Maža mergaitė, užauginta paslaptingų būtybių: vaikystės prisiminimų atspindžiai
Vaikystė - tai laikotarpis, kai ribos tarp realybės ir pasakos tampa itin trapios, o aplinkos suformuoti įspūdžiai išlieka visam gyvenimui. Dažnai vaikų literatūroje ir pasakojimuose aptinkame temas apie vaikus, atsidūrusius neįprastose situacijose, kur jų globą perima visai kiti „padarėliai“ - globėjai, kurie tampa tikrąja šeima.
Ankstyvosios vaikystės patirtys ir aplinka
Gimiau ir užaugau kaime, kaimas formavo mano būdą, kaime aš patyriau pirmuosius vaikystės įspūdžius. Aš dar ir šiandien jaučiuosi esąs kaimietis, nors mieste pragyvenau didžiąją gyvenimo dalį. Šiose atsiminimų nuotrupose norėjau parodyti, kokioje aplinkoje aš atėjau į šį pasaulį, kokie žmonės buvo šalia manęs ir kur likimas mane nuvedė tolimesniais gimtojo Buivydžių kaimo takeliais.
Gyvenime ne kartą teko pastovėti ant trapaus likimo slenksčio. Peržengiau įvairius gyvenimo slenksčius: dar pačioj vaikystėje tapau tremtiniu, septynerius metus gyvenau be tėvų ir gimtųjų namų šilumos - mokykla, alinantys ir pusvelčiai darbai „gimtajam“ kolūkyje.
Mama miško nimfa: "Sapnų Daratė"
Globėjų vaidmuo sudėtingomis aplinkybėmis
Kai tėvai buvo priversti palikti namus, prasidėjo tikrasis išgyvenimų kelias. Jakučionio ir Dūdos namai buvo kaip kokia prieglauda. Ten patirtas laikas, nors ir paženklintas vienatvės, suformavo unikalius prisiminimus apie kitus žmones, tapusius laikinais globėjais.
- Gyvenimas pas svetimus žmones dažnai primena pasaką apie miško gyventojų priglaustą vaiką.
- Mažojo žmogaus pasaulyje globėjai tampa tarsi „kitokie“ padarėliai - paslaptingi, saugantys ir mokantys išgyventi.
- Vaikas, patekęs į svetimą aplinką, mokosi stebėti pasaulį per kitokią prizmę.
| Laikotarpis | Pagrindinė patirtis |
|---|---|
| Pokario metai | Slėptuvės, baimė ir svetimų žmonių globa |
| Tremties metai | Atsiskyrimas nuo tėvų, gyvenimas be gimtųjų namų |
| Vėlesnis laikotarpis | Savo vietos paieškos visuomenėje |
Likimo vingiai ir atsitiktinumai
Gimimo datos, vietovės, šeimos narių aprašymai būna pati nuobodžiausia ir pati neįdomiausia bet kokių prisiminimų dalis, bet be jų irgi neapsieisi. Aš gi ne iš dangaus nukritau ir ne gandrai mane atnešė. Peržengiau įvairius gyvenimo slenksčius, o mano kelionės bagažas - tai viskas, kas buvo Dievulio valioje.
Daugelis pasakojimų apie vaikus, kuriuos užaugino „padarėliai“, yra metaforos tam, kaip mus formuoja netikėti žmonės ir aplinkybės. Net ir tada, kai jautiesi tarsi našlaitis, šalia visada atsiranda kažkas, kas ištiesia pagalbos ranką. Trečiuoju - išgelbėjo tik atsitiktinumas, kad neįkritau į tamsią bedugnę... Visgi šiame pasaulyje yra nuostabių žmonių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
