Priešmokyklinis ugdymas: viskas, ką turėtų žinoti tėvai

Nuo rugsėjo 1-osios visi šešiamečiai, kuriems liko metai iki mokyklos, privalomai keliaus į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šis ugdymo etapas yra itin svarbus, formuojantis esminius vaiko gebėjimus ir vertybines nuostatas, ruošiantis būsimoms mokyklos aktualijoms. Nors praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. vaikų, tėvams kyla daug klausimų dėl šio ugdymo aspekto. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia prieš pirmąją klasę ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai.

Kas yra priešmokyklinis ugdymas ir kodėl jis svarbus?

Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, kuriems tėvų sprendimu, tais kalendoriniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) sukanka šešeri ir iki pirmos klasės lieka vieneri metai. Ši programa yra nesudėtinga ir pritaikyta pagal amžių - 4-6 m. amžiaus vaikai stebėdami, tyrinėdami ir žaisdami lavina savireguliaciją, mokosi tikslingo elgesio, susipažįsta su raidėmis, skaičiais. Ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai yra tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje: užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatiškas, padėti kitiems.

Priešmokyklinio ugdymo programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priešmokyklinio ugdymo programa yra pritaikoma.

Kaip organizuojamas priešmokyklinis ugdymas?

Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros, t.y., sudarytos tik iš priešmokyklinukų, tačiau gali būti ir jungtinės, t.y., kartu su jaunesniais vaikais. Sprendimą, į kokią įstaigą leisti vaiką, tėvai turėtų priimti atsižvelgdami į individualius vaiko poreikius. Pavyzdžiui, darželio priešmokyklinukai turi galimybę miegoti pogulio: tai aktualu aktyviems, greičiau pavargstantiems vaikams, kuriems pietų miegas tebėra reikalingas.

Priėmimas į įstaigas

Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.

Finansavimas ir mokesčiai

Valstybė finansuoja 4 ugdymo valandas per dieną arba 20 valandų per savaitę. Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčiai - tokie patys, kaip ir už darželį. Tėvai moka tik už vaikų maitinimą. Savivaldybės nustatyta tvarka mokestis už vaikų išlaikymą priešmokyklinio ugdymo grupėse gali būti sumažintas 30, 50, 60 ar 80 proc., o kai kurios šeimos nuo jo gali būti atleistos. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.

Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis.

Ugdymo principai ir sritys

Priešmokyklinio ugdymo procesas remiasi keliais pagrindiniais principais, kurie užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Kompetencijos, kurias ugdomasi

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:

• Pažinimo: Vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja įvairius objektus ir reiškinius, mokosi juos apibūdinti.
• Kūrybiškumo: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas.
• Komunikavimo: Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Jie plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, analizuoja informacijos tikrumą.
• Skaitmeninė: Vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Jie peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus.
• Pilietiškumo: Vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Jie bendradarbiauja, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: Vaikai geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti patyčias ir tinkamai reaguoti į jas. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį, jie mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis.
• Kultūrinė: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis, susipažįsta su Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldu.

Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Tai padeda formuojantis vertinimas, orientuotas į vaiko pažangą ir individualių poreikių tenkinimą.

Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.

tags: #lanko #antrus #metus #priesmokykline #grupe

• Vadovas 8 mėnesių kūdikio vystymuisi
• Vaikų sveikatos pažymėjimas
• Lietuvos naujagimių registracijos statistika
• aktyvios treniruotės vaikams sporto klube
• Patarimai tėvams: 4 metų vaikas ir kalbos raida