Vaiko globėjo teisės ir pareigos Lietuvoje

Kiekvienas vaikas turi teisę į saugią ir mylinčią aplinką, kurioje galėtų visapusiškai vystytis ir jaustis gerai. Kai vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, valstybė numato įvairias globos formas, siekdama užtikrinti jo gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaiko globėjo teises ir pareigas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Kas yra tėvų atsakomybė ir globa?

Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ reiškia asmens, turinčio tėvų valdžią, prievolę užtikrinti subalansuotą vaiko vystymąsi ir gerovę pagal jo individualius poreikius bei pageidavimus. Vaikams privaloma užtikrinti tinkamą ir jų amžių bei vystymosi etapą atitinkantį rūpinimąsi, auklėjimą, priežiūrą ir apsaugą. Vaikai turi būti auklėjami supratingai, užtikrinant saugumą ir meilę. Vaikams negalima taikyti fizinių bausmių arba kitaip prieš juos smurtauti. Vaikams turėtų būti padedama, jie turėtų būti skatinami stengtis būti savarankiškais, elgtis atsakingai ir brandžiai.

Asmuo, turintis tėvų valdžią, privalo užtikrinti pirmiau aprašytą vaiko gerovę ir vystymąsi. Tuo tikslu jis turi teisę priimti sprendimus dėl rūpinimosi vaiku, vaiko auklėjimo, gyvenamosios vietos ir kitų asmeninių reikalų. Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui yra susituokę, tėvų valdžia priklauso jiems abiem. Jeigu vaiko tėvai gimus vaikui nėra susituokę, tėvų valdžia priklauso motinai. Tėvai gali susitarti, kam priklauso globa, patvirtindami tėvystę.

Globos nustatymas ir teisinės procedūros

Teismas gali perduoti vaiko globą vienam arba keliems asmenims, jiems su tuo sutikus. Tada vaiko globa priklauso ne tik tėvams arba iš tėvų atimama. Sprendimas perduoti vaiko globą ne tėvams turi būti pagrįstas vaiko interesais ir priimamas tik tada, jeigu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tam yra pagrįsta priežastis. Globa ir teisės bendrauti su vaiku skiriamos atsižvelgiant į vaiko interesus, ir taip, kad tomis teisėmis ateityje būtų galima naudotis kuo geriau.

Tėvai gali sudaryti sutartį dėl tėvų valdžios. Sutartis dėl vaiko globos ir teisių bendrauti su vaiku turi būti sudaryta raštu ir pateikta tvirtinti vietos socialinės gerovės institucijai. Socialinės gerovės institucija privalo užtikrinti, kad sutartis atitiktų vaiko interesus. Jeigu sutuoktiniams susitarti nepavyksta, jie gali kreiptis pagalbos į savivaldybės vaiko gerovės pareigūną arba sutuoktinių taikintoją. Vaiko gerovės pareigūnai teikia rekomendacijas tėvams ir yra įgalioti tvirtinti tėvų tarpusavio sutartis. Vaiko gerovės pareigūno patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte galutiniam teismo sprendimui. Sutuoktinių taikintojai padeda tėvams spręsti ginčus derybų būdu, taip pat gali padėti sudaryti sutartis.

Teismas gali priimti sprendimus dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos, teisių bendrauti su vaiku ir vaiko išlaikymo išmokų. Teisminis tarpininkavimas skiriasi nuo teisminės teisenos procedūros. Teisminio tarpininkavimo procedūrą galima pradėti, kai teisme nagrinėjama byla perduodama teismo tarpininkui arba kai to tiesiogiai paprašo ginčo šalys. Tarpininko funkcijas atlieka teisėjas, o jam talkina ekspertas, dažniausiai - psichologas arba socialinis darbuotojas. Patvirtinta sutartis laikoma lygiaverte teismo sprendimui.

Teismas gali priimti sprendimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ir teisių bendrauti su vaiku. Jeigu reikia, teismas gali priimti sprendimą dėl globėjo teisių ir pareigų ir dėl to, kaip globėjai tomis pareigomis turėtų dalytis. Priimdamas sprendimą dėl teisių bendrauti su vaiku, teismas privalo išdėstyti išsamias nuostatas dėl vaiko lankymo sąlygų ir dėl to, su kuo vaikas gyvens. Jeigu globėjas yra vienas, globėjas pats priima su vaiko priežiūra susijusius sprendimus. Jeigu globa yra bendra, globėjai dalijasi valdžia visais su vaiku susijusiais klausimais. Jeigu globėjai gyvena skyrium, kasdieniai sprendimai, susiję su vaiku, priimami priklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tačiau priimant svarbius sprendimus reikalingas abiejų globėjų pritarimas.

Kada kreiptis į teismą?

Rašytinį pareiškimą dėl vaiko globos arba teisių bendrauti su vaiku reikėtų pateikti vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pareiškimą gali pateikti vienas iš tėvų arba abu tėvai, globėjas arba socialinės gerovės valdyba. Pareiškime turėtų būti išdėstytas reikalavimas ir jo pagrindas. Visi dokumentai, kuriuos reikia naudoti kaip įrodymus, turi būti pridėti. Pareiškimas pasirašomas ir pristatomas į apylinkės teismą asmeniškai arba jį pristato įgaliotas atstovas. Pareiškimą taip pat galima išsiųsti paštu arba faksu.

Globos bylose taikomas Vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatymas. Pagal šį įstatymą nagrinėjant bylą dėl globos arba teisės bendrauti su vaiku teismas privalo suteikti tėvams ir globėjui galimybę būti išklausytiems. Vaikas gali būti išklausytas teisme, jeigu dėl pagrįstų priežasčių tai yra būtina bylai išspręsti. Kai byla pradedama, teismas gali priimti laikinąjį sprendimą dėl to, su kuo vaikas turėtų gyventi, dėl teisių bendrauti su vaiku ir dėl su tuo susijusių sąlygų. Ypatingomis aplinkybėmis teismas gali paskirti laikinąjį globėją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Laikinojo teismo sprendimo skųsti negalima. Globos bylose galima skirti teisinę pagalbą. Galimybės gauti teisinę pagalbą priklauso nuo asmens pajamų. Apylinkės teismo sprendimą galima apskųsti apeliaciniam teismui.

Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Sprendimų dėl tėvų valdžios vykdymo tvarka nustatyta Sprendimų dėl vaiko globos ir teisės bendrauti su vaiku įstatyme. Dėl sprendimo vykdymo reikia kreiptis raštu į vaiko arba priešingos bylos šalies gyvenamosios vietos apylinkės teismą. Tačiau, jeigu sprendimas dėl tėvų valdžios buvo priimtas mažiau negu prieš tris mėnesius, dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo galima kreiptis į antstolį. Gavęs prašymą ir kitos šalies pareiškimą, teismas paprastai paveda ginčą spręsti socialinės gerovės valdybos tarpininkui. Tarpininkas kreipiasi į tėvus ir aptaria iškilusį klausimą su jais ir, jei tai įmanoma, su vaiku. Tarpininkas taip pat stengiasi surengti bendrą susitikimą su abiem tėvais. Tarpininkas praneša rezultatus teismui, o teismas priima sprendimą byloje. Jeigu teismas nusprendžia, kad sprendimas dėl tėvų valdžios turi būti vykdomas, kita šalis privalo perduoti vaiką. Sprendimo vykdymas gali būti užtikrinamas nustačius sąlyginę baudą.

Vaiko globa Lietuvoje

Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008). Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjo šeimoje. Vaikui turi būti suteikta tokia apsauga ir globa, kad būtų užtikrinta jo gerovė. Vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Užtikrinti vaiko poreikius, visapusiškai rūpintis jais, sudaryti palankias visapusiškos raidos sąlygas, kad jie būtų paruošti savarankiškai gyventi visuomenėje, visų pirma, yra tėvų pareiga. Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus. Užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Vaiko globos principai

Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008). Nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes. Svarbu užtikrinti vaiko teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę. Svarbu parinkti tinkamus globėjus. Pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.

Jeigu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu. Savivaldybės mero sprendime dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), budintis globotojas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatoma globos centre, globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui. Jei tai būtina siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus, nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą), globėju (rūpintoju) arba budinčiu globotoju skiriamo fizinio asmens duomenys šio asmens rašytiniu prašymu ir (ar) vaiko laikinąją globą (rūpybą) nustatančio subjekto sprendimu gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams (tėvui arba motinai), kurių globos vaikas neteko.

Reikalavimai ir pareigos globėjui (rūpintojui)

Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas asmuo:

• Ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
• Nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje.
• Nuo kurio nėra atskirtas vaikas.
• Kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia.
• Neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos:

• Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
• Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
• Auklėti vaiką.
• Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
• Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
• Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
• Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Laikinasis globėjas, teikdamas paslaugą vaikui, turi tinkamai įgyvendinti vaiko teises ir vykdyti įstatymo nustatytas pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti su pagalbą vaikui organizuojančiomis institucijomis, turi leisti Tarnybai laiku vykdyti vaiko globos priežiūrą.

Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje

Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.

Šeimynos atlygis ir gaunamos išmokos:

Šeimynai mokamas atlygis:

• 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR)
• 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR)

Papildoma finansinė parama šeimynoms (nuo 2025 m. sausio 1 d.):

Padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:

1. Vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka.
2. Vaikams nuo 6 iki 12 metų skiriama 6 BSI (420 Eur) išmoka.
3. Vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja skiriama 6,5 BSI (455 Eur) išmoka.

Kitos išmokos:

• Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur.
• Pagalbos pinigai - 280 Eur.
• Išmoka vaikui - 122,50 Eur (pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
• Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (skiriama neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. Pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).

Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia.

Vaiko globa (rūpyba) globos centre

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.

Budintis globotojas veiklą vykdo:

• Pagal individualios veiklos pažymą.
• Pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti.

Prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras. Vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su globos centru. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.

Atlygis budinčiam globotojui:

• Vienkartinė išmoka 1 vaiko vietai įkurti - 10 BSI (700 Eur).
• Atlygis budinčiam globotojui, sudariusiam tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus - 1 MMA (1038 Eur).
• Atlygis didinamas po 1,0 MMA (1038 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką iki 1 (vienerių) metų amžiaus, paauglį nuo 12 metų ar vaiką su negalia.
• Atlygis didinamas po 0,75 MMA (778,50 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką, vyresnį nei 1 (vieneri) metai.

Nuolatinis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.

Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.

Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:

• Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties;
• Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus;
• Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris;
• Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną;
• Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių;
• Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.);
• Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.

Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).

Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.

tags: #vaiko #globejo #teises #ir #pareigos

• Atraskite edukacinę patirtį „Mano žalioji palangė“
• Saugūs makiažo pasirinkimai mergaitėms
• kaip vaisiaus alkoholinis sindromas veikia naujagimius
• Kodėl vaikų literatūros ekranizacijos sulaukia tokios didelės sėkmės?
• Viskas apie dvynukų gimimą