Amžius ir moterų vaisingumas: iššūkiai, priežastys ir sprendimo būdai

Vaisingumas - organizmo gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių. Žmogaus reprodukcinis amžius prasideda lytine branda, mergaitėms - prasidėjus mėnesinėms, berniukams - poliucijoms. Moterims jis baigiasi su menopauze, o vyrams konkrečios ribos nėra, nors bendrai vyrų vaisingumas nuo 50-55 metų pradeda mažėti dėl spermatozoidų pokyčių ir testosterono koncentracijos sumažėjimo. PSO, statistikos sumetimais, reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15-49 m.

Deja, vis daugiau porų visame pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Lietuvoje tokių porų skaičiuojama apie 50 tūkstančių, tačiau šis skaičius gali būti didesnis, nes dalis porų vengia arba delsia kreiptis pagalbos. Medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė-ginekologė Geda Holcmann teigia, kad „statistika liūdnoka - kas šešta pora susiduria su nevaisingumo ar sumažėjusio vaisingumo problema. Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie vieną milijoną šeimų. Iš jų 100-150 tūkstančių gali turėti vaisingumo problemų“.

Nevaisingų porų statistika panašiai svyruoja visose šalyse, natūraliu būdu vaikelio susilaukti negali kas šešta septinta šeima, t. y. 15-18 proc. susituokusių porų. Rekordinis skaičius dalyvių šių metų kongrese iš Indijos, Kinijos rodo, kad su šia problema susiduria ir tos šalys, kur, atrodo, gyventojų skaičius ir taip yra didelis. Nevaisingumas yra apibrėžiamas kaip negalėjimas pastoti per vienerių metų laikotarpį (ir/ar daugiau), kai reguliarių lytinių santykių metu nenaudojamos jokios barjerinės bei kitos kontraceptinės priemonės, kurios padėtų apsisaugoti nuo nėštumo.

Vaisingumas - ne tik moters rūpestis

Gajus mitas, kad nevaisingumas - moterų bėda. Neretai galvojama, kad dažniausiai su nevaisingumo problemomis susiduria tik moterys. Tai - netiesa. „Vaisingumo klinikos“ gydytojos akušerės ginekologės Redos Verbickienės teigimu, taip tikrai nėra. Gydytoja pabrėžia, jog bėgantys metai mažina moterims tikimybę susilaukti vaikų, tačiau nevaisingumas ne vien moterų problema. Gydytoja ginekologė G. Holcmann tai patvirtina pateikdama konkrečią statistiką apie nevaisingumo priežastis:

„Skaičiai yra išties panašūs, todėl galima drąsiai teigti, jog aiškinantis nevaisingumo priežastis turi būti tiriami ir vyras, ir moteris“, - pažymi gydytoja R. Verbickienė.

Amžiaus įtaka moters vaisingumui

Moterų vaisingumas pradeda mažėti su amžiumi. Šis mažėjimas prasideda sulaukus 30 metų ir toliau spartėja sulaukus 40 metų. Vaisingumas mažėja, nes gimusios moterys turi tam tikrą kiaušinėlių skaičių, o laikui bėgant šis skaičius mažėja. Sumažėjus kiaušidžių gebėjimui gaminti kiaušialąstes, sumažėja nėštumo tikimybė tiek natūraliai, tiek dėl gydymo. Kitas svarbus dalykas, susijęs su vyresnio amžiaus moterų nėštumu, yra kiaušinių kokybės pablogėjimas. Be to, dėl kiaušialąsčių senėjimo rizika, kad nėštumas baigsis persileidimu, vyresnio amžiaus nėštumo metu padidėja.

Gydytojos R. Verbickienės teigimu, per pirmus 12 mėnesių pastoti pavyksta apie 75 proc. porų, kai moters amžius yra iki 30 metų. Sveika moteris iki 30 metų amžiaus kiekvieną mėnesį turi maždaug apie 20 proc. tikimybę pastoti. Gydytoja G. Holcmann pabrėžia, kad moters fiziologija yra paprasta: vaisingumo pikas pasiekiamas 20-24 metų amžiuje, tad porų, susiduriančių su nevaisingumo problemomis, ateityje tik daugės.

Apskritai, galimybė moterims pastoti pradeda mažėti nuo 35 metų amžiaus. Po 35 metų amžiaus drastiškai mažėja galimybės pastoti. „Vis dėlto, įtakos vaisingumui turi ir vyresnis moters amžius. Jei moteris 35 metų ir daugiau, ją vadiname jauna, tačiau tik ne tada, kai kalbame apie vaisingumą“, - sako akušerė-ginekologė. Įvairių šaltinių duomenimis, moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus ~35 m., tačiau pasitaiko atvejų, kai pastoti sunku vos 27-28 m. merginoms. Tai vadinama premenopauze. JAV reprodukcinės medicinos draugija pateikia duomenis, kad apie 40 m. moteriai tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu - mažesnė nei 5 proc. Maždaug 20 % moterų Jungtinėse Valstijose savo pirmo vaiko susilaukia 35 metų amžiaus. Maždaug nuo 1 iki 3 šeimų, kuriose moteris yra vyresnė nei 35 metų amžiaus, turi problemų su vaisingumu.

Kada kreiptis į specialistus?

Dažniausiai viešojoje erdvėje pateikiama informacija, kad į specialistus kreiptis reikėtų, kuomet porai, svajojančiai apie šeimos pagausėjimą, pastoti nepavyksta per vienerius metus. Vis dėlto, gydytoja G. Holcmann sako, kad kartais sunerimti reikėtų ir anksčiau. „Žinoma, jei pora žino apie kokias nors savo problemas, kurios gali būti kliūtis pastojant - nereikėtų laukti vienerių metų.“ Jei moteris yra 35 metų ar vyresnė, šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių - ir tai jau galima laikyti nevaisingumu. Gydytoja pabrėžia, kad visais paminėtais atvejais į specialistus rekomenduojama kreiptis jau po pusmečio reguliarių bandymų susilaukti atžalos.

Dažniausios nevaisingumo priežastys

Moterų nevaisingumo priežastys

Gydytoja sako, kad pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys išlieka tos pačios. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Moterų nevaisingumą taip pat gali sąlygoti ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, sąaugos mažajame dubenyje, kiaušintakių pažeidimas, padidinta prolaktino koncentracija, skydliaukės funkcijos sutrikimas.

• Mėnesinių ciklo sutrikimai: sudaro ketvirtadalį atvejų ir yra dažniausiai išskiriama problema, dėl kurios moterims gali būti sunkiau pastoti. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas.
• Kiaušidžių ir kiaušintakių problemos: Dar 35 procentai priežasčių glūdi kiaušintakių būklėje ir sąauginiuose procesuose pilvo ertmėje. Policistinių kiaušidžių sindromas - taip pat viena dažnesnių diagnozių, kuri gali reikšti ir pastojimo bėdas.
• Endometriozė: Kas šešta moteris nepastoja ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pakitimų gimdoje ir kiaušidėse bei mažajame dubenyje. Jei moteris buvo susidūrusi su sunkaus laipsnio endometrioze - tai taip pat ženklas, kad pastoti gali būti sunkiau.
• Hormoniniai sutrikimai: 7 procentai atvejų nustatomi dėl prolaktino apykaitos sutrikimų. Taip pat įtakos turi netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas, nes būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie palaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą.
• Kitos ligos ir būklės: Jei moteris buvo susidūrusi su uždegiminėmis mažojo dubens ligomis, turėjo pilvo ertmės operacijų, anksčiau buvo negimdyvinių nėštumų, tai taip pat ženklai, kad pastoti gali būti sunkiau. Ilgai laukti pasirodančių dviejų juostelių nėštumo teste neturėtų ir tos moterys, kurios gyvenime buvo susidūrusios su onkologine liga, ypač tos, kurioms buvo taikytas kompleksinis gydymas - chemoterapija ar radioterapija. Onkologinės ligos, ypač, daro didelę žalą vaisingumui, ir po jų pastoti beveik neįmanoma.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas: Tai būklė, kuri pasireiškia jaunesnei nei 40 metų moteriai ir yra labai panaši į menopauzę.
• Genetinės priežastys.
• Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA): FHA atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio.
• Menopauzė: Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus.

Vyrų nevaisingumo priežastys

Kalbant apie vyrus, gydytoja akušerė ginekologė R. Verbickienė pažymi: „Šių dienų rykštė yra drastiškai prastėjanti vyrų spermos kokybė.“ Taip pat, pasak jos, įtakos gali turėti vaikystėje patirtos traumos, persirgtos infekcijos, kartais įgimtos problemos arba buvusios urologinės operacijos. „Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis - varikozelė. Su šia diagnoze susiduria net 34 procentai atvejų. Taip pat 9 procentai atvejų nustatomi dėl infekcijos, net 18 procentų - dėl lytinių organų vystymosi defektų. Vis tik, apie trečdalis nevaisingumo priežasčių taip ir lieka neaiškios“, - teigia ilgametę patirtį sukaupusi medikė.

• Spermos kokybė: Pirminis spermatogeninis nepakankamumas pasireiškia, kai vyrų spermatozoidai yra neįprastos formos ir per mažo judrumo, yra ypač sunku apvaisinti kiaušialąstę.
• Varikozelė: Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis.
• Infekcijos.
• Lytinių organų vystymosi defektai.
• Ejakuliacijos sutrikimai: Dėl neurologinių ar fiziologinių pokyčių vyro sperma neišsilieja į išorę. Ji grįžta atgal ir subėga į šlapimo pūslę.
• Onkologiniai susirgimai: Vyro vaisingumą mažina sėklidžių vėžys ir kitos onkologinės ligos.
• Genetiniai sutrikimai.
• Ligos: Vyrų vaisingumui įtakos gali turėti kiaulytė, jei ja persergama jau po lytinės brandos. Taip pat reikšmingas diabetas, skydliaukės sutrikimai ar kitos ligos, kai pakyla aukšta temperatūra.
• Vaistai: Yra tam tikrų vaistų, kurie gali sumažinti vyrų vaisingumą.

Diagnostika ir gydymo metodai

Nevaisingumą gali diagnozuoti gydytojas akušeris - ginekologas, šeimos gydytojas ar kiti gydytojai specialistai. Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.

Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. „Svarbu ištirti, koks yra kiaušidžių rezervas, ar yra augančių folikulų. Tiriama, ar vyksta ovuliacija - atliekami hormonų tyrimai skirtingomis moters mėnesinių ciklo dienomis: 3, 4, 5 ciklo dieną ir 7 dieną prieš numatomas mėnesines. Tiriami ir kiaušintakiai - ar yra pratekėjimas.“ Sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, jei įtariama endometriozė ar anksčiau buvo negimdyvinių nėštumų, taikomas laparoskopinis tyrimas, kuris nustato mažojo dubens organų patologijas.

„Tyrimo metu nuodugniai ištiriamos spermos fizikinės savybės, spermatozoidų kiekis, koncentracija ir judrumas, sveikos formos spermatozoidų skaičius, spermos klampumas ir suskystėjimo laikas. Įprastai atlikus spermogramos tyrimą, galima patvirtinti arba atmesti vyro nevaisingumą”, - sako gydytoja R. Verbickienė. Atliekant spermos analizę, vertinama jos koncentracija, spermatozoidų judėjimas bei jų morfologija. Šį tyrimą vertina specialistas. Šiek tiek nukrypęs nuo normos ribų tyrimas nereiškia, kad vyras yra nevaisingas.

„Taip, kartais sunkumus dėl nevaisingumo patiriančioms poroms tenka nueiti ilgą kelią, tačiau tobulėjant gydymo metodams, vis dažniau pacientų pastangas vainikuoja sėkmė. Kartais tam reikia daugiau laiko, o kartais gamtai reikia šiek tiek padėti mediciniškai“, - sako „Vaisingumo klinikos“ gydytoja akušerė ginekologė R. Verbickienė. „Gydymas visada priklauso nuo nevaisingumo priežasties ir trukmės. Atvykus moteriai ir vyrui į konsultaciją, mes, vaisingumo specialistai, išsamiai pasikalbame su jais, išsiaiškiname poros lūkesčius ir pageidavimus“, - pasakoja pašnekovė. „Kiekvienas gydymas - individualus ir orientuotas į būtent tą porą.“ Žinoma, egzistuoja ir bendrieji gydymo principai: esant ciklo sutrikimams rekomenduojama ovuliacijos stimuliacija, esant kiaušintakių pakitimui ar endometriozei - siūlomas operacinis gydymas. Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir porą gali lydėti sėkmė. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Taip pat egzistuoja ir itin veiksmingos pagalbinio apvaisinimo procedūros (PAP). Jų rezultatai dažniausiai itin džiuginantys. Vis tik, iki šiol šios procedūros apipintos mitais ir klaidingomis nuostatomis. Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijaus susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes: apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF).

• Intrauterininė inseminacija (IUI): Atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba ją stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Būdas patrauklus, nes nereikia chirurginės invazijos ir nejautros. Tai nesudėtinga ir neskausminga procedūra.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Tai metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. „Vis tik, galiu išskirti, kad gyvo kūdikio gimimo tikimybė po apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) siekia 20 ir daugiau procentų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis procentas nurodomas kalbant apie moteris iki 35 metų amžiaus. Jei pacientė vyresnė, procentas mažėja“, - sako gydytoja G. Holcmann.

Labai svarbu negaišti laiko vyresnio amžiaus moterų tyrimo ir gydymo stadijose. 35 metų ir vyresnėms moterims rekomenduojama kreiptis po 6 mėnesių nepastojimo, o 40 metų ir vyresnėms - po 3 mėnesių, nepaisant nesaugių ir reguliarių lytinių santykių. Nors tai skiriasi priklausomai nuo bendros poros sveikatos būklės, vyresnio amžiaus pacientams taikant in vitro apvaisinimo gydymą įmanoma pastoti. Šiuo metu labai svarbus yra centro pasirinkimas. Dideli sveiko nėštumo rodikliai yra svarbiausi duomenys, rodantys centro sėkmę. Kuo geresnis apvaisinimo mėgintuvėlyje centras turi pažangią embriologijos laboratoriją ir kuo geriau jame taikomi užšaldymo / atšildymo metodai, tuo didesnė tikimybė pastoti.

Gyvenimo būdo įtaka vaisingumui

Kartais nevaisingumui įtaką daro ir gyvenimo būdas: nepilnavertė mityba, vitaminų trūkumas, rūkymas, alkoholis ar stresas. Vaisingumui įtakos turi daugybė veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai - alkoholio, kofeino vartojimas, rūkymas; reprodukcinės sistemos ligos, pavyzdžiui, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas.

Iš tiesų rūkymas neigiamai veikia ir vaisingumą, nes pablogina ir kiaušinėlių, ir spermatozoidų kokybę. Pasyvus rūkymas taip pat daro neigiamą įtaką vaisingumui, tiesa, šiek tiek mažesnę negu įprastas rūkymas, tačiau ir pasyviai rūkančios moterys pastoja kur kas sunkiau. Nevaisingumo riziką didina ir tabako bei alkoholio vartojimas, vaistai. Būtina išmokti atsipalaiduoti ir suvaldyti stresą. Planuojant nėštumą, reikėtų laikytis toliau nuo įvairių teršalų ir toksinų. Svarbus ir sveikas bei subalansuotas kasdienis poros gyvenimo būdas: jei reikia - svorio kontrolė ir korekcija, speciali dieta, visavertis poilsis ir tinkamas darbo rėžimas.

Mityba ir papildai vaisingumui gerinti

Norint pagerinti vaisingumą, pirmiausia reikia daugiau dėmesio skirti savo mitybai. Labai svarbu sumažinti rafinuotų angliavandenių kiekį maiste. Balti miltai, kepiniai ir panašūs produktai turi aukštą glikeminį indeksą, todėl labai greitai pakyla cukraus kiekis kraujyje, o tai sukelia hormonų disbalansą. Be to, subalansuota mityba padės palaikyti pastovų kūno svorį, dideli svorio svyravimai kenkia hormonams.

Daugelį naudingų medžiagų galima gauti su maistu, bet, esant vaisingumo problemoms, patariama tam tikrus vitaminus, mikroelementus ir kitas medžiagas vartoti papildomai. Žinoma, maisto papildai neišgydys nevaisingumo, bet tikrai pagerins reprodukcinės sistemos veiklą. Moterims maisto papildai padeda sutvarkyti nereguliarų menstruacijų ciklą, vyrams užtikrinti spermos kokybę. Štai keletas svarbiausių papildų:

• B grupės vitaminai: Folio rūgštis (B9) - vienas iš svarbiausių vitaminų, planuojant nėštumą. Taip pat labai reikšmingi yra vitaminai B6 ir B12. Vitamino B12 trūkumas vyrams gali sukelti priešlaikinę ejakuliaciją, turėti įtakos spermos kokybei.
• Cinkas: Pakankamas cinko kiekis vyro organizme gerina spermos judrumą ir formą, apsaugo ją nuo laisvųjų radikalų pažaidos, net gali sumažinti rūkymo daromą žalą.
• Vitaminas E: Šis galingas antioksidantas gerina bendrą moters ir vyro sveikatą, didina vaisingumą. Moterims jis būtinas ne tik siekiant pastoti, bet ir nėštumo metu.
• Geležis: Esant geležies trūkumui, vystosi anemija, kuri daro didžiulę įtaką vaisingumui.
• Selenas: Antioksidacinėmis savybėmis pasižymintis selenas atlieka svarbų vaidmenį moters ir vyro reprodukcinei sistemai.
• Kofermentas Q10: Antioksidantą kofermentą Q10 gamina žmogaus organizmas, bet su metais jo mažėja, todėl moterų kiaušinėliai ir vyrų sperma vis mažiau apsaugojami nuo oksidacinės pažaidos.
• Omega 3: Jeigu moters mityboje mažai produktų, kuriuose yra omega 3 riebalų rūgščių, būtinai rekomenduojami omega 3 maisto papildai. Ypač jie naudingi, jei moteriai daugiau nei 35 metai ar yra planuojamas pagalbinis apvaisinimas.
• Probiotikai: Probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyną, o tai gerina viso žmogaus kūno ir, žinoma, reprodukcinės sistemos sveikatą. Subalansuota žarnyno mikroflora vyrui didina testosterono kiekį ir gerina spermą. Moterys, vartojančios probiotikus, daug mažiau serga, pavyzdžiui, kandidoze, kuri gali tapti pavojinga nėštumui.
• Kiti papildai: L-argininas. Taip pat rekomenduojama išbandyti maisto papildus, kuriuose būtų ašvagandos ar myo-inositolio. Patariama išsitirti, ar nėra vitamino D trūkumo.

Mitai apie pastojimą

Yra daugybė visuomenėje gajų mitų, susijusių su pastojimu. Svarbu atskirti faktus nuo klaidingų įsitikinimų:

• Amžiaus mitas: „Jei 40-45 m. sulaukusios jūsų seserys, mama ar močiutė dar sėkmingai gimdė vaikus, nereiškia, kad būdama analogiško amžiaus ir jūs lengvai pastosite. Vaisingumui įtakos turi daugybė veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai.“
• Orgazmo mitas: Moters patiriamas orgazmas nedidina galimybių pastoti. Teoriją, kad orgazmas padeda spermą pernešti gimdos link, paneigė tyrimai: įrodyta, kad tiesioginio ryšio tarp orgazmo ir apvaisinimo nėra.
• Kojų pakėlimo mitas: Anot medikų, praktiškai nėra jokio skirtumo, ar po sueities moteris laikys kojas pakėlusi, ar tiesiog ramiai pagulės.
• Kosulio sirupo mitas: Prieš kelerius metus forumuose plačiai sklandė mitas, kad sirupuose nuo kosulio esanti veiklioji medžiaga guaifenesinas gimdos kaklelio gleives padaro plonesnes, o visą terpę - dar palankesnę spermatozoidams. Tačiau medikai šį mitą paneigė: vaistai nuo kosulio neturi jokios įtakos pastojimui.
• Lytinių santykių dažnumo mitas: Mylėtis „pagal laikrodį“ ir kasdien bandant pastoti tikrai nereikia: partneriams tai gali sukelti stresą, o naujai gyvybei neužmezgus - didelį nusivylimą. Tiesiog svarbu žinoti, kad ovuliacija įvyksta apytiksliai 14 ciklo dieną. Apskaičiuoti numatomą ovuliacijos dieną padės vaisingų dienų skaičiuoklė. Norint padidinti tikimybę pastoti, reguliariai mylėtis reikėtų nuo 10 ciklo dienos maždaug kas 2-3 dienas.
• Kūdikio lyties planavimo mitas: „Šiame teiginyje dalis tiesos yra, tačiau tikimybė, kad susilauksite vienos ar kitos lyties kūdikio, visuomet siekia 50:50. Nėra jokio 100 proc. patikimo būdo suplanuoti kūdikio lytį.“
• Bazinės kūno temperatūros mitas: Jei lauksite, kol bazinė kūno temperatūra pakils ir šį faktą užfiksuos termometrai ar ovuliacijos testai, tinkamiausias apvaisinimui momentas jau gali būti pasibaigęs, nes kūno temperatūra pakyla tik iškart po ovuliacijos. Iš kiaušialąstės išsivadavęs kiaušinėlis paprastai būna gyvybingas tik apie 12-24 val., o BKT matuojama tik rytais.
• Ciklo reguliarumo mitas: Įprastinė ciklo trukmė - 28 dienos (+-2 d.). Tačiau pastoti gali būti sudėtinga net ir tada, kai ciklas yra gana reguliarus. Pastojimo galimybes gali apsunkinti ir mėnesinių pobūdis. Pavyzdžiui, dėl mažesnio nei įprastai estrogeno lygio mėnesinės gali būti neskausmingos, o jei jos labai skausmingos, gali nepakakti progesterono, galinčio subalansuoti estrogeno lygį. Dėl žemo progesterono lygio dažnai sunku pastoti.

Nevaisingumo gydymo prieinamumas ir svarba

„Neretai susiduriama su nuomone, kad nevaisingumo gydymas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Vis tik, G. Holcmann su šiuo teiginiu nesutinka. „Jei nevaisinga pora atitinka pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodytas indikacijas, tam tikros procedūros yra kompensuojamos. Pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojama pirminė nevaisingumo konsultacija abiem partneriams. Taip pat gali būti kompensuojami tam tikri tyrimai, trys konsultacijos moters stimuliacijos metu bei dalis pagrindinių procedūrų“, - sako medikė. Anot jos, nuo šių metų valstybės biudžeto lėšomis yra saugomi pirmus du metus sukurti bei užšaldyti poros embrionai.

„Esu įsitikinusi - nevaisingumo gydymas yra prieinamas kiekvienai porai. Tereikia nuoširdžiai tikėti ir svajonės išsipildys“, - sako ne vienai su nevaisingumu susidūrusiai porai padėjusi gydytoja. „Visada sakau, kad yra vienas ir labai tikslus bei patikimas vaisingumo tyrimas. Tai - pastojimas. Tad poroms patarčiau niekada neprarasti vilties, nekaltinti savęs, tačiau ieškoti problemų sprendimo. Pozityvus požiūris - itin svarbus“, - įsitikinusi pašnekovė.

tags: #amzius #ir #moteru #vaisingumas #vikipedija

• Išeiti motinystės atostogų
• Kas gali krikštyti
• Vaikų globos paslaugos Plungėje
• Efektyvi darbuotojų atranka
• Žaidimai vaikams namuose