Vanduo - tai ne tik gyvybės šaltinis, bet ir neatsiejama vaikų pasaulio dalis, kupina paslapčių, žaidimų ir atradimų. Nuo seniausių laikų pasakose vanduo atgyja, mokydamas mus svarbių pamokų. Viena tokių pasakų - apie gudrią varną, kuri, trokšdama atsigerti, išmintingai panaudojo aplinkinius daiktus, kad pasiektų vandenį.
Seniai labai seniai, tankiame žaliame miške, netoli mažo kaimelio gyveno viena tokia labai gudri varna. Visus miško užkampius ji pažinojo, ir todėl begyvendama jame jautėsi labai jaukiai. Vieną vasaros dieną saulė pakilo itin aukštai, ir visą mišką sušildė taip, kad, atrodė lyg net šešėlyje galėjai pajusti jos spindulius. Tądien varna kažkur ilgai skrido, o beskrisdama labai ištroško. Kai norėdavosi gerti, paprastai varna sustodavo kur prie balos, vieno iš daugelio tvenkinių ar tiesiog dideliame lape rasdavo susikaupusių rasos lašelių, bet šįkart taip lengva nebuvo. Varna niekaip miške nerado jokio vandens: nei balų matėsi, nei tvenkinio, o ką jau kalbėti apie paprastą lapą su rasos lašeliais. Iš miško varna snapo paprastai nekišdavo, tačiau po ilgų paieškų ji nusprendė vis dėlto nuskristi į žmonių apgyventą kaimelį.
Kaimo gyventojų beveik nesimatė - matyt ir tie saulės spinduliuose jau pakankamai buvo prisikaitinę. Apsuko varna kelis ratus, apsidairė, ir pažvelgusi į vieną nedidelę trobelę, ant jos palangės pamatė didelį ąsotį! „O čia tai atradimas, na pagaliau!“ - paukštis sušuko. - „Ąsotis pusiau pilnas vandens, man bus sočiai.“ Ilgai nelaukusi ji atsitūpė ant palangės, įkišo galvą į ąsotį, tikėdamasi pagaliau atsigaivinti, bet deja, vanduo buvo per toli. Ąsotis buvo aukštas ir siauru kakleliu, ir kaskart varnai bandant snapu paliesti vandenį - na niekaip. Vis trūko kelių centimetrų. Nuliūdo varna, tada truputį supyko, tada vėl nuliūdo, kol patupėjusi kokią minutę sugalvojo ką daryti - juk labai gudri ši varna buvo.
„Na ir ko aš čia savo snapą varginu, kaklą tuoj pasitempsiu bandydama vis tą patį.“ Pamatė ji ant žemės gulinčius nedidelius akmenukus. „Šie akmenukai, kaip ir vanduo, turėtų tilpti ąsotyje. Hmm… Ir akmenukai yra sunkesni už vandenį… Hmm… Kadangi vandens aš pati negaliu ištraukti, akmenukai jį išstums!“ - tarė varna ir net patenkinta sukranksėjo iš džiaugsmo. Pamažu ji ėmė rinkti akmenukus: po du ar tris vienu metu jai tilpo į snapą. Surinktus akmenukus ji smagiai supylė į ąsotį, ir ką gi? Vanduo pakilo! Nušokusi ant žemės ji vėl pririnko akmenukų, vėl po vieną visus sumetė į ąsotį, ir vėl vanduo pakilo! „Na pagaliau, vanduo jau man snapą kutena. Pabandysiu atsigerti.“ Tačiau kad ir kiek ji tiesė kaklą, vandens atsigerti jai vis tiek dar nepavyko: jis buvo dar per toli. Nors ir jautė varna nuovargį, o ir taip arti esantis labai trokštamas vanduo pradėjo erzinti, ji vis tiek nepasidavė. Nešė akmenukus toliau ir mėtė juos į ąsotį. Mėtė juos tol, kol paskutinis akmenukas, pliumptelėjęs netikėtai aptaškė jai snapą. Pajutusi gaivinantį vandenį jį drąsiai įkišo savo snapą į ąsotį ir pagaliau atsigėrė. Su kiekvienu gurkšniu ji jautėsi vis gyvesnė. Atsigėrusi pakankamai, paukštis pakėlė sparnus ir ramiai nuskrido atgal į savo mišką. Skrisdama ji šypsojosi: „Gerai, kad moku sustoti ir pagalvoti.“
Vanduo - tai gyvybės šaltinis, pagrindinis elementas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti jokios gyvybės formos egzistavimo. Vaikams vanduo asocijuojasi su smagiais žaidimais, tyrinėjimais ir atradimais. Būtent todėl projektai, susiję su vandeniu, yra puikus būdas sudominti vaikus gamtos mokslais, aplinkosauga ir skatinti jų kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.
Vandens projektai vaikams yra naudingi dėl daugelio priežasčių:
Vandens projektų idėjos gali būti labai įvairios, priklausomai nuo vaikų amžiaus, interesų ir turimų išteklių. Štai keletas pavyzdžių:
Eksperimentai su vandeniu yra puikus būdas sudominti vaikus mokslu ir padėti jiems suprasti pagrindinius fizikos ir chemijos principus.

Vaikai gali piešti arba kurti schemas, vaizduojančias vandens ciklo etapus: garavimą, kondensaciją, kritulius ir infiltraciją.
Vaikai gali kurti pasakojimus apie vandens lašelį, keliaujantį per vandens ciklą, patiriantį įvairius nuotykius ir susiduriantį su skirtingomis aplinkybėmis.
Vandens valymas yra svarbi tema, nes ji susijusi su aplinkosauga ir žmonių sveikata.
Vandens tarša yra rimta problema, kuri daro įtaką visai planetai. Svarbu, kad vaikai suprastų, kokios yra vandens taršos priežastys ir pasekmės.
Vandens taupymas yra svarbus įprotis, kuris padeda saugoti gamtos išteklius.
Vanduo gali būti naudojamas įvairiems kūrybiniams projektams, kurie skatina vaikų vaizduotę ir meninius įgūdžius.

Vandens projektus galima įgyvendinti įvairiais būdais, priklausomai nuo aplinkybių ir tikslų.
Trumpalaikis projektas "Vandens pasaulis". Tikslas - supažindinti vaikus su vandeniu, jo svarba žmogui ir aplinkai. Sudaryti sąlygas tyrinėti vandens savybes, eksperimentuoti.
Mini ekologinis projektas "Vanduo - gyvybės šaltinis". Tikslas - suteikti vaikams žinių apie žmogaus ir vandens, gamtos ir vandens tarpusavio ryšį bei vandens svarbą sveikatos stiprinimui, ugdyti elementarius aplinkosauginius įgūdžius.
Projektas "Vandens taršos problemos". Tikslas - išanalizuoti vandens taršos priežastis ir pasekmes, ieškoti sprendimo būdų.
Vaikams ypač sudomina eksperimentai, pavyzdžiui, kai perpjaunamas vandens pripildytas polietileninis maišelis pieštukais, o vanduo neišbėga. Tai paaiškina, kaip suplėšyto polietileno molekulės susiglaudžia, sulaikydamos vandenį.
Vaikai sužinojo, jog vandenį būtina gerti tam, kad būtų sveiki, stiprūs, vikrūs, žvalūs ir linksmi. Pasirodo, vaikutis per parą turi išgerti 1,5 litro vandens (t.y. net 8 stiklines vandens)! Vaikai ragavo šaltinio vandens ir vandens iš čiaupo, jį lygino. Visi nutarė, kad šaltinio vanduo daug skanesnis, gaivesnis ir, žinoma, sveikesnis. Vaikai sužinojo, kokios yra vandens būsenos, kokie yra pagrindiniai vandens teršėjai, kiek vandens per parą įvairiems poreikiams suvartoja žmogus, kad daugiausia daržovių ir vaisių sudėtyje yra vandens, kaip reikia taupyti vandenį, kiek proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo, kiek proc. žemės paviršiaus dengia vanduo, kiek proc. viso pasaulio vandens pritaikyta žmonių vartojimui, kiek litrų vandens per parą išgeria žmogus, dramblys ar kupranugaris, kiek litrų vandens sunaudoja skalbyklė, kas nutinka gyvybei, kai vandens per daug, ir kas - kai jo trūksta. Taip pat, kad vanduo yra tikras darbštuolis - suka malūnus, gamina elektrą, kas yra liūtis, sausra, potvynis ir pan. Išmoko vandens gėrimo taisykles bei smagų eilėraštuką apie vandenėlį.
Vandens lašelis pasakojo Vytukui apie savo kelionę: „Saulei ėmus šildyti, sutirpau, dribtelėjau į žemę ir įsisunkiau kartu su daugeliu kitų lašelių. Palengva grimzdom vis gilyn ir gilyn, iki žemė buvo minkšta. Paskui radom kietą žemės sluoksnį. Ėmėm šliaužti jo paviršium žemyn, kaip tu nuo kalnelio. Šliaužėm, vingiavom, kai kur ilgiau vietoje užtrukdami, ir štai čionai, šlaito gilumoje, išlindom į bosą. Nežinau, kur keliausiu toliau. Nubėgsiu upeliuku į didesnį upelį, paskui gal į upę ir į jūrą, o gal ir į orą išgaruosiu, į debesį pateksiu. Tuomet gal vėl pasimatysim: kai reiks iš debesų lietum kristi, taikinsiu tau ant kepurės nukristi, jei būsi lauke.“ Taip pačiurleno vandens lašelis ir, parsiritęs per boselio kraštelį, nubėgo į upeliuką. Tai iliustruoja vandens kelionę gamtoje.
