Kasmetinės atostogos - tai ne tik poilsio laikas, bet ir apmokama galimybė trumpam atsitraukti nuo darbo. Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti - kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai. Juk atostogos - vienas iš geriausių įvykių per metus, kurias kiekvienas nori praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai.
O jeigu atostogauti norima užsienyje ar Lietuvos kurorte - greičiausiai tai kainuos daugiau, todėl iš anksto reikia planuoti savo biudžetą ir numatyti poilsio išlaidas. Straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas.

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.
Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. kasmetinės atostogos bus suteikiamos darbo (ne kalendorinėmis) dienomis. Atostogų trukmė bus 20 (dvidešimt) darbo dienų dirbantiems 5 (penkias) darbo dienas per savaitę, arba 24 darbo dienų dirbantiems 6 (šešias) darbo dienas per savaitę.
Koks atlyginimas jums priklauso už kasmetines atostogas priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį gavote per paskutinius 3 mėnesius. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną.
Jei turite kintamą atlyginimą, planuojate po vaiko priežiūros atostogų (VPA) mažesnį darbo krūvį ar norite gauti kuo didesnę atostoginių sumą - geriau naudotis kasmetinėmis atostogomis prieš išeinant į Nėštumo ir gimdymo (NGA) atostogas. Panaudojus atostogas PRIEŠ NGA, atostoginiai bus apskaičiuojami pagal paskutinių 3 mėn. vidurkį. Panaudojus atostogas PO VPA, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų (VPA), trijų paskutinių mėnesių VDU nebegali būti vertinamas, nes tuo metu darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tokiu atveju atostoginiai skaičiuojami pagal kitas taisykles, pvz., pagal prieš VPA turėtą vidutinį darbo užmokestį.
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį. Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos. Prastovos laikas ir darbo užmokestis paskaičiuotas už prastovas nėra vertinami skaičiuojant darbo užmokestį. Vertinamas tik tas užmokestis ir laikas, kuris buvo faktiškai dirbtas.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.

Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
Pailgintos, papildomos atostogos (DK 138 straipsnio 1-2 dalys). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos.
Papildomos atostogos taip pat yra perskaičiuojamos į darbo dienas, paliekant tokias pačias jų suteikimo sąlygas ir tvarką, o kasmetinės papildomos atostogos pervardijamos papildomomis atostogomis. Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje. Pavyzdžiui, 10 m. nepertraukiamojo darbo stažo turintiems darbuotojams būtų skiriamos 3 darbo dienos (buvo 3 kalendorinės dienos.), kas 5 vėlesnius metus - po 1 darbo dieną (buvo 1 kalendorinė diena). Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys.
Už ypatingą darbų pobūdį darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, priklauso 2 darbo dienos papildomų atostogų.

Tėvystės atostogų trukmė yra 30 kalendorinių dienų. Įvaikinimo atveju tėvystės atostogomis reikia pasinaudoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (skubaus vykdymo atveju - per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios).
Keičiasi tėvystės atostogos po vaiko gimimo. Iki šiol vyrams suteikiamos 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos buvo skiriamos laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo. Nuo 2017 m. liepos 1 d. šias atostogas bus galima suteikti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - nuo vaikų gimimo iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).
Tėvams, auginantiems vaiką iki 3 metų, priklauso teisė dirbti sumažinti darbo laiką.
Neišnaudotos atostogos - svarbu, kad jos netruktų ilgiau nei 3 metus. Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas. Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad naujasis Darbo kodeksas numato, jog teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Iki 2017-07-01 darbuotojai, turintys nepanaudotas atostogas daugiau kaip už trejus metus, jas galės panaudoti iki 2020-07-01. Jei šių sukauptų atostogų nepanaudos, jos dings.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose. Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
tags: #ar #tevystes #atostogos #isskaiciuojamos #is #kasmetiniu