Vaiko bendravimo įgūdžių ugdymas nuo kūdikystės iki ankstyvojo amžiaus

Įsivaizduokite, kad esate užsienio šalyje ir bandote susikalbėti su žmonėmis nemokėdami vietinės kalbos. Greičiausiai pasitelksite gestų kalbą, bandysite suprasti jums rodomus ženklus, akylai stebėsite savo pašnekovo kūno kalbą, balso toną. Panašiai elgiasi ir pirmuosius žingsnius šiame pasaulyje žengiantys vaikai - dar nemokėdami kalbėti jie komunikuoja universaliu būdu, tad geriau suprasti vaiko poreikius gali padėti neverbalinės kalbos įgūdžiai.

Tyrimais įrodyta, kad norėdami suprasti kitų žmonių emocijas dažniausiai pasikliaujame jų veido išraiška. Balso tonu perduodame maždaug 30 proc. informacijos, o kūno kalba - net 60 proc. informacijos. Vaikai ankstyvajame amžiuje aktyviai lavina kalbos, komunikavimo, socialinius ir emocinius, kitus raidai svarbius įgūdžius. O suprasdami kūno kalbą jie po truputį mokosi atpažinti emocijas ir bendrauti su bendraamžiais. Įvairūs tyrimai rodo tiesioginį ryšį tarp vaiko turimų bendravimo įgūdžių ir jo pripažinimo tarp kitų vaikų. Tuo tarpu vaikai, darantys neverbalines klaidas (tokias kaip stovėjimas per arti, silpnas akių kontaktas ir pan.), dažniau nepritampa prie bendraamžių.

Neverbalinę kalbą visi naudojame jau nuo kūdikystės, tad ir ankstyvajame ugdyme ji turi užimti labai svarbią vietą. Su vaiku bendraujantys suaugusieji gali ne tik geriau jį suprasti, bet ir pagilinti ryšį atidžiai stebėdami neverbalinę kalbą - vaiko kūno, rankų padėtį, žvilgsnį. Visa tai padeda iššifruoti vaiko emociją ir siunčiamą žinutę.

Žvelgiant iš ugdymo perspektyvos, daug konfliktinių situacijų su vaikais galima išspręsti būtent kūno kalbos pagalba, t. y. rodant aiškius signalus. Pavyzdžiui, vienas pirmųjų signalų, kuriuos vaikai išmoksta „Istorijų namuose“ - tai su ištiestu delnu parodyti stop. Toks ženklas kitiems signalizuoja, kad vaikui kažkoks veiksmas yra nemalonus ir jis prašo sustoti. Pastebiu, kad tėvai kartais „užstringa“ ties ilgais moralizavimais apie netinkamą vaikų elgesį. Svarbiau trumpai ir aiškiai pasakyti apie galiojančią taisyklę ir parodyti, kaip savo nepasitenkinimą išreikšti kultūringai. Ikimokyklinio ugdymo programa „Kimochis“ taip pat moko bendrauti neverbaliai - šypsenos, mojavimo vienas kitam ir kitų ženklų pagalba. Tai leidžia išreikšti ir pozityvumą, džiaugsmą, kurio mūsų kultūroje tikrai galėtų būti daugiau.

Kuo anksčiau vaikas supranta ir įvaldo įvairius ženklus, tuo geriau jaučiasi, gali parodyti savo poreikius, norus. Jis tampa savarankiškesnis ir labiau pasitikintis savimi, gerėja jo komunikavimo įgūdžiai. Po truputį įvaldoma kūno kalba padeda pagrindą ir verbalinės kalbos vystymuisi. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko siunčiamus signalus, reaguoti į juos ir taip prisidėti prie vaiko motyvacijos išmokti kalbėti. Tuo tarpu mūsų rodomus signalus lengviau suprasti kai tuo pačiu metu garsiai įvardijame savo veiksmus.

Įvairūs kūno kalba siunčiami signalai - tokie kaip „stop“ (ištiestas delnas), „palauk minutėlę“ (pakelta ranka ir ištiestas rodomasis pirštas), nusiraminimo mostas pakeliant ir nuleidžiant rankas leidžia ne tik komunikuoti tarpusavyje, bet ir valdyti savo emocijas. Toks paprastas pratimas kaip gilus kvėpavimas ar fizinis pykčio „nusipurtymas“, padeda kūnui atsipalaiduoti ir ramiau žiūrėti į situaciją. O jei supykęs vaikas nori į darbą paleisti kumščius, užuot sakę „nepyk, nesimušk“, siūlome situacijos sprendimui naudoti draugiškas, o ne piktas rankas. Toks konkretus įvardijimas vaikui leidžia geriau suvokti, kokio elgesio iš jo tikimės, o koks yra nepageidaujamas.

Išmokti pačiam susitvarkyti su kilusiais iššūkiais galima ir žaidžiant. Neseniai su vaikais darželyje skaitėme knygą, kurios veikėjai - Purvinis ir Trupininis - labai mėgsta netvarką. Tokį netvarkos mėgėją Purvinį perkėlėme į gyvą naratyvinį žaidimą, o kad šis nenaudėlis išeitų, turėjome susitvarkyti klasę. Tokioje situacijoje yra dvi išeitys. Pirmoji - guosti vaiką, nes šis kažko bijo. Antroji - padėti surasti išeitį iš situacijos. Išsigąsti yra normalu, bet įkristi į emociją nereikia, mes galime ją pakeisti. Šiuo atveju atpažinę ir įvardiję vaiko emociją daug kartų kartojome, kad Purvinis išeis, jei mes susitvarkysime savo žaislus. Galiausiai tuo įtikinome ir padėjome vaikui išeiti iš šios emocijos. Mergaitės kūno kalba visiškai pasikeitė, ji pradėjo džiaugtis savo darbu. Parodėme Purviniui stop signalą ir jis išėjo. Svarbu tai, kad problemos nebeliko, nes mes ją išsprendėme patys.

Vaiko raidos etapai ir bendravimo įgūdžių formavimasis

Vaiko raida pagal amžių - plačiai aptarinėjama tema tiek internete, tiek Yes For Skills tinklaraštyje. Raida tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime svarbiausius vaikų iki 2 metų ir vyresnių vaikų lavinimo uždavinius, pateiksime Yes For Skills tinklaraščio įrašų nuorodas, norintiems tam tikrą temą išanalizuoti detaliau.

Ankstyvaisiais gyvenimo metais kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo globėjais. Atsakingas ir meilus rūpinimasis kuria pasitikėjimo ir saugumo pagrindą. Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomybės pojūtį.

Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas. Daugiau apie vaikų stambiąją motoriką skaitykite tinklaraščio įraše. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas. Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai.

Vaiko raidos etapai pagal amžių

• Naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų):
• 0-3 mėn.: Vaikelis trokšta artimo ryšio, kreipiasi linksmindamas galvą, judindamas lūpas ir liežuvį, trūkčiodamas visu kūneliu. Reaguojama garsais, juoku, galvos judesiais.
• 3 mėn.: Mokosi sąmoningiau gestikuliuoti, geba pasisukti į garso šaltinį, išreikšti džiaugsmą matydamas artimuosius. Reaguojama meiliai, apkabinant, priglaudžiant. Vaikelis šypsena atsako į šypseną.
• 4 mėn.: Visiškai socialus asmuo, pravirksta paliktas vienas. Meiliai reaguoja į pažįstamus žmones.
• 5 mėn.: Bendravimas keturiais būdais: garsais, gestais, veido išraiška, verksmu. Atskiriama piktesnis balso tonas nuo draugiško.
• 6 mėn.: Socialinė pažanga akivaizdesnė, pasireiškia nepažįstamųjų baimė ir savininkiškas elgesys. Svarbus pozityvus atsakymas į kūdikio pastangas bendrauti. Skatinamas abipusis kontaktas.
• 3-12 mėn.: Kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti.
• Vaikystė (nuo 1 iki 6 metų):
• Nuo vienerių metų: Iš pirmojo žodžio iki sakinio. Atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda piešti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Žaidžia su kitais, domisi aplinka, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.
• Nuo 3 metų: Pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas.
• Mokyklinis amžius (nuo 7 iki 12 metų):
• Pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Gerina problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius.
• Paauglystė (nuo 12 iki 18 metų):
• Gilūs fizinis, pažintinis, socialinis ir emocinis vystymasis. Tobulėja kritinis mąstymas, samprotavimas. Mezgami įvairesni santykiai, atranda save, vertybes, siekia savarankiškumo.

Tai trys užduotys, kurios tampa vis aktualesnės 5-6 metų vaikams. Be abejo, kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Visiškai normalu, kad vaikai tam tikrus raidos žingsnius pasiekia skirtingu metu. Tokie veiksniai kaip genetika, aplinka ir individualus temperamentas yra išties reikšmingi. Kol jūsų vaikas daro pažangą, yra sveikas ir laimingas, nėra jokios priežasties nerimauti.

Savarankiškumo ir bendradarbiavimo ugdymas

Paremti vaiką sudėtingame raidos procese nuostabus noras! Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite padaryti, sukurti saugią ir mylinčią aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir galėtų atsiskleisti. Aktyviai klausykite ir priimkite vaiko jausmus, padėkite jam suprasti, kad visos emocijos yra tinkamos. Be to, suteikite vaikui galimybę bendrauti su kitais vaikais. Tai padės įgauti svarbių socialinių ir emocinių įgūdžių.

Yra tiek daug puikių veiklų ir žaidimų, kurie gali paskatinti vaiko vystymąsi! Norint, kad vaikas būtų stiprus fiziškai, tokios veiklos kaip laikas ant pilvuko ankstyvoje kūdikystėje, šiek tiek vėliau šliaužiojimas, galiausiai žaidimai lauke yra ypač naudingos ir nesunkiai suorganizuojamos. Norėdami paskatinti vaiko pažinimo funkcijų vystymąsi, suteikite vaikui veiklos, kuri kelia iššūkių jo problemų sprendimo įgūdžiams, pavyzdžiui, įvairių dėlionių rinkimas ar konstravimas. Socialinį vystymąsi skatinkite bendraudami ir suteikti vaikui galimybę užmegzti ryšį su bendraamžiais. Kalbos vystymuisi taip pat labai svarbus bendravimas nuo pat mažumės, knygų skaitymas ir pan. Mūsų tinklaraščio įrašuose rasite nemažai informacijos apie konkrečių vaiko įgūdžių lavinimą.

Balansas tarp savarankiškumo ir komandinio darbo gebėjimų yra itin svarbus faktorius vaikų visapusiškam vystymuisi. Savarankiškumas leidžia vaikui mokytis spręsti problemas, priimti sprendimus ir ugdyti pasitikėjimą savimi, o komandinis darbas padeda išmokti bendradarbiauti, išgirsti kitus ir veikti kaip grupės dalis. Toks subalansuotas požiūris leidžia vaikams lavinti ir individualius, ir socialinius gebėjimus.

Vitlio privatus darželis Vilniuje laikosi požiūrio, kad bendravimas su kitais, kalbėjimas ir kitų klausymas, dialogai - yra pagrindas, leidžiantis vaikams išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius. Ankstyvas bendravimo gebėjimų lavinimas padeda vaikams integruotis į visuomenę, būti draugų grupės ar bendruomenės dalimi, mokytis įsiklausyti. Šis konstruktyvumas ugdo gebėjimą spręsti konfliktus ar prisitaikyti įvairiose gyvenimiškose situacijose. Kuo anksčiau vaikai pradeda bendrauti, tuo lengviau jiems sekasi tapti sociumo dalimi, suprasti ir priimti kitus. Vaikams itin svarbu ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje. Toks pozityvių santykių kūrimas su bendraamžiais dar ikimokykliniame amžiuje kuria pagrindą ateities sėkmei. Jau ir šiame amžiuje vaikai pradeda suprasti socialinių santykių svarbą ir mokosi, kaip drauge spręsti konfliktus ar problemas, kaip dalytis, būti dėkingam, laukti savo eilės ir kita. Pasitelkiamos komandinės veiklos ar žaidimai, taip pat kūrybiniai projektai ar bendri užsiėmimai, padeda vaikams patirti, kaip siekti tikslo kartu, palaikyti vienas kitą.

Skatinant savarankiškumą, vaikams suteikiama galimybė eksperimentuoti, atrasti savo gebėjimus, mokytis iš klaidų. Norint stiprinti vaikų pasitikėjimą savimi, atsakomybės jausmą ar gebėjimą spręsti problemas - savarankiškumo ugdymas tampa svarbiu elementu. Skatinkite vaikus dalintis, kaip jiems sekėsi diena, kas patiko, o kas ne. Klauskite, ką privatus darželis Vilniuje šiandien buvo paruošęs veiklų ir pramogų srityje, ką veikė, ką valgė ir pan. Kartu skaitykite knygas, istorijas ir diskutuokite apie tai. Klauskite apie veikėjų elgesį, kaip jie jaustųsi ar elgtųsi veikėjų vietoje. Leiskite vaikams rinktis, pvz. ką apsirengti, kokią knygą skaityti, kokias veiklas rinktis. Skatinkite vaikų dalyvavimą namų ruošoje - susitvarkyti žaislus, padėti gaminant vakarienę, prižiūrėti augintinius. Bendradarbiavimo ir savarankiškumo ugdymas yra išties ilgas procesas, kuriam reikia kantrybės, pasitikėjimo ir nuoseklumo. Ši dviejų dėmenų sinergija kuria didžiausią vertę ir suteikia vaikams stiprius pagrindus tolimesniems mokymosi etapams ir savarankiškam gyvenimui.

Sensoriniai pojūčiai ir jų svarba vaiko raidai

Darželio pedagogai kuria saugią aplinką, kurioje vaikai gali tyrinėti, bandyti ir mokytis savarankiškai. Darželio veiklos ir užduotys yra struktūruotos taip, kad skatintų savarankiškumą, tačiau paliktų vietos vaikų sprendimams. Vitlio privatus darželis Vilniuje ugdo vaikų gebėjimą valdyti emocijas, išmokti laukti savo eilės, dalytis ir spręsti konfliktus su bendraamžiais. Tėvai ir darželis, veikdami išvien, gali sukurti stiprią ir stabilią ugdymo sistemą, kuri padeda vaikui formuotis ir augti.

Kai vystosi pojūčiai ir jie yra integruojami, susidaro stiprios neuronų jungtys, kurios susieja smegenų sritis.

• Rega: Būtina, kad mūsų akys dirbtų kartu ir vienodai gautų ir pasisavintų informaciją, kuri apdorojama kiekvienoje pakaušio skiltyje užpakalinėje galvos dalyje. Akys turi gebėti sklandžiai ir lengvai sekti vidurio liniją skaitymui ir rašymui. Mums būtina, kad abi akys dirbtų tuo pačiu metu erdviniam suvokimui ir pusiausvyrai. Mūsų akys turi gebėti greitai pakeisti atstumą iš artimo į tolimą ir iš tolimo į artimą, kai kopijuojame tekstą nuo lentos, gaudome kamuolį ir t.t. Mums būtinas pilnai funkcionuojantis regėjimas akių-rankų, akių-kojų koordinacijai daugelyje mūsų gyvenimo sričių. Ar informacija per kiekvieną akį gali pasiekti didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų regėjimo sritis apdorojimui?
• Klausa: Būtina, kad abi ausys kartu funkcionuotų klausantis ir apdorojant garsus bei kalbą kiekvienoje temporalinėje skiltyje, klausa taip pat būtina atminčiai. Informacija turėtų praeiti pro didžiąją smegenų jungtį, kad pasiektų kiekvieną pusrutulį. Jeigu šis procesas nevyksta, kils sunkumų klausantis ir įsimenant nurodymus.
• Vestibiuliarinė sistema: Mums būtina vestibiuliarinė sistema vidinėje ausyje, kad galėtume stovėti ir išlaikyti pusiausvyrą priešinantis gravitacinėms jėgoms. Ausų dominavimas gali stipriai įtakoti mokymąsi, todėl klasės vieta, kurioje pasodinamas vaikas, kad gautų daugiausia naudos klausydamasis mokytojo, yra labai svarbi.
• Motorinis pojūtis: Mums būtina išvystyti ir ištobulinti grubių ir smulkių judesių įgūdžius, būtinus norint laikyti įrankius, su jais dirbti, valgyti, tinkamai laikyti rašiklį rašymui, žaisti žaidimus kamuoliu, groti muzikos instrumentais. Mums būtina gebėti automatiškai judėti tokiu greičiu ir kryptimi, kuria norime ir apie tai negalvoti. Prasta koordinacija ir greitas nuovargis gali būti prastų motorinių įgūdžių rezultatas. Judėjimas suteikia didžiulį smegenų stimuliavimą, todėl svarbu, kad vaikai nuolat judėtų siekiant palaikyti proto ir kūno budrumą mokantis.
• Lytėjimas: Mums būtinas lytėjimo pojūtis, kad žinotumėme, ką liečiame, ar tai yra saugu ar pavojinga (karšta, aštru, kokia tekstūra ir t.t.). Lietimas informuoja mus apie skausmą, todėl nustojame liesti, arba apie malonumą, todėl ir toliau liečiame. Lytėjimas stimuliuoja atmintį. Asmenys, kurie susiduria su lytėjimo problemomis nemėgsta fizinio sporto ar kontakto.
• Vestibiuliarinis pojūtis: Ši sritis yra gyvybiškai svarbi mūsų pusiausvyros pojūčiui. Vestibulinė sistema svarbi raumenų tonuso formavimui, laikysenai, stovėjimui vertikalioje padėtyje priešinantis gravitacinėms jėgoms.
• Proprioceptorinis pojūtis: Proprioceptoriai yra visuose raumenyse. Jie smegenis aprūpina dideliais nervinio atsako kiekias apie tai, kurioje erdvėje mūsų kūnas ir kūno dalys yra ir ką mūsų kūnas daro. Šie receptoriai reikalingi kiekvienam judesiui ir raumenų tonuso formavimui. Kai šis pojūtis yra stimuliuojamas, stimuliuojamos ir smegenų sritys. Proprioceptorinis pojūtis vystosi tuo metu, kai kūdikis būna ant žemės ir dauguma kūno liečiasi su paviršiumi. Norėdami suprasti proprioceptorius, išbandykite šį pratimą - atsistokite ant vienos kojos ir užmerkite akis. Jusite judėjimą kulkšnyje. Visa tai vyksta todėl, kad proprioceptoriai sunkiai dirba, kad perduotų informaciją smegenims, ir ypač, vestibulinei sistemai, o smegenys pateikia atsaką proprioceptoriams kulkšnyje, kad padėtų išlaikyti pusiausvyrą. Jeigu negalite išlaikyti pusiausvyros, gali būti, kad jūsų vestibulinė sistema neišsivysčiusi. Dabar atsimerkite ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą. Visi šie pojūčiai turi būti pakankamai išsivystę prieš pradedant mokytis.

Nors daugelį šis faktas nustebins, tačiau pirmieji 6 jūsų kūdikio gyvenimo mėnesiai yra esminiai jo socialinei raidai.

Bendravimo ypatumai pagal amžiaus tarpsnius

• Bendravimas su 0-2 mėn.: Nuo pat gyvenimo pradžios vaikelis trokšta artimo ryšio su jumis. Jis kreipsis į jus linksėdamas galva, judindamas lūpas ir liežuvį bei trūkčiodamas visu kūneliu. Kūdikiui bandant bendrauti, turite atsakyti garsais, juoku ir galvos judesiais.
• Bendravimas su 3 mėn.: 3 mėn. kūdikis po truputį mokosi sąmoningiau gestikuliuoti, geba pasisukti į garso šaltinį ir išreikšti džiaugsmą matydamas vieną iš artimiausių žmonių. Jeigu reaguosite neabejingai, su meile, apkabinsite, priglausite, meiliai kalbinsite ,kūdikis sužinos, kad draugiškumas nelieka be atlygio. Kūdikis jau moka šypsena atsakyti į šypseną.
• Bendravimas su 4 mėn.: Nuo maždaug 4 mėn. amžiaus kūdikis tampa jau visiškai socialus asmuo - paliktas vienas netrukus pravirksta, net jei aplinkui bus daug žaislų. Kūdikis meiliai reaguos į pažįstamus žmones: artimiausi šeimos nariai sulauks ypatingo atsako.
• Bendravimas su 5 mėn.: Šio amžiaus kūdikiai bendrauja keturiais pagrindiniais būdais: garsais, gestais, veido išraiška bei verksmu ir, jeigu tik nemiega, visus juos išbando. Tad galite energingai ir garsiai pamėgdžioti visus kūdikio garsus, sudominti jį įdomesniais garsais. Dabar jis jau atskiria piktesnį balso toną nuo draugiško ir skirtingai į juos reaguoja.
• Bendravimas su 6 mėn.: Kūdikio socialinė pažanga dabar kur kas akivaizdesnė, tačiau kartu pasireiškia ir vis didėjanti nepažįstamųjų baimė bei savininkiškas elgesys su jumis. Būkite pozityviai nusiteikę ir reaguokite. Bet koks jūsų atsakas į kūdikio pastangas bendrauti vėliau jam padės suprasti komunikavimo reikšmę, todėl turite būti pozityviai nusiteikę. Visuomet skatinkite abipusį kontaktą: aiškiai mėgdžiokite savo kūdikio gestus ir garsus, kalbinkite jį, teatrališkai tarkite žodžius ir gestikuliuokite bei laukite atsakymo. Atminkite, kad kūdikiai - itin jautrūs garsui. Skatinkite kūdikį pažinti naujus žmones: tai padės jam įprasti prie nepažįstamųjų saugioje namų aplinkoje. Kuo labiau kūdikiui patiks bendrauti su jumis, tuo labiau, tikėtina, jis sieks šio bendravimo ir paaugęs.

Vaiko raida pagal amžių, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų). Vaiko raida, tai procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo pat gimimo iki brandos. Vaiko raidos procesas kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant genetiką, aplinką, kurioje vaikas auga, socialinę padėtį, šeimos struktūrą ir tėvų vaiko priežiūros ypatumus.

Suprantama, kad vaikučio augimas kelia daug klausimų tėvams - ar mano vaiko raida yra normali? Ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnyje? Vaiko raida įprastai skirstoma į kelis etapus, pradedant nuo kūdikystės, tęsiant vaikystės ir vėliau paauglystės etapais. Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius kiekvieną sykį priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.

Kūdikystės raidos etapas dažnai skirstomas į 0-3 mėn. 0-3 mėn. 3-12 mėn. kūdikiai ima kalbėti sava kalba, supranta, kai su jais kalbama, reaguoja į garsus ir savo vardą, geba atsisėsti, apsiversti, tyrinėja pasaulį, vėliau gali ir atsistoti. Taip pat kūdikiai nuo 3 mėn. Vaikai nuo vienerių metų ima tarti savo pirmuosius žodžius, atsako į klausimus, įvardija objektus, mėgsta klausytis istorijų, nupasakoja savo veiksmus, pradeda paišyti, lengvai atsisėda, gali sudėti detales vieną ant kitos, gerti iš puodelio, mesti, spirti kamuolį, atpažinti save veidrodyje. Tokio amžiaus vaikai ima žaisti su kitais, domisi aplinka, pavyzdžiui, nauja žaidimų aikštele ar draugo namais, atpažįsta rizikingą ir nesaugią aplinką ir elgesį, mėgsta sūpuotis sūpuoklėse, žaisti su naujais žaislais, geba rasti objektus, į kuriuos rodote.

Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybiu, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos. Atsako „kas?, ką?, kur? Supranta lyginamuosius žodžius (t. y. Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.

Prisilietimai. Bendravimas pirmaisiais mėnesiais itin svarbus per sensorinius pojūčius. Tėvų ar globėjų lietimai: paglostymai, mylavimai, sūpavimai, patrynimai, lengvi pažnaibymai, žaidinimai, švelnūs masažai - stimuliuoja įvairias vaikelio reakcijas. Garsai. Tai vienas svarbiausių bendravimo su kūdikiais komponentų. Jų verksmas - bene pirmas girdimas pranešimas pasauliui apie save. Vėliau stebėdami vaikelį, lengvai suprasime, ką ir kokiu verksmu jis praneša: ar nori valgyti, ar miegoti, ar jam šalta, karšta, šlapia, o galbūt jis pasiilgo fizinio artumo. Šiame bendravimo etape svarbu parodyti, kad supratote vaikučio poreikius ir juos atliepėte. Juk jis iš artimo žmogaus balso, iš prisilietimo supranta, kad yra išgirstas, vadinasi, yra svarbus. Vaikelis jus išgirdęs gali greitai nurimti arba kalbinamas parodyti, kad džiaugiasi - muistytis, mostaguoti rankytėmis ir kojytėmis. Vėliau vaikutis bendrauja išmokęs šypsotis, gali pasukti galvą garso šaltinio link, bando skleisti nevalingus garsus.

Kalbėjimas ir klausymas. Vėliau išgirsite, kaip vaikelis mokosi vograuti. Vogravimas atsiranda apie antrą mėnesį ir primena tarsi balandžių burkavimą; vaikutis vis kartoja tuos pačius balsius, keisdamas jų toną. Taip prasideda pirmosios kalbėjimo pamokos. Šiek tiek vėliau vaikutis įveikia sudėtingesnes pamokas - ima čiauškėti: jis jau taria garsų samplaikas, skiemenis, skiemenų junginius. Įdomu tai, kad viso pasaulio kūdikiai iki 6 mėnesių čiauška vienodai, o tik vėliau jų kalbėjimo aparatas ima formuotis pagal jį supančios kalbos specifiką. Specialistai teigia, kad čiauškėjimas dar nėra tikras garsų tarimas, o labiau bandymas, mokymasis juos tarti. Nuo septinto mėnesio artikuliacija darosi aiškesnė, valingesnė ir vaikučio kalbėjimas vystosi greičiau - jis mokosi naujų garsų derinių, taria priebalsius, skiemenis, tikslingai siekia mėgdžioti. Šiuo periodu labai svarbu reaguoti į tokias vaiko bendravimo formas: stebėti akis ir burnytę ir atsakyti jam tiek žodžiais, tiek kūnu ir būtinai palaikant akių kontaktą. Svarbu, kad kūdikis išmoktų fokusuoti žvilgsnį iš pradžių į jūsų lūpas, akis, o vėliau mokėtų žvilgsniu vedžioti nuo vieno prie kito. Būkite arti vaiko, geriausiai jam matomoje ir girdimoje pozicijoje. Palaikykite dialogą su juo kuo įvairesnėmis kalbinėmis ir nekalbinėmis formomis. Tegul vaikas pamato įvairias jūsų mimikas, grimasas, vaidybą, lai išgirsta įvairius kalbėjimo tonus ir intonacijas, pamėgdžiojimus, kalbos melodingumą. Nė nepastebėsite, kad instinktyviai kalbėsite šiek tiek aukštesniu balsu, ir tai yra natūralu, mat, pasirodo, kūdikiai labai smalsiai reaguoja į tokį kalbėjimą. Ir visiškai nesvarbu, ar pasakosite apie vaizdą už lango, ar apie verdamą košę, ar apie skaitomą knygą, ar apie vystyklų kvapą - jūsų balsas užvaldys visą kūdikio dėmesį. Vaikutis mokysis suprasti, ką sakote, kaip sakote ir bandys suvokti, kaip jis tai išgirsta, tarsi atkoduoja.

Ryšys. Mokslininkė D. Suskind teigia, kad vienas svarbiausių kūdikių vystymosi komponentų yra ryšys tarp jo ir globėjo, apimantis jį supančią kalbinę aplinką. Visi tie atliepiamieji kalbinimai: ,,ūūū“, ,,aaa“, ,,agu“, ,,utiti“, ,,mylu mylu“ - veikia kaip katalizatorius, mažylio smegenyse sujungiantis milijardus neuronų, reikalingų įvairiapusiam vystymuisi. Būtent kūdikystėje, kai kuriamos ir stiprinamos neuroninės jungtys, verbalinio mokymosi ir apskritai vystymosi potencialas yra pats didžiausias dėl specifinio tam laukui smegenų neuroplastiškumo. Tačiau svarbu suprasti, kad žodžių kiekis yra kaip priedas prie mylinčio ir rūpestingo ryšio, kurį sukuria globėjas. Nepamirškime, kad bendravimo procese reikia mažiausiai dviejų asmenų. Bendraudami sąveikaujame, veikiame vienas kitą. Mokydami savo vaikus, būtinai ir patys mokykitės iš jų naujų komunikacijos būdų.

Ikimokyklinio ugdymo programa „Kimochis“ taip pat moko bendrauti neverbaliai - šypsenos, mojavimo vienas kitam ir kitų ženklų pagalba. Tai leidžia išreikšti ir pozityvumą, džiaugsmą, kurio mūsų kultūroje tikrai galėtų būti daugiau.

Socialinės istorijos. Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.

Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus. Ugdytojams svarbu nenutraukti vaiko žaidimo, kai jiems atrodo, jog vaikai, jų nuomone, žaidžia ar bendrauja ne tinkamai, bet išnaudoti šias situacijas vaikų pažinimui, neįsiterpiant anksčiau laiko, kol tai yra saugu.

Tėvams patiems suprasti, kas yra normalu jų vaiko raidoje yra išties sudėtinga, tam reikalingas gydytojas, kuris įvertina, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka užduotis. Jeigu atliekamos vertinamo amžiaus tarpsnio užduotys, tėvams pateikiamos kito laikotarpio vaiko įgūdžių lavinimo rekomendacijos, o jeigu vaikas neatlieka bent vienos iš vertinamo amžiaus tarpsnio užduočių, numatomas išsamesnis raidos vertinimas. Supratimas apie vaiko augimo ir vystymosi etapus padeda tėvams geriau žinoti savo vaiko poreikius, suteikti tinkamą palaikymą ir skatinti jo tobulėjimą. Žinant, kokie yra vaiko gebėjimai ir poreikiai kiekviename amžiaus etape, tėvai gali efektyviau bendrauti su savo vaiku, kurti artimus ir stiprius santykius bei sumažinti stresą ir nerimą dėl galimų vystymosi problemų. Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui.

Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.

Suaugusiojo pavyzdys. Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais. Pavyzdys iš gyvenimo - vaikai įsijautę į žaidimą garsiai kalba tarpusavyje, spontaniška ugdytojų reakcija būna - „nustokit rėkti, kiek galima…“ arba „kaip visada keliat triukšmą, nemokat žaisti ramiai“. Kita dalis ugdytojų, kurie gilinasi į save, stengsis reaguoti kitaip: „matau, kad įsijautėt į žaidimą ir kalbat labai garsiai. Nuo jūsų garsaus kalbėjimo darosi sunku išbūti. Ką darom dėl to?“

Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Praktinis pavyzdys iš vaikų bendro žaidimo smėlio dėžėje - tarkime, smėlio dėžėje žaidžia 10 vaikų, jie visi turi pasidalinti ten esančiais žaislais.

Šiai dienai vaikams trūksta gerųjų suaugusiųjų tarpusavio bendravimo pavyzdžių iš kurių vaikai galėtų mokytis kaip sugyventi tarpusavyje. Pirmoji tarpusavio santykių kūrimo mokykla yra šeima. Jeigu šeimos resursų nepakanka, kad vaikai galėtų išsiugdyti reikiamų įgūdžių, mokykla ar darželis tai papildo, pastiprina. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi skirti pakankamai dėmesio vaikų tarpusavio santykių kūrimui, be jų pagalbos, vaikams sunku išsiugdyti reikiamus tarpusavio bendravimo įgūdžius.

tags: #vaiko #bendravimo #gebejimu #kudikysteje #ir #ankstyvajame

• Elegantiška gimtadienio šventė
• Importo vadovas iš Kinijos
• Sužinokite, ką gimimo metai atskleidžia apie jūsų asmenybę
• Patarimai plaukų priežiūrai nėščioms
• Natūralumas ir komfortas su „Natural Moony“