Vaiko gimimas: iššūkiai, pokyčiai ir stiprybės tėvų santykiuose

Tikriausiai esate girdėję žmones sakant, kad susilaukus vaiko, viskas keičiasi. Ir tai tiesa. Kad ir kaip nuostabu turėti šeimą bei vaikų, kasdienė atsakomybė, rūpinimasis vaikais, gali sukelti įtampos kiekvieniems tėvams. Kai šeimoje gimsta vaikas, ypatingai pirmagimis, kiekviena šeima išgyvena krizę, ir krizė šeimą ištinka nepriklausomai nuo to ar vaikas buvo planuotas ar ne. Tuo metu šeimoje vyksta kokybiniai pokyčiai.

Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo Jono Gottmano tyrime. Tačiau naujas tyrimas leidinyje „Couple and Family Psychology: Research and Practice” rodo, kad poros įvairiai reaguoja į antro vaiko gimimą, o neretai pasitenkinimas santuoka vėl pasidaro toks, kaip tada, kol dar nebuvo vaikų. Nuoširdžiai kviečiame pasigilinti, kodėl taip nutinka ir ką galima padaryti, kad santykiai ne tik išliktų, bet ir sustiprėtų.

Kodėl vaiko gimimas sukelia santykių krizę?

Gimus vaikui, abu tėvai yra atsakingi už rūpinimąsi juo, nes be suaugusiųjų rūpesčio jis neišgyvens. Prieš vaiko gimimą santykiai turi tam tikrą ritmą, daugiau erdvės vienas kitam, bendri pomėgiai, spontaniškumas. Tačiau gimus vaikui, prioritetai pasikeičia iš esmės. Iš žmonos, draugės, mylimosios, meilužės, gražuolės, darbuotojos, dukros moterys pirmiausia tampa mamomis, o vyrai iš meilužių, draugų, partnerių pirmiausia tampa tėvais. Ši situacija savaime nėra bloga - tai natūrali vystymosi dalis. Tačiau jei nesame tam pasiruošę, pokyčiai gali sukelti daug nesusipratimų. Pokyčiai sukelia didžiulį stresą.

Pagrindinės įtampos ir konfliktų priežastys

• Pasikeitę prioritetai ir dienotvarkė: Visa energija ir dėmesys natūraliai krypsta į naują gyvybę, o partnerystė tarsi atsiduria „antrame plane“. Vaiko atėjimas pakeičia dienos ritmą ir laiko dinamiką, tėčio ir mamos laisvalaikį, susitikimų laiką su bičiuliais, net bazinių poreikių patenkinimo galimybes.
• Nuovargis ir miego stygius: Tai vienas didžiausių ir dažniausių veiksnių, sukeliančių įtampą ir problemas santykiuose po vaikelio gimimo. Išsekimas mažina kantrybę, gebėjimą empatiškai reaguoti.
• Finansiniai pokyčiai: Keičiasi šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų turi nustoti dirbti bent kurį laiką. Dažniausiai tai būna mama, o šeimos išlaidos didėja atsiradus vaikui ir jam augant. Sumažėję finansai taip pat kelia stresą.
• Socialinių ryšių apribojimai: Mažiau laiko lieka pabendrauti su draugais, kitais šeimos nariais, šeimos narių tėvais.
• Laiko trūkumas sau: Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi ir savo sveikata bei emocine gerove, nes vaikui reikia papildomos priežiūros.
• Skirtingi lūkesčiai ir auklėjimo stiliai: Vienas iš partnerių gali tikėtis daugiau pagalbos ar emocinio palaikymo, kitas nesuprasti ar nežinoti, ko iš jo tikimasi. Pavyzdžiui, mamai atrodo, kad kūdikiui šalta, nes jai visada šalta ir ji stengsis aprengti vaiką šiltai, o tėtis galvoja, kad vaiką reikia grūdinti ir jis jį rengs ploniau.
• Emocinė distancija: Gali atsirasti emocinė distancija, intymumas ir ryšys gali nuslopti, ypač jei abu partneriai jaučiasi nesuprasti. Apskritai pasitenkinimas santuoka sumažėja, bet vienoms poroms būna sunkiau, kitoms lengviau.

Psichologiniai aspektai ir giluminės įtakos

Vaiko gimimas gali pažadinti mūsų asmeninės vaikystės prisiminimus, prieraišumo stilius ar nerealizuotus lūkesčius, kurie netikėtai ima veikti dabartinius santykius. Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl „smulkmenų“, tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.

Schemos ir prieraišumo stiliai

Pasak J. E. Young, žmogus nuo vaikystės formuoja tam tikras „schemas“, giliai įsišaknijusius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Pavyzdžiui, jei vaikystėje žmogus jautėsi paliktas, atstumtas ar nematytas, jo vidinė schema gali būti: „Aš nesvarbus (-i)“, „Manimi nebus pasirūpinta“. Gimus vaikui, šios schemos gali labai suaktyvėti, ypač kai jaučiame nuovargį, spaudimą ar emocinį atstūmimą. Pavyzdžiui, jei partneris neprisijungia padėti ar neparodo dėmesio, senoji schema gali suveikti tarsi aliarmas: „Štai, aš ir vėl viena (-as), manęs niekas nemato.“ Tada kyla stiprus emocinis atsakas - ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į tai, kas neišgyventa anksčiau.

Prieraišumo teorija, kurios pradininkas J. Bowlby ir vėliau išplėtota M. Ainsworth, rodo, kad mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais formuoja vidinius modelius, pagal kuriuos vėliau kuriame artimus ryšius. Šie modeliai ypač stipriai suaktyvėja gimus vaikui - nes mes vėl susiduriame su artumu, priklausomybe, rūpesčiu ir atsakomybe.

• Saugus prieraišumo stilius leidžia poroms bendrauti atvirai, reaguoti į vienas kito poreikius, išlikti artimiems net ir įtampoje.
• Nerimastingas stilius dažnai sukelia stiprų emocinį poreikį būti matomam, patvirtintam. Jei partneris (-ė) šiuo metu yra užimtas (-a) ar emociškai uždaras (-a), nerimastingas žmogus gali reaguoti pykčiu, priekaištais ar desperacija.
• Vengiantis prieraišumas pasireiškia sunkumu atpažinti ir reikšti emocinius poreikius. Gimus vaikui, tokie žmonės dažnai pasitraukia į praktinius veiksmus (darbus, rutiną), tarsi saugodamiesi nuo emocinės įtampos.
• Dezorganizuotas stilius, dažnai susijęs su traumine patirtimi, gali lemti prieštaringas reakcijas, kaip pavyzdžiui trokšta artumo, tačiau bijo būti įskaudintas (-a).

Motinos ir tėvo vidinis pasaulis

Daug moterų po gimdymo išgyvena emocinę vienatvę, apie kurią mažai kalbama. Jos nori būti „pakankamai geros mamos“, dažnai save spaudžia būti stipriomis, nepriklausomomis, rūpestingomis. Tuo pat metu jos trokšta artumo, palaikymo, bet… nesako. Šis tylėjimas dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš gilios baimės: būti atstumtai, nesuprastai ar pamatytai kaip silpnai. Tyrimai rodo, kad moterys po gimdymo dažnai išgyvena padidintą nerimą ir emocinį jautrumą, o jei neturi su kuo atvirai kalbėtis, šie jausmai kaupiasi ir virsta priekaištais ar emociniu atsitraukimu. Kartais ką tik kūdikio susilaukusias mamas patarimas daugiau dėmesio skirti vyrui, organizuoti romantiškus pasimatymus ar vakarienes žvakių šviesoje gali tiesiog varyti iš proto, tačiau jo visiškai ignoruoti taip pat nederėtų.

Vyrai taip pat išgyvena gilius pokyčius, nors apie juos kalbama mažiau. Tyrimai rodo, kad net 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyvinę depresiją, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta. Daugelis vyrų išmokyti, kad yra „vyriška“ kontroliuoti emocijas, būti stipriam, nekalbėti apie vidinius išgyvenimus. Gimus vaikui, jie dažnai jaučiasi pasimetę: kaip būti gera atrama partnerei, kai patys nežino, ką jaučia? Kai moteris emociškai užsidaro ar siunčia neišsakytus signalus, vyras gali jaustis tarsi „atstumtas“ - ir reaguoti atsitraukimu. Tai nėra abejingumas. Tai dažnai baimė nepateisinti lūkesčių, nežinojimas, kaip padėti, vidinis gėdos jausmas, kad galbūt „nesu pakankamai geras tėvas ar vyras“.

Tėčio vaidmuo vaiko gyvenime ir santykiuose

Vaiko auginimas dažniausiai priskiriamas motinoms, tačiau pamažu šis vaidmuo keičiasi, o įvairių sričių specialistai vis dažniau prabyla apie tėvo svarbą auklėjimo procese. Psichologės teigimu, jei tėvas neskiria dėmesio, neleidžia laiko su vaiku arba vaikas auga be tėvo, jam gali būti sunkiau prisitaikyti darželyje, mokykloje, sunkiau susirasti draugų, labiau norisi neklausyti mamos ir elgtis netinkamai. Tėčio nebuvimą vaikui iš dalies kompensuoti gali tik kiti suaugę, kurie jam yra svarbūs.

Vaiko ryšys su mama ir tėčiu skiriasi, tačiau jie abu yra vienodai svarbūs. Mama nuo pat gimimo supranta vaiko norus, patenkina visus poreikius. Mamos apkabinimas suteikia ramybę, o tėtis vaiko gyvenimui įneša įvairovės, todėl svarbu, kad tėtis su dukra ar sūnumi atrastų savo žaidimus, savo maudymosi būdus, nesistengiant viską daryti taip, kaip daro mama. Tėtis vaikui taip pat suteikia stabilumo, stiprybės jausmą.

Psichologė pažymi, jog tėvo vaidmuo vaiko gyvenime priklauso ir nuo kūdikio lyties. Berniukams tėčiai yra svarbus vyriško elgesio modelis. Dažnu atveju, sūnus su tėčiu gauna daugiau laisvės išbandyti savo jėgas: aukštai lipti, šokti, bėgti. Mergaitės tėčio elgesio nesimoko, tačiau iš jo reikalingas emocinis palaikymas, globa. Tėtis parodo, kokie santykiai gali būti su vyru - tikėtina, jog užaugusi dukra ieškos tokių savybių ir savo partneryje.

Tėčio ryšio su kūdikiu kūrimas

Mamos ryšys su kūdikiu prasideda žymiai anksčiau nei tėčių, nes mamos į jį investuoja visą nėštumo laikotarpį, o tėčiams ši galimybė atsiranda tik kūdikiui gimus. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime.

Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Mano atliktas kokybinis tyrimas su tėčiais štai ką atskleidė: tėčiams buvo užduotas klausimas - kada jie pirmą kartą pajuto, kad yra tėčiai? Iš 12 tėčių, lankiusių pozityvios tėvystės grupę, anksčiausiai patyręs tėvystės pojūtį buvo tėtis, kai vaikui buvo 3 metukai. Ir tai nutiko žmonai išvykus 4 dienoms į komandiruotę. Tėtis turėjo savarankiškai priimti sprendimus, kaip vaiką aprengti, maitinti, migdyti, kuo su juo užsiimti. Tai buvo pirmas kartas, kai žmona nepaliko instrukcijų, tad tėtis pats turėjo priimti reikiamus sprendimus. Iki tol rūbai buvo padėti, maistas paruoštas, jis turėdavo tik vykdyti žmonos nurodymus, bet neturėjo galimybės priimti sprendimų. Kiti tėčiai tėvystę pajuto dar vėliau, kai vaikas buvo 6 metų ar vyresnis. Tėčiai yra ne mažiau svarbūs negu mamos vaiko gyvenime.

Kaip stiprinti santykius ir įveikti konfliktus?

Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą. Pirmiausia įsisąmoninti faktą, kad gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo, jis bus kitoks, nei geresnis nei blogesnis tiesiog kitoks. Santykių atsitiesia tada, kai partneriai ima jausti emocinį saugumą, kai žino, kad net ir konfliktuose yra girdimi, matomi ir svarbūs.

Praktiniai žingsniai darniems santykiams

1. Sąmoningas savęs pažinimas. Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)? Schemų terapijoje mokomės atpažinti „vidinius vaikus“: tas mūsų dalis, kurios trokšta rūpesčio, dėmesio ar saugumo, bet dažnai pasirodo per pyktį, uždarumą ar kontrolę. Pažinus tai savyje, tampa lengviau kalbėti apie jausmus ne kaltinant, o dalijantis.
2. Atvira komunikacija. Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos. Vietoj: „Tu manęs niekad nepalaikai“ → gali skambėti: „Kai būnu pavargus (-ęs), man labai svarbu jausti tavo artumą. Ar galim rasti būdą, kaip tai padidinti?“ Tai nėra lengva, ypač kai emocijos kaupiasi. Bet kalbėjimas iš jausmų, o ne kaltinimų, kuria saugesnį ryšį.
3. Maži intymumo gestai. Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Gimus vaikui, romantinis ryšys dažnai pasitraukia į šalį, tačiau yra labai svarbu jį išlaikyti. Intymumas nereikalauja didelių pastangų, kartais užtenka: nuoširdaus žvilgsnio ar prisilietimo virtuvėje; klausimo: „Ko tau šiandien reikėjo iš manęs?“; priminimo: „Dėkoju tau už tai, kad esi šalia.“
4. Pagalbos ieškojimas. Kai kurie sunkumai neišsisprendžia tik dviese, ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius. Tokiu atveju kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas. Nebijoti paprašyti aplinkinių pagalbos, paprašykite pagalbos artimųjų, pasisamdykite namų tvarkytoją, užsisakykite jau paruošto maisto į namus.
5. Rūpinimasis savimi. Skirti laiko sau, nepamiršti kitų savo interesų, pomėgių, bendrauti su kitomis mamomis, naudinga yra bet kokia fizinė veikla, judėjimas. Nepamiršti fizinių pratimų, nes jie padės pašalinti susikaupusį stresą.
6. Planuokite laiką dviese. Planuokite romantišką laiką pabuvimui dviese, nes progų spontaniškumui gali ir nepasitaikyti. Kurkite naujus ritualus, pvz.: jei iki vaiko gimimo turėjote tradiciją kiekvieną penktadienį eiti į kiną, tai dabar penktadienio vakarą skirkite kino peržiūrai namuose, kai vaikas miega.
7. Pasiskirstykite darbus. Darbus dirbkite kartu su vyru ir smagiai laiką leiskite kartu, t.y. valgyti gaminkite kartu, namus tvarkykite kartu, o paskui visi eikite į lauką pasivaikščioti, nes taktika vyrą su vežimėlių į lauką, o mama eina kuopti namų, nepasiteisina. Svarbu nepamiršti maloniai leisti laiką kartu, nes taip gimsta ir vystosi meilė.
8. Mokykitės spręsti konfliktus. Konfliktai yra natūralus dalykas, svarbu susitarti, kaip juos spręsti ir kaip tartis tarpusavyje. Pavyzdžiui, kai žmona gamina, mėgsta atidaryti virtuvės spintelės stalčius - taip jai patogiau. Vyras mėgsta pasiimti daiktus, kurių reikia, ir uždaryti stalčius. Šioje situacijoje, kai vyras su žmona pasikalbėjo apie tai, kaip jie jaučiasi ir ką galėtų padaryti, kad abiem būtų gerai, jie rado išeitį - įdėjo mechanizmus, kurie pritraukia stalčius. Poros rado sprendimą, kad vieną kartą vienas taikosi, kitas atsako tuo pačiu, o kitą kartą - kitas tai daro.

Savistabos klausimynas poroms: kai gimsta ne tik vaikas, bet ir nauji santykiai

Skirkite sau laiko. Galite atsakyti kiekvienas (-a) atskirai, o vėliau - pasidalinti mintimis be kaltinimų ar vertinimo. Tai nėra „testas“, o kvietimas pažvelgti į save ir vienas kitą su švelnumu.

1. Kaip šiuo metu jaučiuosi mūsų santykiuose? (Pabandyk įvardyti ne tik mintis, bet ir jausmus: artumą, vienatvę, nerimą, saugumą...)
2. Ar jaučiu, kad turiu erdvės būti savimi? Kada paskutinį kartą jaučiausi priimamas (-a) toks (-ia), koks (-ia) esu?
3. Kokio palaikymo man šiuo metu labiausiai trūksta? Ar esu apie tai kalbėjęs (-usi) su partneriu (-e)?
4. Kaip reaguoju, kai jaučiuosi atstumtas (-a) ar nesuprastas (-a)? Ar linkęs (-usi) atsitraukti, supykti, užsisklęsti, pasitraukti į tylą? Iš kur tai man pažįstama?
5. Ką darau, kai matau, kad partneris (-ė) išgyvena sunkumą? Ar sugebu išbūti šalia jo/jos jausmų, ar bandau „taisyt“, kontroliuoti ar atsitraukti?
6. Ką reiškia „būti gera mama / tėčiu“ man asmeniškai? Gal kartais šie vaidmenys nustelpia mano žmogiškus poreikius: poilsio, artumo, švelnumo?
7. Kada paskutinį kartą buvome tiesiog mes dviese, be planų, be pareigų, be vaikų? Kaip jautėmės tada?

Dvasinė vaiko gimimo prasmė ir auklėjimo filosofijos

Vaiko gimimas - įvykis, kupinas giliausios prasmės ir dvasinės reikšmės. Jei pamąstytume, kokie svarbūs yra pirmieji vaiko gyvenimo metai, būtume pritrenkti! Jis ne tik išmoksta valgyti, gerti, juoktis, dažnai - vaikščioti ir ištarti vienskiemenius žodžius, bet ir įgauna konkrečius besiformuojančio charakterio įpročius. Nuo pat gimimo akimirkos formuojasi vaiko asmenybė ir būdas. Kai jis pasiekia šeštuosius metus, jau visam gyvenimui būna padėtas nesugriaunamas jo charakterio pagrindas. Todėl turime atsiminti, kad vaiko charakterio pagrindą suformuoja tos įtakos, kurios jį veikia tais svarbiais metais, o namų aplinką beveik visiškai nulemia tėvai.

Krikščioniškosios tėvystės įžvalgos

Kad išmokytume vaiką pažinti bei mylėti Dievą ir jam tarnauti, pirmiausia turime pripildyti savo namus antgamtine atmosfera. Katalikų filosofai paaiškina mums, kad antgamtinė, viršprigimtinė (lot. supernaturalis) tvarka yra statoma ant prigimtinės arba gamtinės (lot. naturalis) tvarkos pamato. Taigi šiam laikotarpiui yra svarbu įvesti įpročių, susijusių su kūdikio fiziniais poreikiais, reguliarumą. Būti šventuoju yra ne kas kita kaip vykdyti Dievo valią, o Dievo valios vykdymas mūsų atveju reiškia mūsų įprastinių krikščioniškų pareigų atlikimą. Dievas viską mato, Dievas viską žino, ir netgi tokia mažutė pareiga kaip buteliukų plovimas gali įgauti begalinę vertę.

• Šeima, kuri meldžiasi kartu, išlieka kartu.
• Kiekviena mama turėtų būti „įvesdinta į Bažnyčią“ (tai specialus palaiminimas, duodamas po kūdikio gimimo).
• Paveskite kūdikį ypatingai Dievo Motinos ir Kristaus globai. Niekuomet nepamirškite pasitikėti Dievo Motina.
• Mokykite paklusti, naudodami paklusnumo aktus, dosnumo, būnant dosniu ir ypač - mokykite maldos kartu melsdamiesi.
• Visada turėkite namuose švęsto vandens.
• Ar jūsų namuose jau yra intronizuota Švenčiausioji Jėzaus Širdis? Paveikslas nuolat primena, kad Dievas yra mūsų katalikiškų namų gyventojas.
• Malda prieš valgį ir po valgio - visada be išimčių.
• Pasakokite istorijas apie medžius ir paukščius: „Dievas sutvėrė juos, kad padarytų mus laimingais“. Pasakokite istorijas, kaip Švenčiausioji Motina maudė savo sūnelį.
• Apsilankymai bažnyčioje, kad supažindintumėte savo vaiką su gražiais dalykais joje. Popietė yra tam tinkamas laikas. Atėję į bažnyčią, persižegnokite ir paties vaiko ranka peržegnokite jį patį.
• Šeimos altorius su pasikeitimais įvairiais metų laikais. Leiskite mažyliui padėti sutvarkyti gėles.

Jeigu jūs kiekvieną rytą atsiklaupsite šalia jūsų kūdikio lovelės, pasimelsite Sveika, Marija ir savo vaiko vardu sukalbėsite ryto pasiaukojimą „Mano Dieve, aš aukoju Tau save ir savo dieną“, tuomet greitai bus padėtas pagrindas jo maldos gyvenimui. Disciplina yra menas išugdyti vaiko elgesį taip, kad jis atitiktų tai, ko Dievas nori, jog jis darytų. Pagarba autoritetui jame negimsta kartu su juo pačiu. Jis turi įgyti šią esmingai svarbią dorybę. Vienintelis autoriteto architektas yra meilė.

Karminiai ryšiai ir transformacija (Raganos Sandros požiūris)

Vaiko gimimas - įvykis, kupinas giliausios prasmės ir dvasinės reikšmės, ypač žvelgiant iš raganos Sandros pozicijų. Sandrai tai ne tik fizinis naujos gyvybės gimimo procesas, bet ir magiškas veiksmas, per kurį į mūsų pasaulį ateina nauja siela su unikalia misija ir užduotimis. Kiekviena siela pasirenka savo tėvus tam, kad pasiektų tam tikrus tikslus, baigtų pamokas ir atliktų savo gyvenimo užduotis.

Žiūrint iš magijos pusės, vaikas yra grynas indas, atviras naujoms energijoms ir įtakoms. Vaiko gimimas šeimose į giminę atneša galingą naujos energijos srautą, kuris gali transformuoti ir atnaujinti šeimos linijas. Tai ne tik fizinės protėvių linijos tąsa, bet ir gilus dvasinis darbas, skirtas šeimos atkūrimui ir išgydymui. Vaikas gali būti energijos, reikalingos karminėms skoloms užbaigti ar įvesti naujų vibracijų, kurios padės atkurti pusiausvyrą šeimoje, nešėjas. Jo atvykimas - galimybė šeimai permąstyti savo vidinius santykius, atskleisti pamirštas protėvių tradicijas ir panaudoti protėvių išmintį sprendžiant aktualias problemas.

Vaiko gimimas ne tik pripildo namus naujos energijos, bet ir sustiprina šeimos ryšį su aukštesnėmis jėgomis. Ragana Sandra tiki, kad kūdikiai pirmaisiais savo gyvenimo metais palaiko gilų ryšį su dvasių pasauliu, nes jų energija išlieka tyra ir nepaliesta žemiškų problemų bei stereotipų. Vaiko energija veikia kaip tiltas, jungiantis tėvus su aukštesnėmis jėgomis, nes jis nešiojasi savyje dalelę pasaulio, iš kurio atėjo. Tėvai gali intuityviai pajusti, kad jų ryšys su kosminėmis jėgomis ir šeimos dvasiomis stiprėja. Šiuo ypatingu laikotarpiu tėvams atsiveria nauji intuicijos ir vidinės stiprybės kanalai, leidžiantys subtiliau pajusti aukštesnių jėgų raginimus ir pagalbą.

Sunkus sprendimas: vaiko atsisakymo pasekmės

Sprendimas atsisakyti vaiko, nesvarbu, ar tai būtų abortas, ar palikimas-atidavimas į kitas rankas, yra nepaprastai sunkus veiksmas ir turi didelių pasekmių tiek fiziniu, tiek dvasiniu lygmeniu. Sandra įsitikinusi, kad kiekviena siela savo tėvus renkasi ne veltui, o jei nutrūksta vaiko sielos ir jo tėvų ryšys, tai gali sukelti karminį pažeidimą.

• Energetinės ir karminės pasekmės: Energetiniame lygmenyje vaiko palikimas gali palikti pėdsaką tiek tėvų likime, tiek negimusio vaiko gyvenime. Tai gali pasireikšti kaip kaltė, emocinis nestabilumas ar neišspręsti vidiniai tėvų konfliktai, kurie gali juos persekioti ateityje.
• Dvasinis disbalansas: Magiškas požiūriu, vaiko palikimas gali sutrikdyti energetinę pusiausvyrą žmogaus gyvenime. Ragana Sandra tiki, kad vaikas yra grandis tarp kartų giminės medyje, o jo atsisakymas gali sukelti dvasinį disbalansą.
• Poveikis gimdymo programoms: Vaikas neša savyje giminės programas, o jo gimimas yra galimybė šeimai išsivalyti, daugumą jų. Jei tėvai nuspręs palikti savo vaiką, jie gali praleisti svarbią galimybę išgydyti giminę ir save.
• Fizinės pasekmės: Žmonės, paliekantys vaikus, dažnai susiduria su giliu kaltės jausmu. Šis kaltės jausmas gali sukelti nesąmoningus savęs baudimo mechanizmus. Ragana Sandra tvirtina, kad kaltės jausmas yra galinga energija, kuri neapdorota pradeda veikti kūną, sukeldama fizinių problemų. Moterys, nusprendusios atsisakyti vaiko, dažnai patiria sveikatos problemų, kurios gali pasireikšti reprodukcinės sistemos ligomis. Tai gali apimti įvairių organų, tokių kaip gimda ar kiaušidės, pašalinimo operaciją, simboliškai atspindinčią neišgyventą traumą ir nuslopintas emocijas. Sandra taip pat pastebi, kad tokios ligos yra savotiškas sielos šauksmas, signalizuojantis apie dvasinio gydymo poreikį.

tags: #vaiko #gimimo #poveikis

• Efektyvus kremas kūdikių alergijai
• Svarbiausi nėštumo etapai ir pokyčiai
• kaip efektyviai ugdyti autistiškus vaikus
• Vaikiškų drabužių tiekėjai Lietuvoje
• Kaip vystosi kūdikio regėjimas