdinate patalpas, su kūdikiu pabūkite kambaryje, kuriame langai uždaryti. Dažnesnis paviršių valymas, grindų plovimas vandeniu.
Reguliariai vėdinkite patalpas. (Nors kartą per dieną 10-15 min. padarykite skersvėjį kambariuose plačiai pravėrę langus, tik tuo metu, kai vėdinate patalpas, su kūdikiu pabūkite kambaryje, kuriame langai uždaryti. Dažnesnis paviršių valymas, grindų plovimas vandeniu.
