Skaitymas - tai ne tik pramoga, bet ir neįkainojama patirtis, atverianti vaikams naujus pasaulius, lavinanti vaizduotę ir skatinanti pažinti save bei aplinką. Vaikų literatūros pasaulis Lietuvoje yra itin turtingas ir įvairus, siūlantis knygas kiekvienam amžiui ir skoniui. Nuo interaktyvių knygelių mažyliams iki sudėtingų istorijų paaugliams - lietuviškos knygos vaikams padeda augti, mokytis ir atrasti. Tai tiltas į pasaulį, kupiną nuostabių personažų, netikėčiausių įvykių, spalvų ir įdomaus veiksmo.
Yra nustatyta, jog knygų skaitymas teigiamai veikia mažųjų raidą, todėl svarbu skatinti vaikus skaityti nuo pat mažumės. Knygos vaikams gali suteikti tikrai daug laimės, ypač lyginant su suaugusiais, vaikai turi žymiai geresnę vaizduotę.

Vaikams iki penkerių metų rekomenduojama rinktis spalvingas ir ryškias knygeles, o dar geriau - jeigu jos būtų su garsais! Vaikus iki penkerių metų labiausiai sudomina tai, kas jiems yra atpažįstama, todėl verta atkreipti dėmesį į knygelių tematiką. Vaikiškos knygos galėtų vaizduoti tam tikrus daiktus, gyvūnus, spalvas, skaičius, garsus. Patariama pasirinkti tokias knygas, kuriose istorijos būtų pasakojamos paprastai, o išreiškiamos frazės - nesudėtingos ir dažnai atkartojamos. Vaikams iki penkerių metų puikiai tinka ir paprastai sueiliuoti kūriniai.
Tarp populiariausių knygų patiems mažiausiesiems minimos knygutės su lipdukais, mokančios pirmuosius žodžius, lavinančios smulkiąją motoriką ir pažįstančios pasaulį per garsus bei spalvas. Tokios knygos kaip „MAN JAU 2! Mano pirmoji lipdukų knyga“, „Mano pirmi lipdukai“, „Kutis. Lipinu. Spalvinu.“, „Kiškutis Mikutis“ ar „Šuniukas Okas“ padeda mažyliams pažinti pasaulį žaismingai.
Interaktyvios knygelės, sujungiančios skaitymą, muziką ir šiuolaikines technologijas, taip pat yra puikus pasirinkimas. Knygos, kuriose yra 11 trumpų, nuostabiai iliustruotų istorijų, gali sudominti net ir mažiausius.
Tokio amžiaus mažiesiems - labai svarbu patiems kažką atrasti ir išmokti, todėl geriausios knygos vaikams yra tokios, kurios padėtų sužinoti vis naujų dalykų! Vaikiškos knygos turėtų būti spalvingos ir nenuobodžios, o istorijos jau šiek tiek įdomesnės ir sudėtingesnės - skatinančios mąstyti.
Knygos, lavinančios loginį mąstymą ir skaičiavimo įgūdžius, tokios kaip „100 užduotėlių 2-3 metų vaikams“, padeda vaikams ruoštis mokyklai. Pasakojimai apie gyvūnus, gamtą, draugystę, tokiose knygose kaip „Miške. Vandens magija.“, „Undinėlės. START.“, „Lubinų labirintas. Nuostabiai iliustruotoje knygelėje gyvena šeši pasakojimai apie didelių ir mažų meškių kasdienybę, jų džiaugsmus ir liūdesius, kurie tokie artimi mums.“ taip pat yra labai mėgstamos.
Knygos, skatinančios vaikus pažinti įvairias profesijas, pavyzdžiui, „Daugelių namų bibliotekėlėse esanti knyga supažindina su įvairiomis profesijomis ir darbais“, plečia akiratį ir padeda suprasti suaugusiųjų pasaulį.
Pradinukams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams svarbu atrasti knygas, kurios skatina vaizduotę, moko vertybių ir supažindina su pasaulio įvairove. Šiame amžiuje populiarumu džiaugiasi tiek lietuvių, tiek užsienio autorių kūriniai.
Tarp rekomenduojamų knygų yra istorijos apie išdykėlius personažus, tokius kaip Pepė Ilgakojinė („Milijonai vaikų pasaulyje užaugo (ir tebeauga!) su linksmiausia išdykėle Pepe Ilgakojine ir jos bičiuliais Tomiu bei Anika.“), Kakę Makę („Retas Lietuvos vaikas auga be knygų apie nenuoramą mergaitę Kakę Makę. O ar žinote, kad Kakės Makės gyvenimas prasidėjo nuo mažo berniuko didelio noro?“), ar Zuikį, keliaujantį į mokyklą („Daugelis tėvelių užaugo, o dabar ir patys savo vaikučius augina jiems skaitydami eiliuotą, pamokančią istoriją apie nenuoramą Zuikį, keliaujantį į mokyklą.“).
Knygos, kurios moko apie draugystę, meilę, atjautą, pavyzdžiui, „Nojus ir banginis“ („„Nojus ir banginis“ bei kitos Benji Davies knygos išsiskiria jautriomis ir giliomis istorijomis bei nuostabiomis, meno kūrinius primenančiomis iliustracijomis.“) ar istorijos apie mažąjį trolį „Piktulį“ („„Piktulis“ ir kitos šios serijos knygos pasakoja apie mažąjį trolį, kuris vis bando ir bando, bet jam vis nesiseka ir nesiseka. Žinoma, mažylis pyksta! Trepsi kojelėm!“), padeda ugdyti emocinį intelektą.
Terapinės pasakos, skirtos vaikams, pavyzdžiui, istorijos apie pelėdą Druliją („Knygų serijoje surašytos istorijos apie pelėdą Druliją yra vadinamos terapinėmis pasakomis.“), padeda vaikams susidoroti su sunkumais ir atrasti vidinę ramybę.
Klasikinės pasakos, tokios kaip „Raudonkepuraitė“ („Tėveliai, žinoma, savo vaikams skaito tas pasakas, kurias ir patys buvo girdėję vaikystėje, tad ir „Raudonkepuraitė“ atsidūrė rekomenduojamų knygų sąraše.“) ar brolių Grimų pasaka „Jonukas ir Grytutė“ („Brolių Grimų surinkta vokiška pasaka „Jonukas ir Grytutė“ tikrai yra viena iš tų klasikinių pasakų, su kuriomis auga vaikai visame pasaulyje.“), visada išlieka aktualios ir mėgstamos.

Renkantis knygas vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams, svarbu atkreipti dėmesį į jų charakterio savybes bei pageidavimus: galbūt vienas vaikas labiau mėgsta vartyti mokslines enciklopedijas, o kitas mieliau renkasi skatyti nuotykių istorijas? Dažniausiai vaikai nuo 10 metų jau puikiai skaito, todėl knygų, kuriose nėra teksto, o tik iliustracijos - nerekomenduojama rinktis.
Šiame amžiuje populiarios knygos, kurios nagrinėja sudėtingesnes temas: draugystės svarbą, šeimos vertybes, pirmuosius jausmus. Pavyzdžiui, istorijos apie indėniuką Kiku ir jo bičiulius („Apie draugystės svarbą pasakojančioje istorijoje vaikai susipažins su indėniuku Kiku ir jo bičiuliais.“), ar knyga apie mergaitę Aną, kuri gelbėja bibliotekos knygas („Šiek tiek vyresniems, mokyklinio amžiaus vaikams skirta knyga pasakoja apie mergaitę Aną, kuri labiausiai už viską mėgsta skaityti knygas ir lankytis bibliotekoje. Mergaitė sužino, kad neskaitomas bibliotekos knygas nurašo ir išmeta, tad ji pasiryžta išgelbėti knygas ir perskaityti jas visas!“).
Nuotykių istorijos, fantastika, mokslinės knygos ar istorijos apie bendraamžių patirtis taip pat gali sudominti vyresniuosius skaitytojus. Knygos, kurios supažindina su skirtingais pasauliais, pavyzdžiui, istorija apie berniuką, keliaujantį po svečias planetas („Daugelio tiek mažų, tiek didelių mylima knyga pasakoja apie berniuką, keliaujantį po svečias planetas.“) ar pasakojimai apie lapiuko Pūkio nuotykius („Lietuvos vaikų pamėgsta Vytauto V. Landsbergio knygų serija pasakoja apie lapiuko Pūkio nuotykius, jausmus ir gyvenimiškas pamokas.“).
Artėjant paauglystei, dažnu atveju knygos yra iškeičiamos į išmaniąsias technologijas, tačiau radus įdomią istoriją, artimą personažą, įtraukiantį pasakojimą tikrai galima įkvėpti jaunimą skaityti. Galbūt vienus domins bendraamžių patirtys? O kitus mokslinė fantastika? Treti greičiausiai susidomės mokslinėmis knygomis, o kiti - nekaltomis paaugliškos meilės istorijomis.
Lietuvių autorių indėlis į vaikų literatūrą yra itin reikšmingas. Kęstutis Kasparavičius, parašęs ir iliustravęs daugiau nei penkiasdešimt knygų vaikams, yra vienas žinomiausių ir mylimiausių pastojo metu lietuvių autorių. Jo knygos, pavyzdžiui, apie Grufą („„Grufas“ ir šios knygos tęsiniai pasakoja apie miške gyvenančią geraširdę pabaisą Grufą.“) ar apie meškiuką („Eiliuotą pasakojimą apie meškiuką daugelis tėvelių tikriausiai gali ne tik rekomenduoti, bet ir padeklamuoti... „Ten miške, kur eglės ošia, po pušim sena, sena buvo meškinas Rudnosis, Rudnosienė - jo žmona.““), yra pamėgtos daugelio kartų.
Astrid Lindgren neabejotinai yra viena žinomiausių ir mylimiausių vaikų rašytojų su kurios knygomis užaugo jau ne viena karta. Jos kūriniai, tokie kaip Pepė Ilgakojinė, yra tapę klasika.
Lina Žutautė, istorijų apie Kakę Makę autorė, sukūrė personažą, kuris tapo itin populiarus tarp vaikų. Taip pat jos knyga „Ferdinandas ir Pū“ pasakoja apie draugystę ir nuotykius.
Vytautas V. Landsbergis, parašęs daug knygų vaikams, tarp jų ir apie lapiuko Pūkio nuotykius, yra vienas iš populiarių autorių. Jo knygos nagrinėja svarbias gyvenimiškas pamokas.
Kitos svarbios knygos ir autoriai, minimi tarp populiariausių ir rekomenduojamų, yra Selemono Paltanavičiaus knygos („„Bebriukų metai: nuotykiai gamtoje“ ir kitos Selemono Paltanavičiaus knygos tėvų buvo ne kartą rekomenduotos.“), knygos apie karvę Mamulę Mū („„Gražiausios mamulės Mū ir Varnos istorijos“ ir kitos šios serijos knygos pasakoja apie šaunią, drąsią ir visuomet nuotykius patirti pasirengusią karvę Mamulę Mū.“), Vytauto Misevičiaus pasakojimai apie Danuką Dunduliuką („Vytauto Misevičiaus pasakojime apie Danuką Dunduliuką vaikai atpažins save ar savo draugus, o tėvelius tikrai užplūs nostalgija...“), knygos apie babaužiukus („Šeimyninio dueto Tado Vidmanto ir Linos Vidmantės sukurti babaužiukai yra skirtingi, tačiau vienaip ar kitaip bendrą kalbą randantys padariukai, gyvenantys mūsų namuose.“).
Lietuvių vaikų literatūros istorija siekia XIX amžių. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). Šie kūriniai, nors ir seni, išlaiko savo aktualumą ir vertę.
Projektas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ atskleidė, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30.
Daug knygų, išleistų sovietmečiu - tai daugelį tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu.
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos.“

tags: #vaikiska #knygute #pabausiukas