Vaikiškų kėdučių svarba, pasirinkimas ir saugus naudojimas automobilyje

Saugos diržų ir vaikiškų kėdučių istorija bei teisiniai reikalavimai

Ar kada nors susimąstėte, kaip tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir laikomasi Kelių Eismo Taisyklių?

Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje. JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.

Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai teigė, jog vaikas saugos kėdutėje turėtų būti vežamas ne tik dėl to, kad tai numato saugumo reikalavimai, tačiau ir todėl, kad kėdutė nelaimės atveju vaiką gali apsaugoti nuo sužalojimų ir išgelbėti jo gyvybę. Pagal naujausias Lietuvos kelių eismo taisykles (KET 199 str.), visi vaikai, kurie yra mažesni nei 135 cm ūgio, lengvuoju ar krovininiu automobiliu privalo būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes.

Mažieji keleiviai privalo būti vežami specialiose kėdutėse, kadangi suaugusiems pritaikytos saugumo priemonės jiems tiesiog netinka. Reiktų prisiminti ir tai, kad vaikas, kuris turi būti vežamas specialioje automobilinėje kėdutėje, negali būti vežamas be jos net ir tada, kai yra užsegtas saugos diržas. Mat saugos diržas žmogų turėtų prilaikyti ir juosti petį bei dubenį, mažam vaikui užsegtas saugos diržas lies kaklą ir pilvą, o tai eismo įvykio metu vaiko ne tik neapsaugotų, bet galėtų ir dar labiau jam pakenkti. Suaugusio žmogaus dubuo yra stabilus, o vaiko iki 12 metų jis nėra suaugęs į vieną kaulą, tad saugos diržas neįsistato į tam tikras kūno vietas kaip suaugusiajam. Dėl to kėdutėse ar paaukštinimuose įrengtos kilpos, per kurias turi būti pervertas diržas. Kitu atveju net ir po nedidelio incidento vaikas gali būti suluošintas. Taigi tokiam vaikui paaukštinimas gali apsaugoti besiformuojantį dubenį. Automobilio saugumas testuojamas su 150 cm ūgio manekenais. Tai reiškia, kad žmogaus saugumu automobilyje pasirūpinta tik nuo šio ūgio, būtent į jį atsižvelgiant išdėstytos visos saugos detalės automobilyje, todėl būtina naudoti vaikiškas kėdutes automobilyje: teisinga kėdutė nelaimės riziką gali sumažinti net iki 80 proc.

LAS Saugaus eismo institutas, analizuodamas eismo įvykius ir vairuotojų elgesį, sudarė dažniausiai naudojamų pasiteisinimų sąrašą:

1. Aš automobilį vairuoju saugiai.
2. Esu geras vairuotojas ir mums nieko nenutiks.
3. Mes pavažiuosime labai nedidelį atstumą - kam ta kėdutė.

„Ypač piktnaudžiaujama vaiko saugumu važiuojant trumpus atstumus, pavyzdžiui, nuo namų iki parduotuvės, iki darželio ir pan. Tokiais atvejais dažnai jis nesodinamas į kėdutę. Kitas ydingas dalykas, kurį pastebiu, kad vaikas išauga iš kėdutės, bet ji vis tiek nekeičiama kita. Taip pat nereikėtų kėdutės keisti per anksti, kai vaikas jai dar per mažas. Pagal statistiką, eismo įvykio metu, jei vaikiška kėdutė nėra naudojama arba naudojama netinkamai, šeštadalis vaikų žūsta, o trečdalis tampa neįgaliais visam gyvenimui“, - aiškino Š.Jankauskas. Niekas nesitiki, kad kelyje jam kas nors atsitiks, tačiau reikia žinoti, kad važiuojant 50 km per valandą greičiu ir staigiai stabdant arba atsitrenkus į kliūtį, vaiko svoris išauga beveik 30 kartų, todėl jį išlaikyti, kad jis neatsitrenktų į priekinį automobilio stiklą ar kitas detales, beveik neįmanoma. Deja, tėvai kartais neprisega vaikų net saugos diržais. Trumpa kelionė ir mažas greitis - taip pat nėra pasiteisinimas. Automobiliui važiuojant 50 km per valandą greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi nepritvirtinti objektai vis dar juda 50 km per valandą greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (pavyzdžiui, priekinį stiklą ar krėslą). Taip pat nevertėtų pasikliauti tik savo vairavimo įgūdžiais, net jeigu iš tiesų esate puikus vairuotojas, kelyje paprastai jūs nebūnate vienas, o už kitus atsakyti negalite.

Vaikiškų kėdučių grupės ir tinkamas pasirinkimas

Skirtingo amžiaus vaikui turi būti parenkamos skirtingos kėdutės pagal kėdutės gamintojo nurodytą vaiko dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes. Policijos atstovai akcentavo, jog pagrindinis kriterijus, pagal kurį reikia rinktis vaiko saugos kėdutę - jo ūgis ir svoris. Itin svarbu, kad kėdutė arba prisegimo sistema būtų parinkta pagal šiuos kriterijus, mat kitu atveju kėdutė gali tinkamai neatlikti savo funkcijos.

Žemiau pateikiamas vaikiškų kėdučių grupių ir jų pagrindinių charakteristikų aprašymas:

• 0 grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg arba maždaug iki 9 mėnesių. Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, dedamos išilgai ant galinės automobilio sėdynės.
• 0+ grupė: skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg arba maždaug 15 mėnesių. Tai naujagimiams skirtos kėdutės-nešynės, montuojamos automobilyje tik prieš važiavimo kryptį.
• I grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg. Tokie vaikai jau gali sėdėti savarankiškai.
• II grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg. Tokio tipo kėdutėje vaikas tvirtinamas automobilio saugos diržais kartu su pačia kėdute.
• III grupė: skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg, arba nuo 7-8 metų. Populiariausios III grupės kėdutės, dar vadinamos paaukštintomis sėdynėmis, yra be nugarėlės.

Yra gaminamos ir universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas. Specialistai patarė, jog vaikišką kėdutę reikia keisti tada, kai vaiko svoris tampa per didelis arba jo galva aukštesnė už kėdutės nugarėlę.

Saugus vaikiškų kėdučių montavimas ir naudojimas

Nors vaikiškos kėdutės paskirtis - apsaugoti vaiką, svarbu nepamiršti, kad tokios funkcijos ji neatliks, jei bus netinkamai pritvirtinta ar judės. Specialistai pastebėjo, jog tinkamai, pagal gamintojo instrukciją, pritvirtinta kėdutė bus stabili ir nejudės daugiau nei 2,5 cm į bet kurią pusę. Visgi jei judėjimas didesnis, patartina pabandyti kėdutę pritvirtinti iš naujo, tačiau jokiais atvejais nepradėti kelionės, kai saugos kėdutė pritvirtinta netinkamai. Kai kuriose vietose negalima tvirtinti vaiko kėdutės. Tvirtinti kėdutę reikia ten, kur automobilyje yra diržai, su kuriais galima ją prisegti. Autokėdutė gali būti tvirtinama ir specialiais joje esančiais fiksatoriais prie tam skirtų vietų automobilyje. O vaikas prie autokėdutės prisegamas jos diržais. Šis būdas, ko gero, saugiausias, tačiau tokios kėdutės yra brangiausios. Pirkdami kėdutę, atkreipkite dėmesį ir į medžiagą, kad ji nebūtų itin greitai susidėvinti, bet ir ne vien sintetinio pluošto. Vaikučio patogumui kėdutės diržai turėtų būti paminkštinti, o jų aukštis tinkamai sureguliuotas.

Kūdikių kėdutės-lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Specialistai taip pat ragino kuo ilgiau vaikus vežioti kėdutėse, kurios tvirtinamos nugarėle į priekį, mat tokia konstrukcija yra saugesnė. Nepatartina vaikų, kurie sveria mažiau nei 9 kg, vežti kėdutėje, pritvirtintoje veidu į priekį. Naujagimio galvos masė sudaro 1/3 (apie 33 proc.) visos jo kūno masės. Palyginimui, suaugusiojo galvos masė - tik 7 proc. viso kūno. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad naujagimiai automobilyje būtų vežami nugara (pakaušiu) važiavimo kryptimi. Pagal naujai priimtus saugumo standartus, reikalaujama vežioti tik nugara važiavimo kryptimi vaikus iki 105 cm ūgio.

Montavimas ant priekinės sėdynės

Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypties, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Griežtai draudžiama kūdikių kėdutę-lopšį tvirtinti ant priekinės sėdynės, jeigu neįmanoma išjungti oro pagalvės. Važiuojant 70 km per valandą greičiu nuo smūgio oro pagalvė išsiskleidžia per 0,03 sekundės maždaug 250 km per valandą greičiu. Toks smūgis kūdikiui, kuris pats nelaiko galvos, gali būti mirtinas. Prieš montuodami kėdutę šioje vietoje (jei leidžiama): iki galo nuleiskite saugos diržą; pastumkite sėdynę kuo toliau atgal; truputį palenkite atlošą (maždaug 25°); jei automobilyje tai padaryti galima, kuo aukščiau pakelkite sėdynės pagrindą. Pritvirtinus vaiko kėdutę, jei galima ir to reikia, sėdynę galite pastumti pirmyn (kad užpakalyje sėdintiems keleiviams ar kitoms vaiko kėdutėms būtų daugiau vietos). Atlošu į kelią atsukta vaiko kėdutė negali liestis su prietaisų skydu, taip pat sėdynė, ant kurios ji pritvirtinta, negali būti visiškai nustumta į priekį. Pritvirtinę kėdutę kitų nustatymų nebekeiskite. MIRTIES AR SUNKAUS SUŽALOJIMO PAVOJUS: prieš montuodami šioje vietoje atgal atsuktą kėdutę, patikrinkite, ar priekinio keleivio airbag išjungta.

Montavimas ant užpakalinės sėdynės

Rekomenduojama, kad vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Manoma, kad saugiausia vieta automobilyje kėdutės tvirtinimui - ant galinės sėdynės per vidurį. Tačiau jeigu automobilis ant galinės sėdynės turi tik dvi įrengtas vietas, o per vidurį yra tik paaukštinimas, geriau į tokią vietą kėdutės nedėti. Jei turite nuimti galvos atramą, įsitikinkite, kad jis paliktas patikimoje vietoje, kad staigiai stabdant ar smūgio metu jis neužkristų ant žmogaus. Visuomet pritvirtinkite vaikišką kėdutę, net jei ji nenaudojama, kad staigiai stabdant ar smūgio metu jis neužkristų. Lopšys tvirtinamas skersai automobilio ir užima bent dvi sėdynes. Padėkite vaiko galvą į automobilio vidaus pusę. Kuo toliau pirmyn pastumkite priekinę automobilio sėdynę, kad galėtumėte pritvirtinti atlošu į kelią atsuktą vaiko kėdutę. Vėliau sėdynę kuo labiau atstumkite atgal, tačiau taip, kad niekas neliestų vaiko kėdutės. Kad būtų užtikrintas vaiko, sėdinčio veidu į kelią, saugumas: reikiamą sėdynę pastumkite kuo toliau atgal; pastumkite priešais vaiką esančią sėdynę į priekį ir nustatykite atlošo padėtį, kad vaiko kojos nesiektų sėdynės. Įsitikinkite, kad vaiko kėdutė arba vaiko kojos netrukdo tinkamam priekinės sėdynės pritvirtinimui. Visuomet nuimkite užpakalinės sėdynės, ant kurios pritvirtinta vaiko kėdutė, galvos atramą. Jei reikia, pastumkite galinę sėdynę kuo toliau atgal. Atlikite tai prieš tvirtindami vaiko kėdutę. Įsitikinkite, kad vaiko kėdutė prigludusi prie automobilio užpakalinės sėdynės. Pasirinktą kėdutę pritvirtinkite ant galinės sėdynės. Norėdami įtaisyti ISOFIX kėdutę šioje vietoje, prieš užfiksuodami užraktus ranka atsekite saugos diržą. Pritvirtinus vaiko kėdutę ISOFIX užpakalinėje šoninėje vietoje, tampa neįmanoma naudotis viduriniąja vieta.

Kėdučių tvirtinimo ypatumai pagal grupes

• 0+ grupė: Kėdutę reikia tvirtinti prieš važiavimo kryptį (kūdikis sėdi nugara važiavimo kryptimi). Kūdikis kėdutėje maksimaliai fiksuojamas vidiniais diržais, o pati kėdutė tvirtinama kuo tvirčiau įtempiant automobilio saugos diržą, kad ji turėtų kuo mažiau laisvumo.
• I grupė: Šios kėdutės montuojamos važiavimo kryptimi, veidu į automobilio priekį. Tokiose kėdutėse vaikas tvirtinamas penkių taškų saugos diržais arba specialiu saugos staliuku. Šios grupės kėdutės tvirtinamos automobilio diržais arba naudojant standžią fiksavimo sistemą (ISOFIX).
• 123 grupė (universali): Vaikas tvirtinamas saugos staleliu, kuris prisegamas prie automobilio diržu. Pagal svorį išaugus iš šios grupės, saugos stalelis nenaudojamas, vaikas prisegamas standartiniu automobilio saugos diržu. Diržas privalo būti perkišamas po porankiais.
• 3 (paaukštinimas): Labai svarbu, kad paaukštinimas būtų naudojamas, jeigu vaikas sveria nuo 23 iki 36 kg. Nesilaikant nustatyto svorio reikalavimo, vaikas gali labai lengvai išslysti iš saugos diržo ir sunkiai susižaloti. Paaukštintos kėdutės (2 arba 3 grupės) tvirtinimas: perjouskite viršutinį saugos diržą per vaiko petį taip, kad jis neliestų kaklo; perjouskite apatinį saugos diržą taip, kad jis tvirtai priglustų prie dubens, neliesdamas šlaunų. Jei reikia, pritaikykite automobilio sėdynės padėtį. Specialistai vis dėlto paaiškino, kad pagrindinis šių kėdučių minusas, jog jos vaiko visiškai neapsaugo nuo šoninio smūgio.

Visais atvejais labai svarbu, kad vaiko galvos atrama, sauganti kaklą ir galvytę, kėdutėje būtų tinkamame aukštyje, ne aukščiau galvos, nesiremti į pečius. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas. Turbūt bus naujiena, kad vaiko (tai galioja ir suaugusiems) saugumui automobilyje gali kelti grėsmę ir stori žieminiai drabužiai, sudarantys tarpą tarp kūno ir saugos diržų. Šis tarpas stabdymo ar smūgio atveju gali tapti sužalojimo priežastimi, nes kūnas pirma atsitrenks į saugos diržą. Tarpas tarp saugos diržų ir kūno neturi būti didesnis kaip per piršto storį.

Naujieji saugumo standartai: ECE R129 (i-Size)

Reikėtų pažymėti, kad naujas saugumo standartas sukėlė klientams ir prekybininkams tikrą painiavą. Naujasis standartas „i-size“ nepakeičia esamos normos ECE R44/04, jis laipsniškai ir lygiagrečiai įsigalioja kartu su esama norma. Tokiu būdu tėvams pasiūloma tik dar viena, papildoma pasirinkimo sąlyga perkant tinkamą autokėdutę. Visos esamos ir leidžiamos naudoti automobilinės kėdutės vis dar gali būti naudojamos. Gamintojai taip pat vis dar gali gaminti autokėdutes atitinkančias ECE R 44/04 normą.

Pagal galiojantį standartą ECE R44/04 pagrindinis faktorius, nustatantis vaiko padėtį važiuojant automobiliu, yra vaiko svorio rodiklis. Tas pats faktorius naujame standarte ECE R 129 priklauso nuo vaiko amžiaus ir ūgio. Be to, standartas ECE R129 reikalauja privalomo šoninės pusės „Crash“ testo, kuris nėra būtinas patvirtinant autokėdutės atitikimą pagal ECE R 44/04 normas. ADAC sveikina griežtesnes įvertinimo sąlygas: „deformacijos zonos šoninio smūgio yra mažesnė, tačiau pažeidimų rizika yra didesnė negu priekinio smūgio metu“ paaiškina Andreas Racek. Jis atsakingas už reguliarius vaikams skirtų automobilinių kėdučių bandymus ir turi ilgametę patirtį su šoninio smūgio bandymais. Standartas ECE R129 taip pat rekomenduoja vaikus iki 15 mėnesių vežti prieš važiavimo kryptį. Naujasis standartas ECE R 129 ("i-dydis") turi palengvinti tėvams autokėdučių pasirinkimą. Automobilinės kėdutės skirstomos ne pagal vaiko svorio kategorijas, o pagal jų amžių ir ūgį. ECE R 129 rekomenduoja vežti vaiką automobilyje iki 15 mėnesių prieš judėjimo kryptį. Vaikų iki 15 mėnesių vežimas automobilyje prieš automobilio judėjimo kryptį sumažina galimų traumų tikimybę jūsų kūdikiui.

Pagal naują ECE R 129 normą, gali būti leidžiamos tik tos automobilinės kėdutės, kurios tvirtinasi transporto priemonėje ISOFIX sistemos pagalba. ECE R129 galioja tik sistemai su ISOFIX. Jei jūsų automobilis neturi ISOFIX jungčių, jums reikia naudoti autokėdutę, kuri atitinka dabartines normas ECE R 44/04. Daugelis automobilių pagamintų iki 2000 m. neturi ISOFIX sistemos. Kompanija KIDDY rekomenduoja vežti vaikus iki 15 mėnesių amžiaus, prieš transporto priemonės judėjimo kryptį. Manoma, kad šiuo metu reikalavimas, kad automobilinės kėdutės tvirtintųsi tik su ISOFIX, yra problemiškas. Jei jūs turite automobilinę kėdutę KIDDY, patvirtinta norma ECE R 44/04, jums nereiktų dėl nieko jaudintis. Automobilinės kėdutės, atitinkančios naująjį standartą, užtikrina maksimalų patikimumą tik tada, jei ir pats automobilis atitinka ECE R 129 ("I-Size") normas. Tačiau iki šiol, nei vienas automobilių gamintojas nepatvirtino tokio atitikties sertifikato (duomenys iki 2013 m. rugsėjo mėn).

Bendrosios keleivių ir gyvūnų vežimo saugumo taisyklės

Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti. Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje. Pavyzdžiui, jei gale sėdi 80 kg sveriantis keleivis, o automobilis prieš pat avariją judėjo 60 km/val. Konkreti poveikio jėga priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju automobilio ekipažo sužalojimai bus rimti. Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius ir esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų.

Kelionės gyvūnams neretai kelia stresą, todėl jie automobilyje gali būti neramūs, trukdyti vairuoti, netgi sukelti eismo įvykį, taip iškyla rizika, jog dėl netinkamai pasirūpinto keturkojo gali nukentėti ir kiti. Bandymų metu nustatyta, kad 65 km/val. greičiu važiuojančiam automobiliui susidūrus su kliūtimi be saugos priemonių vežamas 11 kg gyvūnas gali smūgiuoti maždaug 450 kg, o 27 kg šuo - apie 1300 kg jėga. Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms. Kai kurie gyvūnai judant automobiliui yra linkę jausti didelį stresą, todėl pasistenkite sukurti jiems ramią ir patogią aplinką. Pasirūpinkite, kad gyvūnas būtų pakankamai patenkintas ir neturėtų tuščio skrandžio, tačiau taip pat nepersotintas.

Pažangios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS) - papildomas saugumo lygis

ADAS - pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, tai yra automobilyje įmontuotos elektroninės sistemos, kurios padeda vairuotojui lengviau vairuoti automobilį ir atlikti kitas funkcijas. Šių elektroninių sistemų atsiradimą lėmė įstatymai ir tendencijos, jog sumažinti avarijų skaičių kelyje. Visos ADAS sistemos naudoja automatizuotas technologijas, t.y. kameras ir jutiklius, kad aptiktų netoliese esančias kliūtis, linijas ir kitus signalinius elementus, jog praneštų vairuotojui ir atitinkamai reaguotų tiek automobilis, tiek pats vairuotojas. Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmonių klaidų, nebūtinai vairuotojų, tai gali būti ir praeiviai bei tretieji asmenys. Pažangios pagalbos vairuotojui sistemos yra sistemos, kurios buvo sukurtos ir yra tobulinamos, automatizuoti, pritaikyti ir tobulinti transporto priemonių sistemas, kad būtų lengviau, patogiau ir saugiau vairuoti. Visos šios saugumo sistemos sukurtos tam, jog siektų išvengti nelaimingų atsitikimų ir susidūrimų kelyje, įdiegiant naujausias technologijas, kurios įspėja vairuotoją apie problemas, reaguojant įgyvendina saugumo priemones ir prireikus automatizuotos sistemos perima transporto priemonės valdymą.

Kai kurios iš ADAS sistemų:

• Kruizo kontrolės sistema: gali išlaikyti konkretų greitį, kurį iš anksto nustato vairuotojas.
• Galinė kamera: teikia realaus laiko vaizdo informaciją apie transporto priemonės aplinką važiuojant atbulam arba parkuojantis.
• Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS): atstato automobilio padangų sukibimą reguliuodamos stabdžių slėgį, kai transporto priemonė pradeda slysti.
• Adaptyvi greičio kontrolė (ACC): gali palaikyti pasirinktą greitį ir atstumą tarp jūsų transporto priemonės ir priekyje važiuojančios transporto priemonės.
• Elektroninė stabilumo kontrolė (ESC): gali išmokti automobilio greitį ir įjungti atskirus stabdžius, kad būtų išvengta nepakankamo ir per didelio vairavimo.
• Priekinis įspėjimas dėl susidūrimo (FCW): stebi transporto priemonės ir prieš ją važiuojančio automobilio greitį bei palieka saugų atstumą, įspėja apie galimą susidūrimą.
• Aklųjų zonų monitorius: ši jutiklių ir radarų principu veikianti sistema parodo vietas už transporto priemonės ar jos šone, kurių vairuotojas nemato.
• Juostos palaikymo sistema (LDW): įspėja vairuotoją, kai jis pervažiuoja į kitą juostą nepanaudodamas posūkio signalų.

Daugelis ADAS jutiklių yra labai tiksliai nukreipti į tam tikras puses ir taškus, tad bet koks jų išderinimas reikalauja kalibracijos, jei jų padėtis yra pakitusi. Blogai veikiantys jutikliai ir radarai gali pasidaryti net tada, kai net nedaug įlenkiamas automobilio sparnas. Nesukalibruoti ADAS jutikliai gali pateikti klaidingą informaciją, dėl kurios ADAS sistema veiks netinkamai ir iš viso nebeveiks. Perkalibruoti ADAS daviklius su stendu prireikia tada, kai pakeičiamas priekinis stiklas, keičiamos padangos, uždėdami nauji žibintai ar net atliekant specifinius stabdžių remonto darbus. Taip pat, jei pakeitėte priekinį buferį ar kitas tam tikras automobilio kėbulo dalis. ADAS sistemų darbas gali sutrikti net tada, kad žieminės ar purvinos važiavimo sąlygos gali uždengti daviklius ir radarus. Dėl visų šių problemų vairuotojas gali prarasti pasitikėjimą automobilio galimybėmis, arba net perdėtai pasitikėti, o tada padidės avarijos tikimybė.

tags: #kedute #plaktukas #vairuotojai

• Ankstyvojo ugdymo specifika
• Sužinokite apie vaiko pavardės keitimo tvarką
• mamų atsiliepimai apie Medela pientraukį
• Atraskite saugius būdus supažindinti kūdikį su naujais skoniais
• Skausmas ovuliacijos metu