Kūdikis namuose - visatos centras, o jo poreikiai - svarbiausi. Tokia nuostata besivadovaujančios rūpestingos mamos vaikelio priežiūros imasi su begaliniu atsidavimu ir neretai pamiršta save, ignoruoja kūno siunčiamus signalus, raginančius ne tik pailsėti, bet ir atidžiau elgtis su nugara. Būtent nugaros skausmas yra dažnas moterų, auginančių vaikučius, svečias. Stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala” kineziterapeutė Dovilė Juškienė tuo nesistebi ir primena: „Nėštumo ir gimdymo išvargintas mamos kūnas yra itin pažeidžiamas, o kasdienėje vaiko priežiūros rutinoje kartojant netaisyklingus judesius, skausmingų pasekmių ilgai laukti netenka.” Ji mano, kad visoms mamoms ir tėčiams būtina susipažinti su svarbiausiais vaiko priežiūros ergonomikos principais ir jų laikytis. Kadangi šiuo metu Dovilė augina sūnų, jos rekomendacijos ne tik teorinės, bet ir patikrintos praktikoje.
Pirmiausia kyla klausimas - kodėl vaikelio susilaukusios moters nugara tokia jautri. Tiesą sakant, jautri ir pažeidžiama ne tik nugara, visas kūnas ką tik išgyveno daugybę pokyčių. Gimus vaikeliui organizme vyksta audringas hormonų persitvarkymo procesas, veikiantis ir psichiką, ir kūną. Pastarasis atlaikęs devynių mėnesių iššūkį ir gimdymą neišvengia gana akivaizdžių pokyčių: pilvo raumenų diastazės (išsiskyrimo), išsiplėtusių venų, dėl spaudimo susilpnėjusių dubens dugno raumenų, dėl pakitusio svorio centro persitempusių nugaros raumenų, pakitusios laikysenos. Nėštumo metu padidėja relaksino kiekis kraujyje, o jis atpalaiduoja raiščius, atlaisvina sąnarius, minkština jungiamąjį audinį ir toks paslankumas išlieka dar kurį laiką po gimdymo. Kūnui atsistatyti gali prireikti net 6 mėnesių. Tačiau kūdikis nelaukia, jį reikia maitinti, nešioti, maudyti - mamoms nėra kada galvoti apie save, tad neretai jau pirmaisiais mėnesiais ne viena ima skųstis nugaros skausmais. Priežastis labai paprasta - pirmus mėnesius pilvo presas dar negali pilnai atlikti savo funkcijos ir didelis krūvis tenka nugarai, kurios raumenys dar neatsigavę po įtampos nėštumo metu, tad rekomenduoju maitinant, maudant ir nešiojant vaikutį rinktis nugarą tausojančias padėtis.
Augant vaikeliui žindymo padėtys tikrai keisis, tačiau pačioje pradžioje, kol mamos kūnas dar neatsigavęs, geriausia kūdikį žindyti gulint ant šono. Galva turėtų būti ant pagalvės, kaklas ir pečių juosta atpalaiduoti. Gulint ant šono nerekomenduojama pasikelti ant alkūnės ir delnu remtis į galvą, nes įsitemps kaklas ir pečių juosta, ilgiau maitinant gali atsirasti galvos, kaklo skausmas ar net rankos tirpimas.
Vaikui paaugus žindyti jį galima sėdint, tokiu atveju išlaikyti patogią ir nugarai saugią padėtį padės specialios maitinimo ir įprastos pagalvės arba susuktas pledas. Svarbu pilnai atremti apatinę juosmeninę nugaros dalį ir pečius, nesėdėti susikūprinus, palinkus į vieną ar kitą pusę.
Kol kūdikis mažas, maudyti jį rekomenduočiau ant stalo padėtoje vonelėje. Ji turėtų būti tokiame aukštyje, kad tėvams nereikėtų pasilenkti. Ant vonios kraštų pakabinamos vonelės nėra patogios, nes norint nuprausti kūdikį, neišvengiamai teks būti pasilenkus.
Vaikui paagus vonelę geriau statyti ant grindų, tada tėvams rekomenduočiau atsiklaupti (po keliais galima pasidėti paminkštinimą) ir vaiką prausti išlaikant nugarą tiesią. Net jei maudote vaiką didelėje vonioje, nesilenkite prie jo, o atsiklaupkite, atsiremkite krūtine į vonios kraštą ir prauskite. Pasilenkimas per juosmenį tiesiomis kojomis - tikras peilis nugarai, nusilpę ar įsitempę raumenys tokio krūvio neatlaikys.

Kol vaikelis dar mažas ir nesivarto bei aktyviau nejuda, lovelės dugną rekomenduočiau pakelti kuo aukščiau, o jos rėmą nuleisti žemiau. Bus patogiau kūdikį iš lovelės iškelti nesilankstant. Mamos ir tėčio nugarą tausojantis kėlimas turėtų vykti taip: pritupiame, atremiame kelius į lovelės kraštą, pasilenkiame tiesia nugara, lengvai įtempiame pilvo presą ir sėdmenis, paimame vaikelį, priglaudžiame arčiau savęs ir pakylame. Jei laikysena ar amplitudės stygius trukdo pasilenkti tiesia nugara - kojas laikykite plačiau. Vaiko pakėlimas iš lovytės turėtų priminti techniškai taisyklingą pritūpimą.
Kai vaikas didesnis ir pats atsistoja, lankstytis nebereikia - tada tik įtupiat ir pakeliat.
Kūdikį dažniausiai nešiojame gulintį ant rankų, svarbu jį laikyti priglaustą prie savęs, nesikūprinti ir nepamiršti keisti puses, t.y., jei dešine prilaikote vaikelio galvą, o kaire - kojas, po kiek laiko pakeiskite puses, taip neleisite formuotis asimetrijai.
Paaugusius vaikus nešioti darosi vis sunkiau ir sunkiau, o vienintelė taisyklė, kurios reikėtų laikytis nešant nelengvą vaiką - simetriškumas. Geriausia nešti iš priekio, kai vaikas apsikabina ir rankomis, ir kojomis, o jūs jį glaudžiate abiem rankomis prie krūtinės. Nepamirškite įtempti pilvo preso, neatsiloškite, nepertempkite nugaros. Abiem rankom apkabintą ir priglaustą reikėtų nešti ir automobilinę kėdutę su kūdikiu. Kai tik kėdutė su vaikeliu darosi per sunki, fiksuokite ją ant ratukų ir ne neškite, o vežkite. Taip pat didesnį vaiką galima nešti ant nugaros lyg kuprinę.
Įvairios nešioklės, juostos taip pat gelbsti, bet jos skirtos tik kūdikiams ir tik trumpam, nes net 5 kg svorio mažylis po valandos jau gali išprovokuoti nugaros skausmą. Nešioklėje nereikėtų nešioti jau vaikštančių vaikų, nes jų stuburo linkiai yra besiformuojantys, o padėtis nešioklėje jų stuburiukus vėl verčia riestis į C raidės formą. Svarbu labai gerai nešioklę užsidėti ir susireguliuoti - ji neturėtų spausti pečių, kaboti ir sverti į priekį taip verčiant lenktis per juosmenį.
Nerekomenduoju vaikučių nešioti ant sprando. Mūsų kaklo slanksteliai nesutverti tokiems krūviams, jie silpniausi visame stubure. O jei dar pečiai įsitempę ir dėl netaisyklingos laikysenos sukritę į priekį, pečių zona patirs milžinišką krūvį.
Labai kenkiantis mamos ir tėčio stuburui yra ir vaiko nešiojimas ar laikymas pasisodinus ant vieno klubo. Tai asimetriją aštrinantis judesys. Ilgainiui tokia padėtis gali išprovokuoti neurologinius sutrikimus, tirpimus, dilgčiojimus, aštrų plintantį skausmą į sėdmenis, koją, net pėdą. Kai vaikas sėdi ant klubo jums stovint ar judant, silpnos raumenų grandys neapsaugo stuburo ar sąnarių nuo krūvio. Visas krūvis tenka raiščiams, iškreipiama dubens ašis, o visą svorį laiko viena koja. Ilgainiui toks nešiojimo būdas pakenkia laikysenai ir padidina asimetriją, pakitimai būna tokie akivaizdūs, kad konsultacijos metu galima pasakyti, ant kurios klubų pusės vaikas buvo daugiau nešiojamas.
Kai vaikas pradeda rodyti norą savarankiškai žingsniuoti, mes noriai juos imame už rankų ir palinkę vedžiojame. Nesilenkite, saugokite savo nugaras. Atsistoję už vaikelio nugaros duokite jam rankas, pritūpkite taip, kad vaiko rankytės būtų jo pečių aukštyje (pakeltos į viršų ir įtemptos kenkia pačiam vaikeliui) - dabar galite vedžioti. Taip, tokioje pritūpimo padėtyje nėra lengva! Vienintelė paguoda - tai puikus pratimas jūsų šlaunims. Jei sunku vedžioti vaiką įtūpus, ropokite šalia vaiko taip suteikdami jam atramą. Žaislų taip pat nerinkite lankstydamiesi ištiestomis kojomis. Atsitūpkite, atsiklaupkite, ropokite - tai saugiausios padėtys nugarai, o ropojimas dar padeda atpalaiduoti nugaros raumenis.
Pirmaisiais mėnesiais po gimdymo, pagelbėti išsiskyrusiems ir pilnai nefunkcionuojantiems pilvo preso raumenims bei įsitempusiai nugarai gali nugaros įtvaras arba korsetas. Tik nepamirškite - tai laikina pagalbinė priemonė, nesprendžianti problemos.
Jei po intensyvesnės dienos maudžia nugarą, skirkite laiko profilaktinėms padėtims, padedančioms nuimti įtampą nuo nugaros raumenų. Pabūkite keturiomis, arba pagulėkite pakeltomis ir ant atramos padėtomis kojomis, atraskite padėtį, kurioje neskauda.
Pamažu stiprinkite raumenyną. Pirmaisiais mėnesiais aktyvių sportinių veiklų reikėtų vengti arba rinktis labai atsargiai, nes po gimdymo sąnariai būna paslankūs, o raumenys suglebę, praradę tonusą, limfa užsistovėjusi. Geriausia pradėti nuo izometrinių pratimų, kurių metu raumenys įtempiami ir atpalaiduojami. Tai žemo intensyvumo, tausojanti ir nevarginanti, bet efektyvi mankšta. Jau pirmaisiais mėnesiais po gimdymo drąsiai galima įtempinėti šlaunų, sėdmenų raumenis, pilvo presą (išskyrus Cezario pjūvio atvejus), jei nėra skausmingų plyšimų ir dubens dugno raumenis.
Svarbiausia rekomendacija - nesilenkite per juosmenį stovėdami tiesiomis kojomis.

Vaiko ankstyvosios vaikystės laikotarpis turi labai didelę įtaką jo gyvenimui, gera savijauta ir sveikata yra viena svarbiausių normalaus vaiko vystymosi ir mokymosi sąlygų. Šio laikotarpio gyvensenos ypatybės ir požiūris į sveikatą lemia viso vėlesnio gyvenimo kokybę. Specialistų duomenimis netaisyklinga laikysena diagnozuojama apie 80 proc. vaikų ir paauglių.
Žmogaus laikysena pradeda formuotis dar kūdikystėje, o susiformuoja kai baigiasi augimo procesas, nors laikysena turi polinkį kisti visą gyvenimą. Todėl labai svarbu yra atkreipti dėmesį į laikysenos pokyčius visais gyvenimo tarpsniais. Iki 12 - 14 mėnesių vaiko stuburas įgauna tipinį anatominį stuburo vaizdą, t.y. išryškėja visi stuburo linkiai, todėl reikia užtikrinti kūdikio judesių vystymąsi pagal raidos seką. Tačiau iki šio amžiaus laikotarpio vaiko laikysena dar nėra pilnai susiformavusi. Vertinant vaiko laikyseną, labai svarbu yra žinoti laikysenos formavimosi ypatumus tam tikrais amžiaus tarpsniais. Suaugusiam žmogui tam tikri laikysenos nukrypimai gali rodyti laikysenos sutrikimus, o vaikui tai gali būti norma iki tam tikro amžiaus.
Netaisyklinga laikysena gali būti įgimta arba įgyta. Ikimokyklinis amžius - pakitęs gyvenimo būdas, t.y. neužtikrintas aktyvus vaiko judėjimas. Mokyklinis amžius - vaikai jau negali laisvai ir intensyviai judėti, nes yra priversti ilgą laiką sėdėti ir dažniausiai netaisyklingoje padėtyje dėl netinkamai pritaikytos aplinkos. Taip pat, labai svarbu atkreipti dėmesį į mokyklinukų kuprines, kurios sveria pakankamai daug ir įsigyjamos yra dažniausiai atsižvelgiant į „grožį“, o ne į ergonomiją bei patogumą. Šio amžiaus vaikai laisvalaikiu daug laiko praleidžia prie televizorių ekranų, žaidžia kompiuterinius žaidimus, pasyviai ilsisi, užuot žaidę judrius žaidimus lauke.
Paauglystė (13 - 14 metų) - intensyvus apatinių galūnių ir viso kūno augimas įtakoja krūtinės ląstos kifozės padidėjimą, dėl to sutrinka taisyklinga kūno padėtis. Greitai augant kūnui, raumeninis sluoksnis nesugeba deramai atlikti savo funkcijos, raumenys yra per silpni išlaikyti greitai augančių kaulų. Tik vėlyvos paauglystės periodu raumenys tampa pakankamai stiprūs išlaikyti stuburą natūralioje padėtyje.
Vaikai su ydinga laikysena dažnai skundžiasi greitesniu nuovargiu, raumenų silpnumu, nugaros ar kaklo skausmais, būna sunku išstovėti ar išsėdėti ilgesnį laiką, sumažėja vaiko lankstumas. „Skirtingų tyrimų duomenimis nugaros skausmus patiria nuo 10 proc. net iki 50 proc. vaikų. Pastebėta, kad didėjant vaiko amžiui dažnėja ir nugaros skausmų paplitimas. Vaikų nugaros skausmus gali nulemti daugybė rizikos veiksnių, tarp jų ir netaisyklinga laikysena, ilgalaikis sėdėjimas bei blogai parinkta mokyklinė kuprinė“, - teigia specialistas. Įrodyta, kad ilgalaikės nesikeičiančios padėtys yra kenksmingos ir gali prisidėti prie nugaros skausmų atsiradimo. Egzistuoja posakis - „geriausia kūno poza - yra vis kita kūno poza“, todėl rekomenduojama ir vaikams, ir suaugusiems nuolat keisti kūno pozas, o ne sėdėti prie stalo nejudant, kad ir tiesia nugara. „Gemma“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Roman Machnin pastebi, kad ir vaikų tarpe nugaros skausmai dažnėja.

Pasak R. Machnin, įrodyta, kad ir neteisingai parinkta kuprinė gali provokuoti nugaros skausmus.
„Dažniausia daroma klaida perkant kuprinę yra neadekvataus dydžio parinkimas, tikintis, kad vaikas vis tiek paaugs ir kuprinė ilgainiui bus tinkamo dydžio. Tokiu būdu bandom taupyti leidžiant vaikui nešioti tą pačia kuprinę keletą metų. Kuprinė turi būti ne didesnė negu vaiko nugara: kuprinės apatinis kraštas neturi būti žemiau vaiko juosmens, kuprinės viršus neturėtų būtų aukščiau vaiko pečių. Esant neatitikimams reikėtų ieškoti alternatyvos, atitinkančios vaiko amžių bei kūno sudėjimą“, - pataria „Gemma“ dirbantis gydytojas.
Jis rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kuprinės dizainą. Nerekomenduojama nešioti kuprinių su viena petneša. Jos sukelia asimetrines apkrovas ir vaiko raumenys greičiau pavargs.
Be jau paminėtų rekomendacijų, perkant kuprinę R. Machnin pataria papildomai reikėtų atsižvelgi į šiuos dalykus:
„Svarbu suprasti, kad idealios kuprinės nėra, todėl jos nešiojimas turi būti dozuojamas. Geriausias rodiklis, kad reikia nusiimti kuprinę ir pailsėti, yra nuovargio, „deginimo“, arba skausmo pojūčių atsiradimas nugaros plote.”
| Vaiko kūno svoris (kg) | Maksimalus kuprinės svoris (kg) (10-15%) |
|---|---|
| 20 | 2.0 - 3.0 |
| 25 | 2.5 - 3.75 |
| 30 | 3.0 - 4.5 |
| 35 | 3.5 - 5.25 |
| 40 | 4.0 - 6.0 |
| 45 | 4.5 - 6.75 |
| 50 | 5.0 - 7.5 |

Statistikos duomenimis, Lietuvoje nuo stuburo iškrypimo kenčia apie 3 proc. vaikų. Daugiausia skoliozės atvejų fiksuojama tarp 12-16 m. paauglių. Skoliozė taip pat yra skirstoma pagal iškrypimo laipsnius. Jeigu dėl stuburo pakitimų spaudžiami vidaus organai, gali sutrikti jų veikla. Dažniausiai tampa sunkiau kvėpuoti, trūksta oro.
Dalis skoliozės atvejų yra įgimti - stuburo iškrypimą gali lemti įgimtos kaulų ar raumenų patologijos, neuroraumeninės ligos, traumos gimdymo metu. Kiti rizikos veiksniai apima amžių ir lytį.
Nustatyti, ar stuburas nėra iškrypęs, leis paprastas Adamso testas: vaikas turėtų atsistoti tiesiai ir lenktis į priekį ties juosmeniu, kol nugara atsidurs horizontalioje plokštumoje.
Gydymo metodika priklauso nuo skoliozės laipsnio, priežasčių, lėmusių stuburo iškrypimą, vaiko amžiaus, juntamų simptomų:
Svarbu suprasti, kad konservatyvios gydymo priemonės, pavyzdžiui, kineziterapinė mankšta, masažai ir pan., iškrypusio stuburo neištiesins, tačiau pagerins laikyseną, apsaugos nuo ligos progresavimo, skausmo ir kitų nemalonių simptomų. Svarbu suprasti, kad vienokias ar kitokias mankštas, masažus ir pan. turi paskirti ir prižiūrėti specialistas.
„Tėveliai, pirmiausia jūs turėtumėte atkreipti dėmesį į savo vaikų laikyseną, ne treneriai, ne kūno kultūros mokytojai“, - laidoje „Sportuok su Vlada.LT“ kreipėsi „Ortopedijos technikos“ kineziterapeutas Vainius Petrauskas.
Ydinga laikysena gali sukelti daugybę problemų. Dėl netaisyklingo sėdėjimo didėja kaklo ir raumenų įtampa, plokštėja krūtinė, trinka kraujo apytaka apatinėse galūnėse, netolygiai pasiskirsto svoris, atsiranda galvos, kaklo ir stuburo asimetrija, iškrypsta stuburas, pavargsta netaisyklingai laikomų kojų raumenys. Augančiam organizmui ypač svarbu išlaikyti tvirtą kaulinį skeletą ir raumenis, tačiau trūkstant fizinio krūvio kaulams, šie formuojasi silpnesni. Netaisyklinga stuburo padėtis iššaukia griaučių-raumenų sistemos sutrikimus.
Taisyklingos laikysenos formavimas ypač svarbus 5-6 metų amžiaus vaikams, taip pat - mokyklinukams, kurie ypač daug laiko praleidžia sėdėdami, nešioja kuprines, šaltuoju metų laiku tampa mažiau aktyvūs negu vasaros atostogų metu. Tėvai, norėdami, kad jų vaikai augtų sveiki, turėtų nuolat stebėti, ar neatsirado laikysenos pakitimų, stengtis kuo dažniau „atplėšti“ savo atžalas nuo mobiliųjų ir kompiuterių, mainais kviesdami į lauką nors kiek pajudėti. Pakankamas fizinis aktyvumas - laikysena dažniausiai sutrinka nejudrų gyvenimo būdą mėgstantiems vaikams, nes jų raumenys yra silpni. Tik stiprūs ir išlavinti raumenys gali išlaikyti taisyklingą kūno padėtį, todėl rekomenduojama fiziškai aktyvi vaiko veikla. Be to, turėtų būti normuojamas statinis krūvis, fizinio ir statinio krūvio kaita bei optimalus judėjimo režimas. Fizinė veikla: mankšta, sportas, buvimas gryname ore, pasivaikščiojimai ir t. t. Profilaktiniai sveikatos tyrimai. Pastebėję net ir menkiausias stuburo problemas, tėvai turėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju. Apžiūrėkite savo vaiką. Pastebėjote laikysenos pakitimų? Kreipkitės į specialistą konsultacijai ir kuo greičiau, tuo geriau. Numojus į tai ranka ar uždelsus, menki laikysenos pakitimai gali išsivystyti į ligas, kurių gydymui gali prireikti ne vieno mėnesio ar metų, o gal ir visai nepavyktų panaikinti žalos.
Pasak vaikų ortopedo traumatologo, Gintaro Kušleikos, vertinant laikyseną, vaiką reiktų apžiūrėti tiek iš priekio, tiek iš šono, įvertinti jo eiseną.
Žiūrint iš priekio, galvą vaikas turėtų laikyti tiesiai, nepasuktą ir nepakreiptą į šoną, turėtų būti vienodas pečių aukštis, raktikaulių linija. Vienodi talijos trikampiai - tarpai tarp kūno šono kontūro ir nuleistų rankų. Taip pat klubakaulių, kelių, čiurnų simetrija.
Šoninėje plokštumoje reikėtų įsivaizduoti liniją, einančią nuo ausies kaušelio žemyn - ji turėtų eiti per peties sąnario centrą, žmogaus juosmens centrą, per šlaunikaulio didįjį gumburą (šone čiuopiamą šlaunikaulio viršutinę dalį), kelio sąnario vidurį ir kiek labiau į priekį nuo išorinės kulkšnies.
Sunerimti reikėtų, jeigu:
„Atkreipkite dėmesį į vaikų pečių padėtį. Dažniausiai jie būna pasislinkę į priekį. Apžiūrėkite juosmeninę dalį, nes dažnai vaikai būna išsirietę. Labai svarbus akcentas - kokie yra vaiko keliai. Dažnai vaikų keliai būna suėję į X formą, - laidoje „Sportuok su Vlada.LT“ pasakojo kineziterapeutas V. Petrauskas. - Jei bent vienas iš šių simptomų yra pas jūsų vaiką, turėtumėte kreiptis į kineziterapeutą dėl individualaus mankštų plano sudarymo.“
Po apsilankymo pas specialistą, tėvai gaus „namų darbų“, kad vaiko laikysena būtų prižiūrima kasdien - vaikas turi taisyklingai sėdėti, miegoti, tinkamai nešioti tinkamą kuprinę, vaikas turi sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį.
Sėdėti vaikas turėtų prie jo ūgį atitinkančio stalo, kad sėdint jo klubai, keliai ir čiurnos būtų sulenkti 90˚ kampu, dubuo ir nugara remtųsi į kėdės atkaltę. Rankos padėtos ant stalo, per alkūnes sulenktos 90˚ kampu, pečiai atpalaiduoti. Baldai - vaiko lova neturi būti per trumpa, kad vaikas nesiektų kojomis ir galva jos galų. Taip pat ji turėtų būti pakankamai kieta, be įdubimų. Vaiko kėdė ir stalas turi atitikti vaiko ūgį, o pėdos turi remtis į grindis arba pėdos turi turėti atramą.

Tinka bet koks aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas: plaukiojimas baseine, važiavimas dviračiu, riedučiais, ėjimas pasivaikščioti. Bet kokia veikla gryname ore teigiamai veikia visą organizmą, pakelia nuotaiką. Dar geriau, jeigu visame tame dalyvauja ir tėvai. Rytinė mankšta - labai gera praktika yra išugdyti vaikui rytinės mankštos, kurią sudaro taisyklingos laikysenos profilaktiniai pratimai, įprotį.
„Gijos Klinikos“ kineziterapeutas pataria visiems vaikams, nepaisant to, ar jis turi laikysenos problemų ar ne, daryti mankštą, kuri sustiprins raumenis ir padės formuoti taisyklingą laikyseną. Štai keletas rekomenduojamų pratimų:
Nugaros skausmas, ypač apatinėje (juosmens) nugaros dalyje, yra labai dažnas įvairaus amžiaus suaugusiems. Maždaug 4 iš 5 suaugusiųjų per savo gyvenimą patiria nugaros skausmą. Nugaros įtvarai yra veiksminga priemonė skausmo malšinimui, apsaugai fizinės veiklos metu, taip pat pakartotinių traumų prevencijai. Jie taip pat naudojami pooperaciniu laikotarpiu.
Paprastai nugaros skausmą sukelia: nugaros patempimas (raumenų ar sausgyslių); ortopedinė problema, pvz., artritas, disko pažeidimas (pvz., disko išvarža).
Kasdieninė veikla, kuri sukelia nugaros skausmą: neteisingas kėlimas (pasilenkimas, nenaudojant kojų, kad paimtume ką nors sunkaus); bloga laikysena (sėdėjimas prie stalo); bendras per didelis krūvis (statybos darbai, sodo darbai, namų ruoša ir kt.).
Jūsų stuburas taip pat gali būti sužeistas dėl neteisingai pakėlus, pasisukus, ar kitos traumos. Skausmas gali būti stipresnis tam tikrose padėtyse (pasilenkus) ir gali sustiprėti atsigulus (kai kuriems žmonėms palengvėja gulint ant pilvo).
Dauguma nedidelių nugaros skausmų praeina pailsėjus, atšaldžius ar vartojant vaistus nuo skausmo. Dėl vidutinio sunkumo ar stipraus nugaros skausmo gali prireikti kineziterapijos, injekcijų ar net operacijos.
Nugaros įtvarai suteikia daug naudos, įskaitant:
Renkantis nugaros įtvarą, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius: dydis ir prigludimas. Įtvaras turi maloniai priglusti. Geras įtvaras turi atitikti jūsų nugaros formą, lygiai priglusti prie kūno. Aukštis: Renkantis juosmens įtvarą svarbu atkreipti dėmesį į įtvaro aukštį, žemesnio ūgio žmogui, reikėtų rinktis žemesnį įtvarą, ypač moterims, kad nesiremtų į krūtinę. Medžiagiškumas, dizainas, komfortas ir stabilizavimo laipsnis: Įtvarai skiriasi medžiagiškumu, dizainu, komfortu ir stabilizavimo laipsniu. Svarbu žinoti, kokio tipo įtvaras reikalingas. Todėl patartina pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač patogus ir anatomiškai priglundantis yra Mediroyal SRX® Stabilizuojantis nugaros įtvaras. Ortopro profesionalai rekomenduoja Lenkijos gamintojo Timago, Latvijos gamintojo Tonus Elast, Turkijos gamintojo Morsa Cyberg orthopedics ir Švedijos gamintojo Mediroyal įtvarus.
Nugaros įtvarai skirstomi į 3 kategorijas: lankstūs (elastiniai); mažos fiksacijos; didelės fiksacijos. Jie taip pat skirstomi į kategorijas pagal tai, kurią nugaros dalį palaiko: juosmens ar krūtinės. Įtvarų gali skirstyti ir pagal gyvenimo būdą bei sveikatos problemas.

Šio tipo įtvarai skirti naudoti juosmens (apatinės nugaros) atramai ir stabilizavimui. Tai - apsauga aktyvios veiklos metu ir atrama susilpnėjusiems ar artritiniams sąnariams. Šie įtvarai juosia liemenį. Medicininis pooperacinis diržas yra skirtas po pilvo intervencijų. Paprastai šiuose įtvaruose yra vertikalios atramos (plastikinės) įtvaro priekyje, gale arba šonuose, kad būtų užtikrintas švelnus sutvirtinimas ir tvirtai laikytųsi ant kūno. Jie yra pagaminti iš elastingų audinių, kad leistų odai kvėpuoti ir, kad būtų patogiau dėvėti. Dauguma modelių užsegami lipduku, kai kuriuose papildomai yra suveržimo juostos, kad būtų galima reguliuoti.
Šie įtvarai naudojami juosmens (nugaros dalies) ir krūtinės ląstos (nugaros vidurio) traumų ir ligų gydymui. Jie skirti pooperaciniam juosmens stuburo dalies stabilizavimui, degeneracinei disko ligai ir sunkesniam juosmens ir krūtinės ląstos raiščių ir raumenų patempimui.
Didelės fiksacijos nugaros įtvarai sukurti taip, kad užtikrintų didesnį stabilizavimą ir apribotų apatinės juosmens ir krūtinės stuburo dalies judesius bei koreguotų laikyseną. Šie įtvarai naudojami sveikstantiems po operacijos, lūžių ar traumų. Didesnės fiksacijos nugaros įtvarai medicinoje naudojami: juosmens disko poslinkio, osteoporozės, disko išvaržos gydymui, taip pat pooperacinėms būklėms.
Mažos ir didelės fiksacijos nugaros įtvarai yra pagaminti iš medžiagų, skirtų riboti judėjimą. Paprastai juos sudaro ilgi aliuminio (ar kitos standžios medžiagos) nugaros sustiprinimai, sukryžiuoti įtempimo diržai, taip pat elastinga tinklinė medžiaga, kuri apgaubia liemenį ir suspaudžia pilvą. Kai kuriuose modeliuose sustiprinimai, gali būti išimami.
Bendra taisyklė, kurios reikia laikytis - gaminys privalo būti pakankamai prispaudžiantis ir prilaikantis, tačiau neturėtų kelti diskomforto ar trukdyti kraujo pratekėjimui. Norint, kad įtvaras būtų veiksmingas gydant traumą, labai svarbu žinoti, kaip tinkamai uždėti nugaros įtvarą. Nugaros įtvarai yra naudojamos įvairioms ligoms gydyti, todėl prieš naudodami įtvarą svarbu apsilankyti pas gydytoją arba kineziterapeutą.
Daugelis žmonių mano, kad labiausiai „imobilizuojantys“ įtvarai yra geriausi, tačiau taip yra ne visada. Svarbu pasirinkti įtvarą, tinkantį jūsų konkrečiai diagnozei. Jei jaučiate bendrą nugaros skausmą, išbandykite lankstų, elastingą įtvarą. Renkantis nugaros įtvarą, sužalojimo vieta turi būti arčiau įtvaro centro, kad būtų galima stabilizuoti virš ir žemiau traumos (skausmo) vietos. Rekomenduojame įtvarus naudoti tik atliekant veiklą, kuri paprastai sukelia skausmą. Nerekomenduojame nešioti nugaros įtvarą visą dieną. Tačiau rimtesnių diagnozių atveju, kineziterapeutas arba gydytojas gali leisti naudoti įtvarą ilgesniam laikui.
Svarbu, kad oda po įtvaru būtų sausa. Perteklinė drėgmė gali sudirginti ir sukelti žaizdas. Venkite naudoti kremus ar losjonus tose vietose, kur bus dedamas įtvaras. Jei įtvaras dirgina odą, dėvėkite po juo plonus marškinėlius ar kitus prigludusius drabužius.
Nugaros įtvaras gali padėti valdyti skausmą, atsigauti po traumos ir apsaugoti nugarą veiklos metu. Tačiau jei per daug dėvėsite nugaros įtvarus, galite susilpninti juosmens ir nugaros raumenis. Svarbu, kad nugaros raumenys būtų stiprūs, sportuokite, darykite mankštas ar/ir tempimo pratimus, kuriuos paskyrė gydytojas ar kineziterapeutas.
Ortopedinius nugaros įtvarus vaikams ir suaugusiems galite įsigyti Ortopro klinikos el. parduotuvėje www.ortopro.lt. Taip pat mielai lauksime Jūsų atvykstant į fizines "Ortopro" parduotuves Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Ortopedinės prekės (ortopedijos technika) - tai tokie produktai, kurie padeda pacientams atsikratyti skausmų, išlaikyti taisyklingą laikyseną, gali pagerinti kraujotaką taip pat suteikia galimybę nėščioms moterims jaustis komfortiškai. Tad, jei Jums skauda pėdas arba pastaruoju metu pasidarė sunkiau vaikščioti, o galbūt pastebėjote, kad jau kuris laikas kamuoja nugaros skausmai, o Jūs nežinote kodėl, kreipkitės į ortopedą. O galbūt Jūs įtariate, jog vystosi plokščiapėdystė ir spėliojate, ką daryti dabar? Mes rekomenduojame apsilankyti pas ortopedą. Pes Planus siūlo galimybę patrauklia kaina, net ir internetu įsigyti kokybiškas ortopedijos prekes Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Čia visos prekės suskirstytos į patogias kategorijas, kad jums būtų lengva rasti tai, ko ieškote.