Vaiko gerovės įstatymas - tai teisės aktas, reglamentuojantis vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarką. Įstatymas skirtas užtikrinti geriausius vaiko interesus, apsaugoti jo teises ir gerovę.

Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Įstatyme įtvirtinti šie esminiai principai:
Minimalios priežiūros priemonės skiriamos atsižvelgiant į individualius poreikius ir ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos priemonės. Jeigu minimalios priežiūros priemonė pratęsiama, bendras laikotarpis negali viršyti maksimalaus nustatyto termino.
Kai dėl tėvų socialinių įgūdžių stokos ar kitų rizikos veiksnių minimalios priežiūros priemonė tampa neveiksminga, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba. Kai ši pagalba nepadeda, savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaikiną laikinąją globą.
Vaiko vidutinės priežiūros priemonė paprastai skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Išimtiniais atvejais, esant įstatyme numatytam pagrindui, ji gali būti skiriama ir jaunesniam vaikui. Bendras vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai.
| Priemonės tipas | Pagrindinis tikslas | Maksimalus terminas |
|---|---|---|
| Minimali priežiūra | Elgesio pokyčiai gyvenamojoje aplinkoje | Iki 18 metų (individualiai) |
| Vidutinė priežiūra | Socializacija specializuotoje aplinkoje | Iki 3 metų (bet ne ilgiau 18 m.) |

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius. Gavus prašymą, jis per 2 darbo dienas perduoda informaciją Vaiko gerovės komisijai. Komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, jo atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
Posėdžio metu išklausoma vaiko nuomonė, pristatomos švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Sprendimai dėl vidutinės priežiūros priemonių skyrimo ar pratęsimo priimami gavus teismo leidimą. Jeigu vaikui paskirta priemonė nepadeda pasiekti teigiamų elgesio pokyčių, terminas gali būti pratęstas, o pasišalinimo iš vaikų socializacijos centro atveju - atitinkamai pakoreguotas.