Septynetukai: nuo mokslinės fantastikos iki tikrovės iššūkių

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame per paskutinius 50 metų žmonijos populiacija padidėjo net du kartus. Siekdami sustabdyti šį augimą, pasaulio valdžia priima naują griežtą įstatymą - kiekvienoje šeimoje gali gimti tik po vieną vaiką. Tokiame kontekste iškyla klausimas: ką daryti, jei gimsta septintukas?

Būtent tokia istorija pasakojama įtempto veiksmo mokslinės fantastikos trileryje, kuriame ypatingas vaidmuo ir užduotis atiteko švedų kilmės aktorei Noomi Rapace - jai teko įkūnyti net septynias identiškas išvaizda, bet skirtingas charakteriu merginas. Filmo siužete, būtent tiek mergaičių - septynetas - gimė vienoje šeimoje. Identiškos mergaitės pavadintos savaitės dienomis - Pirmadienė, Antradienė, Trečiadienė, Ketvirtadienė, Penktadienė, Šeštadienė ir Sekmadienė. Mergaitės gyvena pagal griežtus tvarkaraščius ir gatvėje pasirodo tik jų vardo dieną. Užaugusios ir tapusios moterimis, jos idealiai laikosi savo tvarkos, bet vieną dieną... Pirmadienė negrįžta namo. Ilgus metus merginų puoselėtas tvarkaraštis sugriūna. Kur dingo Pirmadienė? Ar jai kažkas nutiko? Ar ji tiesiog kažkur užtruko?

Nors kino juosta tyrinėja ekstremalią vieno vaiko politikos problematiką, realus septynetukų gimimas yra medicininis stebuklas ir retas įvykis, dažnai susijęs su nevaisingumo gydymu. Tokie gimdymai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir didžiulius iššūkius šeimoms bei medikams.

Pirmieji septynetukai JAV: Frustaci šeimos istorija

J.Frustaci dirbo anglų kalbos mokytoja Riversaide. Su vyru ji turėjo keturmetį sūnų, kai nusprendė, kad norėtų daugiau vaikų. Tačiau, kad šis jų troškimas išsipildytų, teko kreiptis į vaisingumo kliniką. Po vaisingumo terapijos moteris susilaukė septintuko. Tuo metu tai buvo pats didžiausias vienu metu gimusių kūdikių skaičius JAV.

Tačiau viena mergytė gimė negyva. O kadangi vaikai gimė dvylika savaičių anksčiau, nei turėjo, jie turėjo daugybę rimtų sveikatos problemų - dėl jų vienas berniukas išgyveno vos tris dienas, o jo brolis ir sesuo mirė nesulaukę nė dviejų savaičių. Trys išgyvenę vaikai buvo pavadinti Stephenu, Richardu ir Patricia. Netrukus Frustaci šeima sulaukė dar vieno smūgio - šįkart finansinio. Jiems buvo pateikta milijono dolerių sąskaita už medicinines paslaugas.

Šeima padavė vaisingumo kliniką ir vieną gydytoją į teismą - kaltino dėl keturių jų vaikų mirties ir aplaidumo, kuris lėmė, jog išgyvenę vaikai taip pat turi sveikatos sutrikimų. „Nepraeina nė viena diena, kai apie juos nepasikalbame, - apie mirusius kūdikius kalbėjo P.Frustaci. - Nepraeina nė viena diena, kai nepasižiūriu į savo mažylių nuotraukas.“ Patricia teigė, jog nėštumo metu ji nebuvo tinkamai prižiūrima, jos vaikų sveikata nesirūpinama, o vaisingumą skatinantis medikamentas jai buvo išrašytas pernelyg didelėmis dozėmis. Klinika nepripažino savo kaltės, tačiau sumokėjo šeimai 450 tūkst. dolerių ir sutiko teikti mėnesines išmokas trims išgyvenusiems vaikams iki visą jų gyvenimą.

Finansinės problemos, didžiulis visuomenės dėmesys ir nuolatinis rūpinimasis sergančiais vaikais palaužė motiną. Ją ėmė kankinti psichikos sutrikimai. „Buvo labai sunku, - pasakojo vyriausiasis sūnus J.Frustaci. - Ji buvo paprasta moteris, kuri staiga tapo žinoma. Didžiulis susidomėjimas turėjo savo kainą.“ Vis dėlto moteris niekada nesakė, jog gailisi dėl savo sprendimo kreiptis į vaisingumo kliniką ir susilaukti daugiau vaikų. „Ji nesigailėjo. Tai jai padovanojo vaikus, o vaikai buvo jos visas gyvenimas“, - sakė sūnus. 1990-aisiais N.Frustraci po dar vienos vaisingumo terapijos pagimdė sveikus dvynius. Mergaitė ir berniukas neseniai baigė universitetą. Vėliau Samuelis Frustraci ir Patricia išsiskyrė. Moteris iki mirties gyveno su savo vyriausiuoju sūnumi ir jo šeima. Trys vaikai iš septintuko taip pat susikūrė savo gyvenimus: Patricia yra laimingai ištekėjusi dviejų vaikų motina, vienas jos brolis gyvena su tėvu, kitas - atskirai. J.Frustaci apibūdino savo motiną kaip žmogų, kuris greitai su visais tapdavo draugu ir „iš gyvenimo spaudė kiekvieną lašą“. „Ji buvo linksmiausias žmogus, kokį man teko pažinojau, - sakė J.Frustaci. - Kasdienius, įprastus darbus ji paversdavo nuotykiu.

Pirmasis pasaulyje išgyvenęs septynetukas: McCaughey šeimos sėkmės istorija

1997 metais lapkričio 19 dieną gimęs McCaughey šeimos septynetukas tapo JAV nacionaliniu fenomenu kaip pirmas pasaulyje išgyvenęs septynetukas. Kenny jaunesnysis, Alexis, Natalie, Kelsey, Nathanas, Brandonas ir Joelis - visiems jiems dabar septyniolika - ką tik pradėjo paskutinius savo metus mokykloje ir tai verčia jų tėvus stebėtis, kaip greitai tie metai prabėgo. „Jie tiesiog pralėkė, - emocingai sakė Bobbi leidiniui „Today“ apie visus tuos metus, praėjusius nuo istorinio įvykio. - Vien todėl, kad nutiko tiek daug dalykų. Prisiminimai, džiaugsmas, širdies skausmas. Tai mus atvedė ten, kur esame šiandien ir tai labai ypatinga”.

Kenny Vyresnysis niekada nepamirš tos dienos, kai lapkričio 19 dieną Di Moine (Ajovos valstija) devyniomis savaitėmis anksčiau laiko gimė jo septynetukas. Šeimoje jau augo vyresnioji sesuo Mikayla, dabar jai devyniolika ir ji ištekėjusi. „Aš turėjau galimybę matyti, kaip kiekvienas mano vaikas ateina į šį pasaulį, - prisimena Kenny vyresnysis. - Išties tai buvo fantastiška”.

McCaughey šeima sulaukė milžiniškos paramos, buvo padovanotas didelis namas, automobilis, auklės paslaugos ir dar daugiau. Jiems netgi paskambino tuometinis prezidentas Billas Clintonas ir pasiūlė stipendijas bet kuriame Ajovos valstybiniame universitete. Septynetas planuoja netrukus šiuo pasiūlymu pasinaudoti. „Iš pat pradžių sulaukėme labai daug pagalbos iš šeimos ir draugų, - pasakoja Bobbi. - Jeigu kažko mums prireikdavo, visada atsirasdavo žmonių, kurie norėdavo mums padėti”. Kasmet nuo jų gimimo iki kol sukako keturiolika metų, septynetukas pasirodydavo NBC laidoje „Dateline“, tačiau Bobbi ir Kenny nepriėmė pasiūlymo eiti realybės šou keliu ir, paaugus vaikams, sumažino šeimos pasirodymų žiniasklaidoje skaičių. „Iš tikrųjų noriu, kad mes būtume kaip įmanoma normalesnė šeima, - sako Kenny vyresnysis. - Tai geriausias būdas ugdyti šeimą, tiesiog normalūs, kasdieniniai dalykai”.

Visi vaikai išsiugdė skirtingas tapatybes: Kenny jaunesnysis garsėja kaip klasės pokštininkas, Joelis yra knygų graužikas, o Brandonas išsiskiria savo užsispyrimu ir bebaimiškumu. „Mūsų šeima ypatinga tuo, kad joje niekada nebūsi vienas ir vienišas, - sako Kenny jaunesnysis. - Visada yra su kuo pasikalbėti ir pabendrauti.”

Pasaulio gyventojų augimas ir išteklių iššūkiai

Realybėje, kurioje egzistuoja tokios istorijos kaip McCaughey ar Frustaci septynetukai, gyventojų skaičiaus augimas kelia vis didesnį susirūpinimą visame pasaulyje. Paskutinius kelis šimtmečius pasaulio gyventojų skaičius vis sparčiau auga. Šiuo metu per metus gyventojų skaičius padidėja maždaug 77 milijonais. Prognozuojama, kad 2050 metais pasaulyje gyvens 9,2 milijardo žmonių ir kad visas augimas vyks mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Manoma, kad jų populiacija iki 2050 m. pakils nuo 5,3 milijardo iki 7,8 milijardo. Išsivysčiusių valstybių populiacija tikriausiai išliks nepakitusi - 1,2 milijardo. Išimtis yra JAV, kurios gyventojų skaičius per 2008 m. - 2050 m. laikotarpį turėtų pakilti nuo 305 milijonų iki 439 milijonų. Daugelio Vakarų Europos šalių populiacija turėtų sumažėti.

Gyventojų perteklius - individų skaičius, kuriuo populiacijos gausa viršija tos rūšies individų skaičių, kurį jų gyvenama aplinka gali išlaikyti. Dažniausiai terminas gyventojų perteklius vartojamas kalbant apie žmonių ryšį su jų aplinka, Žemės planeta. Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo.

Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų išteklių neribotam laikui pakaktų 20 000 žmonių, tai vietovėje nėra populiacijos pertekliaus. Ištekliai, į kuriuos yra atsižvelgiama vertinant, ar ekologinėje nišoje yra gyventojų perteklius yra švarus vanduo, švarus oras, maistas, būstai, šiluma ir kiti ištekliai, būtini gyvybės išlaikymui. Jei kalbama ir apie žmogaus gyvenimo kokybę, atsižvelgiama ir į tokius išteklius kaip medicininė priežiūra, švietimas, atliekų tvarkymas, elektros energija ir t. t.

Skirtingi apskaičiavimai pateikia labai skirtingus duomenis apie tai, kiek žmonių gali gyventi Žemėje, kad ilgam laiko tarpui užtektų visų išteklių ir nebūtų sugadintos gyvenimui tinkamos sąlygos. Maždaug du trečdaliai tokių apskaičiavimų rezultatų patenka į intervalą tarp 4 ir 16 milijardų žmonių ir mediana yra maždaug 10 milijardų. JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos išteklių kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“

Pasak „New Scientist“ žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip Džiulianas Simonas ir Bjornas Lomborgas mano, kad išteklių pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Pasak 4 metus trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemų įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“ „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasekmių. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos penkerius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 1400 mokslininkų, priėjo panašias išvadas: „žmogaus vartojimas smarkiai pralenkė turimus išteklius. Kiekvienam žmogui išlaikyti reikia trečdaliu daugiau žemės negu planeta gali duoti.“

Gėlas vanduo taip pat yra gaunamas gėlinant sūrų vandenį. Tiesa, tai yra brangi ir, ypač skurdžioms šalims, gali būti nepraktiška transportuoti didelius kiekius gėlinto jūros vandens į žemyno gilumą. Ypač brangu yra gėlintą vandenį transportuoti į aukščiau esančius miestus, kaip Rijadas ir Hararė. Iš dalies dėl to, pasak vieno tyrimo išvadų, „vandens gėlinimas gali būti sprendimu kai kuriems vandeningiems regionams, bet ne skurdiems ir esantiems giliai žemyne arba aukštai.

tags: #kur #gime #pasaulyje #septintukas

• Svarbiausi papildai nėščiosioms ir jų nauda
• Vaikų emocinio intelekto lavinimas
• kompleksinė pagalba globos namuose
• Apie ikimokyklinio ugdymo programas
• istoriniai faktai apie Kristaus vaikystę