Vaiko gimimas - tai viena džiaugsmingiausių akimirkų tėvų gyvenime. Šiandien, skaitmeninių technologijų amžiuje, naujienos apie šeimos pagausėjimą dažnai keliauja ne tik iš lūpų į lūpas, bet ir per socialinius tinklus. Tačiau kartu su naujais būdais dalytis džiaugsmu atsiranda ir diskusijos apie privatumą, tradicijas ir net senus prietarus. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius požiūrius į vaiko gimimo įamžinimą ir viešinimą - nuo personalizuotų atminimo plakatų iki ginčų apie naujagimių nuotraukų saugumą internete.
Daugelis tėvų ieško būdų, kaip įamžinti ypatingą vaiko gimimo dieną. Vienas iš populiarių pasirinkimų - personalizuotas „Gimiau“ plakatas. Tai - amžinas prisiminimas, skirtas paminėti dieną, kai gimė jūsų kūdikis.
Norėdami sukurti „Gimiau“ plakatą, tiesiog įveskite savo kūdikio gimimo duomenis: vardą, gimimo datą, svorį ir ūgį. Pasirinkta iliustracija bus proporcingai pritaikyta pagal jūsų vaiko gimimo ūgį. Pavyzdžiui, jei kūdikis gimė 51 cm ūgio, plakato iliustracija taip pat bus tiksliai 51 cm aukščio. Tai - asmeniškas ir prasmingas prisiminimas, kuris gražiai įamžina tą džiaugsmingą akimirką, kai pirmą kartą sutikote savo kūdikį.
Norėdami sukurti „Gimiau“ plakatą, pateikite šiuos duomenis: kūdikio vardą, gimimo datą, ūgį ir svorį. Taip pat galite įtraukti pasirenkamą informaciją, pavyzdžiui, gimimo laiką ir vietą. Jei neturite kūdikio gimimo ūgio, vis tiek galite sukurti plakatą - jis tiesiog nebus mastelio.
Mūsų plakatai spausdinami ant aukštos kokybės, rūgščių neturinčio matinio popieriaus, kurio svoris - 200 g/m². Visos iliustracijos kuriamos menininkės Evelinos Westman, kuri taip pat yra „Gimiau“ įkūrėja. Evelina Westman yra menininkė, mama ir „Gimiau“ įkūrėja. Personalizuotas gimimo plakatas - tai tobula dovana krikštynoms, vardynoms ar gimtadieniui.

Šiandien vis daugiau tėvų nusprendžia pasidalyti naujienomis apie vaiko gimimą socialiniuose tinkluose. Tačiau toks veiksmas dažnai sulaukia nevienareikšmiškų vertinimų, kurie svyruoja nuo susižavėjimo iki susirūpinimo.
Nors skaitmeninis pasaulis keičia mūsų įpročius, daugelis tradicijų ir prietarų, susijusių su naujagimiais, vis dar gajūs. Su kitomis bendraklasėmis apie tai kalbėjusi mergina užsiminė, kad ne jai vienai draugės poelgis keistas. „Niekada nemaniau, kad plakatas gali sukelti tiek daug emocijų. „Anglijoje, kur dabar ji gyvena, gal taip pranešti apie numatomą šeimos pagausėjimą įprasta, bet mus tai šokiravo”, - DELFI sakė vilnietė. „Juk vaiką gali kas nors nužiūrėti. O jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiks ir neatskris gandrai? Aš niekada taip nedaryčiau”.
Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro dėstytoja R. Varnienė pabrėžia, kad asmeninių nuotraukų viešinimas internetinėje erdvėje gali būti tabu. „Tai - tabu, nes pažeidžiami jų energetiniai laukai. Aš apskritai prieš asmeninių nuotraukų viešinimą internetinėje erdvėje. Tačiau savame krašte pranašu nebūsi - kiekvienas renkasi, ką nori. Tik kyla klausimas, koks tokio puikavimosi tikslas?“, - klausė būsimų auklių praktiką koordinuojanti Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro dėstytoja.
R. Varnienės nuomone, bent iki metų gimimo stebuklu derėtų džiaugtis artimiausių žmonių būryje. „Jei paviešiname vaikų nuotraukas galbūt niekas blogų komentarų nerašo, visi džiaugiasi naujo žmogaus gimimu. Bet nemanau, kad tuo reikėtų džiaugtis viešai. Anksčiau buvo visuotinai priimta tradicija pirmus tris mėnesius nelankyti naujagimio, o ir patys tėvai jo stengdavosi nevežioti, nerodyti svetimiems, kad nenužiūrėtų bloga akis“, - priminė dėstytoja.
Kaip suprasti, kad vaikas - nužiūrėtas? R. Varnienės žodžiais, nuo nužiūrėjimo mamos į vaikų loveles ar vežimėlius dėdavo česnako skiltelę. Nužiūrėjimą įtardavo, jei vaikas pasidarydavo verksmingas, neramus, prastai valgydavo, sutrinkdavo jo dienos ritmas. „Šie požymiai - patys pirmiausi ir tai ne iš piršto laužta.“
„Dabar nemažai tėvų vaikus krikštija, kai jie pradeda vaikščioti arba apskritai pasisako už asmeninį tikėjimo pasirinkimą, sako, kad pats vaikas nutars, ar nori būti krikščionimi, kai užaugs. O anksčiau buvo sakoma, kad krikštas - Dievo apsauga, todėl silpnesnius naujagimius pribuvėjos močiutės pakrikštydavo tik gimusius“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Paklausta, ką atsakytų manantiems, jog nužiūrėjimai ir pikta akis - bobučių pasakos, dėstytoja užsiminė, kad pati yra kaimo vaikas, buvo tradiciškai auginta ir auklėta, taip augino ir savo vaikus - per daug jų nevežiojo, svetimiems nerodė. „Žmogus privalo laikytis tam tikrų tradicijų. Anksčiau žmonės gyveno pagal gamtos ritmą, Dievo dėsnius, gal ir visuomenė buvo ramesnė, gražesnė“, - atkreipė dėmesį dėstytoja, pridurdama, jog įvairūs ribojimai, susiję su vaiko atėjimu į šį pasaulį ir pirmus jo gyvenimo metus, būdingi ne tik lietuviškai kultūrai, bet ir bet kuriam kitam kraštui.
Pasak R. Varnienės, jei tėvai pasektų vaiko elgesį, patys pastebėtų, kad po vieno žmogaus apsilankymo mažylis būna jautresnis, po kito - ramesnis. „Vaikai labai jaučia. Gal lankyti naujagimio atėjęs žmogus neturi jokių blogų kėslų, tačiau jo laukas nesutampa su mažylio ir jis verkia. Dabar mes prisiskaitę visokių knygų ir manome, kad viską žinome, tačiau gimimas buvo ir yra paslaptis. Kai kurių tradicijų nesugrąžinsim, tačiau bent jau čia minėtų turėtume laikytis“, - įsitikinusi dėstytoja.

Ar gali nužiūrėti „internetinė“ akis? DELFI domėjosi, ką apie vaikų nužiūrėjimą ir jų nuotraukų viešinimą socialiniuose tinkluose galvoja Prieraišiosios tėvystės centro vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Pasak pašnekovės, mūsų tautoje buvo daug įvairių tradicijų, kurių mes dabar nesilaikome. Pavyzdžiui, vardo nesuteikimas bei nesakymas iki krikštynų. „Esu girdėjusi, kad kai kuriose kultūrose, kai atsirado fotoaparatas, žmonės nesifotografuodavo - manė, kad nuotrauka perims jų sielas. Tačiau tai - tik tikėjimai. Todėl baimė, kad nužiūrės gyva ar internetinė akis - kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Jei manai, kad nuotrauka yra tik atvaizdas, nekreipi dėmesio“, - sakė Prieraišiosios tėvystės centro vadovė.
Pilipauskaitė-Butkienė nedėjo ir stengiasi nedėti [nuotraukų], tačiau pripažįsta, kad naujosios komunikacijos priemonės pakeičia realų bendravimą. Žmonėms, kurie neturi gyvo realaus ryšio, nes yra išsibarstę po pasaulį, socialiniai tinklai yra priemonė, kaip tuos ryšius palaikyti. „Nemanau, kad vaiko nuotraukų publikavimas turėtų kokią nors įtaką vaiko raidai. Labai tuo abejoju. Pati komunikacijos priemonė nėra nei bloga, nei gera, klausimas, kaip žmonės ją naudoja - tinkamai ar ne. Ne paslaptis, kad internetas naudojamas ne vien geram, bet ir suaugusiųjų bei vaikų pornografijai. Sprendžiama, ką su tuo daryti ir kai nerandama būdų su negerovėmis kovoti, griebiamasi radikalių veiksmų“, - sakė DELFI pašnekovė, kaip pavyzdį pateikdama istoriją, kai socialiniame tinkle „Google +“ patalpintos žindančios moters nuotraukos buvo prilygintos pornografiniam turiniui.
V. Pilipauskaitės-Butkienės teigimu, šeimos tikrai turėtų įvertinti, kokias nuotraukas deda į internetą, ypač jei tai vaizdai, kurių nesinorėtų viešinti plačiau nei šeimos rate. „Tačiau tai ne pačios komunikacijos priemonės, o jos naudojimo problema - kiek patys žmonės įvertina galimas rizikas. O kad jų yra, tikrai taip: internetas neapsaugotas. Juo vienodomis teisėmis naudojasi ir geranoriški, ir piktavaliai žmonės. Kai tu esi internete, gali reikšti, kad tave mato ir tavo informacija gal naudotis visi“, - atkreipė dėmesį Prieraišiosios tėvystės centro vadovė.
| Privalumai dalijantis vaiko gimimo naujienomis ir nuotraukomis internete | Trūkumai ir rizikos |
|---|---|
| Galimybė dalytis džiaugsmu su plačiu draugų ir giminaičių ratu. | Privatumo praradimas ir piktnaudžiavimo informacija rizika. |
| Ryšių palaikymas su toli esančiais artimaisiais. | Vaikų energetinių laukų pažeidimo baimė (pagal kai kurias tradicijas). |
| Skaitmeninio „dienoraščio“ kūrimas vaikui, išsaugant prisiminimus. | Galimybė, kad nuotraukomis pasinaudos piktavaliai asmenys. |
| Greitas ir patogus pranešimas apie šeimos pagausėjimą. | Negatyvūs komentarai ar neigiama reakcija. |
Nepaisant rizikų, daugelis tėvų vis tiek pasirenka dalytis savo vaikų gyvenimu socialinėse medijose. „Blogą gali skaityti bet kas.“ Paklausta, kam to reikia, šiaulietė pasakojo norėjusi, kad jos nuotraukos neprapultų, o iš interneto jos niekur nedings. „Be to, kaip mano mama rašė dienoraštį apie mane, aš tą patį darau, tik internete. Daugiau dėl jos pačios - kad turėtų prisiminimą“, - sakė L. Simonavičiūtė.
Paklausta, kodėl sukūrė dukters paskyrą internete, moteris neprisiminė pirminės minties: „Gal kad vardą rezervuočiau? Beje, vaikams kurti profilio negalima, tik nuo 18 metų, tai aš esu sumelavusi jos gimimo datą”, - pridūrė. Paklausta, ar nebijo piktavalių, kurie galėtų pasinaudoti laisvai prieinama informacija apie jos dukrą, Lukrecija grėsmių nesureikšmino. „Kas tai darytų, jei aš priimu tik draugus? Jei matyčiau kad kas nors kenkia, ištrinčiau komentarus. Ar norintys pakenkti ieškos mano vaiko blogo internete? Kam?”, - klausė L. Simonavičiūtė, pažįstanti nemažai žmonių, kurie socialiniuose tinkluose yra sukūrę paskyras savo vaikams.

Pasaulio žvaigždės, siekdamos išvengti žiniasklaidos spaudimo ir pačios kontroliuoti informacijos sklaidą, taip pat dažnai praneša apie vaikų gimimą internete. DELFI pramogų redaktorės Gintarės Urnikienės teigimu, apie vaikų gimimą internete dažnai praneša ir pasaulio žvaigždės - kad nereikėtų „atidirbinėti“ žiniasklaidai.
Tačiau dažnai deda ne visą naujagimio nuotrauką, o kojytės ar rankytės vaizdą. „Veidas - labai asmeniška. O įdėdamas kojytės ar rankytės nuotrauką tu praneši gerą žinią. Jei įdėtum veidą, visi komentuotų - gražus ar negražus, plaukų daug ar mažai, o detalė yra kaip ženklas, kad gimė žmogus“, - komentavo G. Urnikienė.
Pasak jos, nemažai žvaigždžių apie atžalų gimimą praneša išpublikuodami jų nuotraukas žurnaluose ir už tai gauna milijonus. „Skelbiamos netgi kainos, kiek milijonų už leidimą publikuoti naujagimio nuotrauką gavo Angelina Jolie ir kiti. Tačiau daugelis juos paaukojo labdarai, pabrėždami, kad iš to neužsidirbinėja - vis viena jų vaikų nuotraukos bus publikuojamos, tad pardavę pirmumo teisę kažkam padaro gerą darbą“, - pasakojo DELFI pramogų redaktorė.
