Organizmo pokyčiai ir vidaus organų prisitaikymas nėštumo metu

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti. Pastojus organizmas dirba viršvalandžius ir jam užkraunamas papildomas krūvis. Visos organizmo sistemos persitvarko: dabar būtinomis medžiagomis reikia aprūpinti ne tik būsimąją mamą, bet ir pradedantį augti vaisių.

Nėštumo pradžia ir ankstyvieji organizmo pokyčiai

Nuovargis ir išsekimas yra vieni dažniausiai pasitaikančių pirmųjų nėštumo pojūčių. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Padidėjusios hormonų koncentracijos kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai gali nulemti rytinį pykinimą bei vėmimą. Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos.

Nėštumo pradžioje neretai sumažėja kraujospūdis. Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais. Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystymosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.

Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos. Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

Vaisiaus vystymasis ir placentos vaidmuo

Nėštumo metu moters organizme vyksta neįtikėtini pokyčiai, kurie užtikrina naujos gyvybės augimą ir vystymąsi. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat.

Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Po implantacijos gemalas ima sparčiai vystytis. Pirmus tris mėnesius jis maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12 nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis labai glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos.

Išvešėję ir sustambėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, vėliau pragraužia joje esančias kraujagysles, ir motinos kraujas įsilieja į tarpgaurelinius tarpus. Nors motinos kraujas tiesiogiai nesimaišo su vaisiaus krauju, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima, o vėliau pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus. Placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placenta neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą. Placentos pagalba vaisius kvėpuoja, maitinasi bei pašalina kenksmingus medžiagų apykaitos produktus. Placentoje gaminami įvairūs nėštumo vystymąsi užtikrinantys hormonai. Tame tarpe lytiniai hormonai estrogenai, progesteronas ir chorioninis gonadotropinas, pagal kurio buvimą moters organizme nėštumo testai ir nustato nėštumą.

Vaisiaus vystymosi etapai

Žmogaus embriono vystymosi etapai skirstomi į gemalo ir vaisiaus periodus:

1. Gemalo laikotarpis (nuo apvaisinimo iki 8 nėštumo savaičių):
   • Susiformuoja svarbiausių organų bei sistemų užuomazgos, formuojasi liemuo, galva, veidas, galūnės.
   • Auga labai greitai, apsauga netobula, labai jautrus deguonies stokai, infekcijai, narkotikams, alkoholiui, radiacijai ir kitiems faktoriams, kurie gali sukelti apsigimimus ar vaisiaus žūtį.
   • Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę.
   • Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
2. Vaisiaus laikotarpis (nuo 8 savaičių iki gimimo):
   • 8 savaičių vaisius (3-4 cm ilgio): Pradeda įgauti žmogaus pavidalą, formuojasi išoriniai lyties organai bei stuburas. Reaguoja į skausmą, prisilietimą, spaudimą, ima judėti.
   • 12 savaičių vaisius (8,5 cm ilgio, 25 g svorio): Susiformuoja lytinės liaukos, kraujas pradedamas gaminti kaulų čiulpuose. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė.
   • 13-14 savaičių vaisius: Jau gali čiulpti, ryti, šlapintis. Susiformuoja placentos barjeras, todėl kenksmingi faktoriai rečiau sukelia vaisiaus žūtį, bet gali neigiamai veikti vaisiaus vystymąsi.
   • 16 savaičių vaisius (14 cm ilgio, 120 g svorio): Susiformuoja skeletas, oda pasidaro kietesnė, kūną padengia pūkeliai bei varškinis tepalas, neleidžiantis vaisiui išmirkti vaisiaus vandenyse. Kūnas pradeda augti greičiau už galvą, todėl išsilygina proporcijos.
   • 20 savaičių vaisius (25 cm ilgio, 300 g svorio): Formuojasi nugaros ir galvos smegenys. Gerai susiformavę antakiai, atsiranda poodinis sluoksnis, lyginasi raukšlės, odą padengia plaukeliai. Vaisius girdi garsus, pradeda judėti jo veido raumenys, jautriai reaguoja į motinos nuotaiką, atsiranda kvėpavimo judesiai, čiaudėjimo refleksas.
   • 24 savaičių vaisius (30 cm ilgio, 600-700 g svorio): Visiškai subrendę vidaus organai, bet nepakankamai susiformavę plaučiai. Didėja poodinis riebalinis sluoksnis. Jaučia motinos širdies plakimą, prisimena jį ir nusiramina, kai po gimimo motina paima ant rankų ir maitina krūtimi. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis gali išgyventi.
   • 28 savaičių vaisius (35-37 cm ilgio, 1000-1200 g svorio): Oda dar raudona, susiraukšlėjusi, nosies kremzlės minkštos, berniukų sėklidės nenusileidusios į kapšelį. Žiūri atmerktomis akimis, ultragarsu matoma verksmo, šauksmo, pykčio mimika. Gimęs, ypatingos priežiūros sąlygomis išgyvena.
   • 32 savaičių vaisius (40-42 cm ilgio, 1500-1700 g svorio): Visiškai susiformavęs, bet nepilnai subrendęs. Gimęs, jei gerai prižiūrimas, gali gyventi.
   • 36 savaičių vaisius (45 cm ilgio, 2500 g svorio): Oda lygi, rausva, neraukšlėta, gyvaplaukių mažiau, ausų ir nosies kremzlės sustandėjusios. Vaisius gyvybingas, gimęs garsiai rėkia, atsimerkia, čiulpia. Nuo šiol gali priaugti 14-28 g per parą.
   • 40 savaičių vaisius (49-52 cm ilgio, 3000g svorio): Oda rausva, lygi, gyvaplaukiai tik ant pečių juostos, galva sudaro ketvirtadalį viso ūgio. Vaisius subrendęs. Laikas gimti.

Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.

Vidaus organų pokyčiai ir bendri nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris.

Virškinimo sistema

• Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
• Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
• Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Šlapimo sistema

• Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

Kraujotakos sistema ir kojų tinimas

• Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
• Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.

Atramos-judamasis aparatas

• Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
• Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

Oda, plaukai ir dantenos

• Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
• Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
• Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje.
• Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių.
• Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
• Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
• Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.

Nėštumo priežiūra ir tyrimai

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.

Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Dėl nėštumo metu didėjančios gimdos ir pakitusių hormonų lygio, kai kurie organai patiria didesnį spaudimą ar jautrumą.

Pagrindiniai tyrimai nėštumo metu

Sveika mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo patiekalų, neriebaus maisto. Energijos lygį puikiai pakels citrusiniai vaisiai, bananai, avokadai, saldžiosios bulvės, riešutai, rudieji ryžiai, avižos, riebi žuvis, juodasis šokoladas ir kt. Organizmo funkcijas gali apsunkinti, o kartu ir nuovargį sukelti vandens stygius, todėl gerkite pakankamai skysčių.

Sportuokite. Sportuoti nėštumo metu gali atrodyti itin sudėtinga, ypač kai stinga jėgų. Tačiau nepamirškite, kad judėjimas pagyvina kraujotaką, suteikia energijos ir labai pagerina savijautą. Puiki mankšta - ėjimas. Kasdien nueikite bent jau kilometrą kitą ir nustebsite, kad tai padeda jaustis kur kas žvaliau.

Pogimdyvinis laikotarpis: organų atsistatymas

Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai-ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.

Gimdos ir gimdos kaklelio atsistatymas

• Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
• Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
• Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.

Kiaušidžių veikla

• Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.

Makštis ir išoriniai lytiniai organai

• Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras.
• Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.

Šlapimo organai

• Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.

Dubens dugnas

Dubens dugnas - tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos įnervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo, seksualines funkcijas, taip pat dalyvauja pusiausvyros, apatinių galūnių judesių koordinacijos reakcijose, dalyvauja kvėpavimo, tolygaus vidinio pilvo slėgio paskirstyme, svarbios nėštumo ir gimdymo metu.

tags: #moters #vidaus #organai #nestumo #metu

• Pilietiškumo ugdymas darželiuose nuo mažens
• Kaip gyvūnai susilaukia palikuonių
• Montessori ir STEAM darželis
• Atrandame pasaulį su vaikų edukacinėmis programomis
• Skaitykite apie kūdikio kapo sapnų reikšmes