Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo programa ir veiklos nuostatai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikla yra reglamentuojama įvairiais dokumentais, užtikrinančiais kokybišką ir kryptingą ugdymą. Kauno lopšelis-darželis „Pasaka“ savo veikloje vadovaujasi patvirtintais nuostatais, programa ir kitais reglamentuojančiais teisės aktais.

Institucijos veiklos reglamentavimas

Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ nuostatai, patvirtinti 2024 metais, apibrėžia įstaigos tikslus, uždavinius, funkcijas ir veiklos organizavimą. Įstaigos veikla yra integruota į Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinių įstaigų sistemą nuo 2010 m. birželio 1 d. Sprendimai dėl maitinimo organizavimo ir maitinimo kainų nustatymo, taip pat dėl mokesčio už vaiko ugdymą, priimami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, pavyzdžiui, Nr. 1-731 ir Nr. 1-732, abu 2024-11-27.

Taip pat svarbūs yra Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-454 pakeitimai, susiję su atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymo dydžio nustatymu ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimu.

Ikimokyklinio ugdymo principai

Mažeikių lopšelio-darželio „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo programa ir Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ veikla remiasi aiškiai apibrėžtais ugdymo principais. Šios gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas. Šis principas pabrėžia ugdymo proceso pritaikymą prie individualių vaiko raidos ypatumų ir poreikių.
• Žaismės principas. Ugdymas vyksta per žaidimą, kuris yra natūrali ir veiksminga vaiko mokymosi forma.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas. Vaikai ugdomi, atsižvelgiant į jų socialinę ir kultūrinę aplinką, skatinant juos pažinti ir gerbti įvairias kultūras.
• Integralumo principas. Ugdymas apima visas vaiko asmenybės sritis, derinant įvairias veiklas ir patirtis.
• Įtraukties principas. Siekiama užtikrinti, kad ugdymas būtų prieinamas ir pritaikytas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ar poreikių.
• Kontekstualumo principas. Mokymasis vyksta realiuose ir prasminguose kontekstuose, susijusiuose su vaiko kasdiene patirtimi.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. Ugdymas yra abipusis procesas, kuriame vaikas ir mokytojas aktyviai dalyvauja ir bendradarbiauja.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas. Ugdymo procesas yra ne skubotas, o gilus, leidžiantis vaikui nuodugniai įsitraukti ir įsisavinti žinias bei gebėjimus.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Ugdymo(si) sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apimančios vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai iš pasiekimų sričių

Mūsų sveikata ir gerovė

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Judėjimas ir smulkioji motorika

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Ugdymo(si) aplinkos ir kontekstai

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Kontekstų tipai

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Administraciniai ir veiklos dokumentai

Kauno lopšelis-darželis „Pasaka“ savo veikloje rengia ir tvirtina įvairius administracinius, finansinius ir veiklos planavimo dokumentus. Tarp jų - pedagoginio darbo planai, finansinės ataskaitos, biudžeto išlaidų vykdymo ataskaitos ir kiti dokumentai, užtikrinantys skaidrią ir efektyvią įstaigos veiklą.

Pavyzdžiui, pedagoginio darbo planai rengiami kas mėnesį (pvz., 2026 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėn. planai). Finansinės ataskaitos ir biudžeto išlaidų ataskaitos yra reguliariai teikiamos, apimančios ketvirčius ir metus (pvz., 2025 m. I-IV ketvirčiai, 2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021 m., 2020 m., 2019 m., 2018 m., 2017 m. duomenys).

Svarbūs yra ir saugos dokumentai, tokie kaip:

• Kauno lopšelis-darželis „Pasaka“ ikimokyklinio ugdymo mokytojo padėjėjo ir mokytojo padėjėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. [numeris]
• Kauno lopšelio - darželio „Pasaka“ mokytojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. [numeris]
• Kauno lopšelis - darželis „Pasaka“ virėjo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. [numeris]
• Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija, naudojant elektrinius, akumuliatorinius ir buitinius prietaisus ūkio darbuotojui Nr. [numeris]
• Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija asmenims, dirbantiems sandėlyje Nr. [numeris]
• Kauno lopšelio-darželio „Pasaka“ darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija patalpų valytojams Nr. [numeris]
• Kauno lopšelis-darželis „Pasaka“ kiemsargio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. [numeris]

Taip pat egzistuoja Krizės valdymo veiksmų planas (pvz., 2018 m.) ir Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (pvz., 2018-2019 m.), užtikrinančios saugią ir sveiką aplinką vaikams ir darbuotojams. Lopšelyje-darželyje yra patvirtintas 15 dienų valgiaraštis (4-7 m. vaikams).

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #istaigos #pasaka #nuostatai

• Išsami informacija apie Bepanthen kremą žindymo laikotarpiu
• Viskas apie gimdymą susitarus su gydytoju
• Galimybės ir reikalavimai dirbant su vaikais
• Apie Joną Vainauską
• Interaktyvios teatro dirbtuvės vaikams