Pastaraisiais metais visuomenėje sparčiai kinta požiūris į vaiko globą ir pati globos matymo perspektyva, įsitvirtina nuostata, kad investicija į vaiką ir jo gerovę atsiperka jau šiandien ir tikrai atsipirks visuomenei ateityje. Vaiko globa - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas bei palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Pasak G. Kvieskienės, globos reiškinys atsirado susiskaldžius visuomenei į socialinius sluoksnius. Žmonių globa iš šeimos, giminės funkcijos tampa bendra tautos, valstybės funkcija. Istoriniame kontekste globa iš „savaime suprantamos veiklos“ modernioje visuomenėje tapo „duotybe“, kurią reglamentuoja įstatymai. Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai, tačiau labiausiai akcentuojamas teisinis aspektas, nors tiek pat svarbūs yra pedagoginis ir psichosocialinis aspektai.
Vaikui nustatoma globa tada, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos ar nesirūpinimo vaiku - negali patys jo auginti. Natūraliausia vaikui yra šeimos globa, nes šeima sudaro geriausias sąlygas vaikui visapusiškai vystytis.
Lietuvoje egzistuoja keletas pagrindinių globos formų, skirtų užtikrinti vaiko poreikius:

Budintys globotojai yra esminiai žmonės, kurie savo namuose prižiūri laikinai likusį be globos vaiką. Budinčio globotojo veikla yra ne tik svarbi ir prasminga gerumo išraiška, bet ir profesinė veikla, už kurią gaunamas atlygis bei skiriamos lėšos vaiko poreikiams tenkinti.
Psichologų teigimu, saugumo jausmo vaikui reikia bet kuriame raidos etape. Nesaugioje aplinkoje vaikas gali būti „kovoti-bėgti-sustingti“ būsenoje, kuri paveikia visą kūną. Adaptuojantis šeimos aplinkoje pamažu įvyksta pokytis: vaikas įgauna daugiau pasitikėjimo, jaučiasi saugiau, o tai leidžia jam fiziškai ir psichoemociškai sveikai vystytis.
| Sritis | Poveikis vaikui |
|---|---|
| Saugus prieraišumas | Mokymasis reguliuoti emocijas ir stresą |
| Šeimos aplinka | Socialinių ir mokymosi kompetencijų augimas |
| Neuroplastiškumas | Galimybė keisti patirtas neigiamas nuostatas į pozityvias |
Procesas norint tapti globėju susideda iš kelių etapų: informacijos surinkimo ir konsultacijų, sveikatos pažymos (046/a formos) gavimo bei dokumentų pateikimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Svarbus žingsnis - privalomi mokymai, kurių metu specialistai vertina pasirengimą globai. Tapus vaiko globėju, visą globos laikotarpį globėją lydi globos koordinatorius ir specialistų komanda, teikianti reikiamą pagalbą.