Vairuojant automobilį, saugumas yra svarbiausia. Jei suaugęs žmogus prisisega saugos diržą, vaikas iki 135 cm ūgio privalo būti vežamas vaikiškoje automobilinėje kėdutėje. Tačiau tėvams dažnai kyla klausimų: kokią kėdutę pasirinkti pagal amžių, ūgį, svorį? Kada keisti kėdutę į didesnę? Kuri - saugiausia?
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaikai iki 135 cm ūgio privalo būti vežami kėdutėje ar paaukštinime. Daugelyje Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Vaiko kėdutė - ne rekomendacija, bet prievolė. Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes:
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Šis rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)ׅ“.
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę. Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „ mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės. Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės.

Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai. Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi. Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Kaip pasakojo „Recaro“ vaikų saugumo padalinio vyriausiasis inžinierius Chadas Sparlingas, dauguma sėdynių gamintojų yra nustatę savo produktams galiojimo laiką. Dažniausiai jį galima rasti ant etiketės, priklijuotos prie kėdutės dugno. Vaikiškos kėdutės tarnavimo laikas siekia nuo 6 iki 10 metų. Paprasčiausi modeliai gali būti naudojami ir visą dešimtmetį, tačiau sudėtingesnės konstrukcijos gaminiai, tokie kaip kūdikiams skirti lopšiais, tarnauja trumpesnį laiką.
Įdomu tai, kad galiojimo datų nurodymas daugelyje šalių nėra reglamentuotas. „Nėra jokio oficialaus valdžios įpareigojimo, tik rekomendacija naudoti kėdutės ne ilgiau kaip šešis metus“, - komentavo Ch. Sparlingas autoguide.com. Taigi šiuo atveju atkreipti dėmesį į galiojimo datas skatina patys kėdučių gamintojai. Natūralu, kad tai padidina pardavimus, tačiau yra ir kitas jų motyvacijos aspektas. Yra keletas priežasčių, dėl kurių galiausiai baigiasi vaikiškų kėdučių galiojimas.
Kaip vienas svarbiausių gamintojai įvardina technologijų progresą ir kintančius saugumo reikalavimus. „Iš esmės, Jūs norite būti tikri, kad gaminys, kurį naudojate savo vaikui yra naujausias ir kokybiškiausias“, - sakė Ch. Sparlingas. Greta niekada nesibaigiančių inovacijų svarbos, vaikiškos kėdutės taip pat tiesiog susidėvi. Dauguma jų yra pagamintos iš plastiko, kadangi tai yra lengva, nebrangi ir sąlyginiai tvirta medžiaga. Visgi bėgant laikui atsiranda įtrūkimu pavidalu pastebimas nuovargis, dėl kurio vaiko apsaugos galimybės avarijos atveju ženkliai suprastėja.
Priklausomai nuo klimato juostos kėdutės naudojamos ir karštomis, ir šaltomis dienomis, o tai tik pagreitina plastiko savybių pablogėjimą. Visgi ekstremalūs temperatūrų skirtumai nėra vienintelis kenksmingas aplinkos poveikis. Ch. Neturėtų būti naudojamos ir tos kėdutės, kurios buvo patekusios į avariją. Įskaitant ir nedidelius eismo įvykius. „Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija leidžia toliau naudoti kėdutes, jei automobilis iš eismo įvykio vietos išvažiavo savo eiga“, - informavo gamintojo atstovas taip pat pridurdamas, kad nerekomenduoja to daryti.
Kitas svarbus klausimas yra nenaujų vaikiškų kėdučių naudojimas. Nenuostabu, kad Ch. Sparlingas šiuo klausimu nusiteikęs kategoriškai prieš. Įvairių organizacijų duomenimis, maždaug 2/3 kūdikių ir vaikų automobilinėmis kėdutėmis vežami netinkamai ir nesaugiai. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, jog kūdikis sodinamas į specialią kėdutę, savaime dar negarantuoja saugumo. Pavyzdžiui, nemažai tėvų netinkamai suveržia diržus, kūdikiai netinkamai prisegami ir pan.

Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką. Ilgas kūdikių (o ypač naujagimių) buvimas automobilių kėdutėse, o taip pat ir sūpynėse, gultukuose ir pan. yra siejamas su kūdikių konteinerių sindromu.
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų ( kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.

Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
Tvirtinimo būdai: ką pasirinkti?
Dažniausios klaidos, kurių reikėtų vengti:
Labai svarbu ir įvertinti naujausiais Kelių eismo taisyklių rekomendacijas. Nuo šių metų gegužės 1 dienos kelių eismo taisylese atsirado nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomendacijoje primenama, kad vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, be to rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus). Tai pat primenama, kad saugumas bus didesnis, jei atsižvelgsite į specialių sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.