Rusiškos vaikų knygos: ugdymas, kultūra ir paslaptingi atradimai
Vaikų literatūra yra vienas svarbiausių ugdymo įrankių, formuojantis ne tik kalbos įgūdžius, bet ir vaizduotę, emocinį intelektą bei vertybes. Jaunieji klientai yra pagrindiniai mūsų svečiai! Pirmiausia svarbu suprasti, kad kalba - tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir kultūros dalis. Knygos vaikams rusų kalba - tai ne tik mokymosi priemonė, bet ir vertingas kultūrinis bei emocinis turtas. Tinkamai parinktos knygos gali padėti vaikui ne tik išmokti kalbą, bet ir ugdyti mąstymą, kūrybiškumą bei empatiją.
Kodėl verta rinktis rusiškas vaikų knygas?
Skaitymas - tai ne tik laisvalaikio veikla. Vaikų literatūra rusų kalba atveria duris į platų kultūrinį ir intelektualinį pasaulį. Kalbos mokymasis natūraliu būdu, kultūrinis pažinimas, loginio mąstymo ugdymas ir emocinis augimas - tai tik keletas privalumų, kuriuos suteikia rusiškų knygų skaitymas.
Vaikai, kurie nuo mažens susiduria su keliomis kalbomis, dažnai pasižymi geresniais pažinimo gebėjimais. Ypač svarbu, kad skaitymas vyktų reguliariai. Nors klasika išlieka svarbi, šiuolaikiniai autoriai taip pat siūlo daug įdomių ir aktualių kūrinių, kurie gali sudominti įvairaus amžiaus ir pomėgių vaikus. Kalbant apie vaikų literatūrą rusų kalba, neįmanoma nepaminėti klasikos.
Kaip išsirinkti tinkamą rusišką knygą vaikui?
Renkantis knygą vaikui, svarbu atsižvelgti į kelis esminius aspektus. Svarbiausia - nuoseklumas, nes net ir geriausia knyga nebus veiksminga be tėvų įsitraukimo. Renkantis svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, kalbos lygį ir pomėgius, o svarbiausia - skirti laiko bendram skaitymui.
- Pirmiausia, atsižvelkite į vaiko amžių ir kalbos lygį. Tai padės parinkti knygą su tinkamu žodynu ir sudėtingumu.
- Vaikams vizualinis turinys yra labai svarbus. Knygos su ryškiomis, išraiškingomis iliustracijomis pritrauks dėmesį ir padės geriau suprasti pasakojimą.
- Jei vaikas domisi gyvūnais, nuotykiais ar fantastika, verta rinktis būtent tokio tipo knygas. Pomėgiai skatina domėjimąsi skaitymu.
Šiandien vis dažniau kyla klausimas - rinktis elektronines ar tradicines knygas? Abiejų formatų pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių.
„Murziuko dienoraštis“: detektyvas vaikų literatūros istorijoje
Turbūt neklysta teigiantieji, kad vaikų literatūros istorijoje gausu neišpainiotų rebusų, mįslių, todėl besidominčiųjų ja laukia ne vienas atradimas. Neretai kyla neaiškumų bandant įvardyti knygų autorius, vertėjus, suvokti simbolius, atpažinti ezopinę kalbą, suprasti rečiau vartojamų žodžių prasmę. Kilo klausimų ir perskaičius knygą „Murziuko dienoraštis: apsakymas-pasaka apie mažų girios žmogeliukų keliones, klaidžiojimus, pokštus ir juokus“, pirmą kartą išleistą lietuviškai 1930 m.
1992 m. knyga perleista Vilniuje kartu su 1943 m. irgi pirmą kartą lietuviškai pasirodžiusia Willio Vesperio knyga „Linksmos pasakos“. Turbūt dėl to „Murziuko dienoraštis“ priskirtas Vesperio kūrybai - taip parašyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kataloguose. Apie Vesperio autorystę nėra jokių žinių ir naujai leidžiamos knygos įvade. Jame glaustai aptariamas vertėjo Jono Jablonskio (kalbininko sūnaus) gyvenimas. Čia rašoma: „Knygos gale teigta, kad ją vertė J. Jablonskis, tačiau nepasakyta, iš kokios kalbos ir kas šios knygos autorius.“ Nepaaiškėjo, kas yra šios knygos autorius, ir iš gana griežtos Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijai skirtos Vaižganto recenzijos, kurioje kritikuojamas knygos vertimas: kai kurios kalbinės konstrukcijos, pasak recenzento, primena lenkų kalbą.
Skaitant tekstą jis pasirodė labai jau vakarietiškas: žmogeliai vadinami miško elfais, čia gausu ano meto modernių technologijų aprašymų, pagrindinis veikėjas - tuščiagarbis dabita - siunčiasi kostiumus iš Paryžiaus, nors jokia konkreti šalis, kurioje vyksta knygos veiksmas, nepaminėta. Vakarietiškos ir knygos iliustracijos: prie cirko dramblio prikabinta lentelė su užrašu „Hello Central!“.
Kūrėjai ir tikroji kilmė
Ieškant anglų, vokiečių, lenkų rašytojų knygų apie šių žmogeliukų nuotykius galima patekti į aklavietę, tačiau čia labai padeda naujosios technologijos: nuskenavus pagrindinio knygos veikėjo portretą, buvusį priešlapyje, ir pasinaudojus vaizdų paieškos „Google Lens“ programa, išsyk paaiškėjo, kad Jablonskio verstas leidinys buvo knygos „Дневникъ Мурзилки Повѣсть-сказка о путешествіяхъ, странствованіяхъ, шалостяхъ и проказахъ маленькихъ лѣсныхъ человѣчковъ“ (pirmasis leidimas 1889 m.) vertimas. Kūrinio autorė - rusų vaikų rašytoja Ana Chvolson (Анна Борисовна Хвольсон) (1868-1934). Knygos iliustratorius yra kanadietis vaikų rašytojas ir poetas Palmeris Coxas (1840-1924), tiesa, daugiausia savo kūrybą publikavęs JAV.
Šio kūrėjo darbai, vaizduojantys mažyčius žmogelius braunius (angl. brownie, brownies), žinomus iš keltų mitologijos, ir tapo Chvolson knygos pagrindu. Coxo darbai vaikams skirtuose žurnaluose pasirodė dar XIX a. devintojo dešimtmečio pradžioje, o 1887 m. beveik milijono egzempliorių tiražu buvo išleista jo knyga „Brauniai. Jų knyga“ (angl. The Brownies. Their Book). Braunių istorijos klajojo po įvairias šalis ir kaip piešiniai - taip pateko ir į Rusiją. Pasakojimais apie miško žmogelius pasinaudojo pradedančioji literatė Chvolson: remdamasi iliustracijomis, 1887 m. ji pradėjo kurti pasakojimus apie elfus. Tai, galima sakyti, yra intersemiotinio vertimo pavyzdys.
Literatūros tyrinėtojai sutaria, kad Chvolson kūriniai parašyti pagal iliustracijas, bet jos ir kanadiečių rašytojo tekstai skiriasi. Vaižganto nuomonė apie Coxo braunių knygos iliustracijas irgi nebuvo labai gera: Vaižgantas teigė, jog jų būta „tokių smulkių ir dekadentiškų, kad mūsų vaikai mažmožių visai neįžiūrės ir nesupras“. Belieka tik spėti, kodėl 1930 m. pasirodžiusiame leidinyje nebuvo paminėta nei autorė, nei knygos pavadinimas - gal nenorėta akcentuoti rusiškos knygos kilmės? Kita vertus, vargu ar galima Jablonskį griežtai kaltinti dėl autorystės nenurodymo - kai kuriuose knygos leidimuose Chvolson pavardė net neįrašyta.
Dėl 1992 m. leidinio viskas dar kebliau. Kas pamena tuos mūsų šalies politinio ir ekonominio lūžio metus ir tendencijas ne tik knygų versle, bet ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, vargu ar stebėsis faktu, kad dažnai leidiniai būdavo spausdinami be jokio įvado, išsamesnių paaiškinimų. Itin populiarūs tada buvo tarpukario knygų perleidimai. Knygos literatūrinė reikšmė, jos pasirodymo aplinkybės, autoriaus biografija dažnai nebūdavo svarbu knygų leidėjams, siekiantiems greitos finansinės sėkmės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad to meto visuomenė gausiai pirko ir skaitė knygas. Beje, šis leidinys - reta išimtis: jo ir kalba taisyta, ir įvadas nedidelis parašytas, tik liko neišspręsta autoriaus problema.
Atidžiai skaitant galima rasti faktų, nurodančių knygos rusišką kilmę: vienoje iliustracijoje nupieštas namas, ant kurio įdėmiau įsižiūrėjus galima perskaityti žodį „КУХНЯ“ (šis žodis vos įžiūrimas net Chvolson knygoje). Sugretinus iliustraciją su originaliu Coxo piešiniu matyti aiškus skirtumas: galima įžiūrėti užrašą „District school“ (liet. „Apskrities mokykla“), kuris Chvolson knygoje pakeistas rusišku užrašu.
Lietuvoje Coxo kūryba nėra labai gerai žinoma, nors kitose šalyse jo knygos verčiamos ir dabar tebeleidžiamos: Rusijoje 2015 m. išverstas šio autoriaus kūrinys apie Princo Florimelio ir jo draugų nuotykius, Lenkijoje 2018 m. pasirodė žaidimas visai šeimai „Jagodowy las“. Pristatant knygas plačiau, būtina aptarti ir lietuviškąjį knygos vertimą.
Murzilkos vardo kilmė ir evoliucija
Pagrindinio veikėjo vardo kilmė - vienas svarbiausių klausimų. Anglų kalba šis personažas vadinasi Dude arba Cholly Boutonnière - t. y. Dabita. Chvolson jam suteikė Murzilkos vardą ir Tuščiagalvio pravardę (rus. Мурзилка по прозванью Пустая голова). Iš kur šis vardas atsirado, sudėtinga pasakyti, galbūt Chvolson girdėjo tokį žodį, reiškiantį mažą žmogų. Žodis „мурзиться“ gali reikšti kaprizintis, pykti. Vis dėlto su nešvara, purvinumu, nevalyvumu veikėjas neturi nieko bendro…
Kaip mažųjų žmogeliukų vardai išversti į lietuvių kalbą? Dailininkas Мазилка tapo Teplioriumi, o gydytojas Мазь-Перемазь - Tepčiumi. Matyt, daugelis vyresnės kartos žmonių, besidominčių sovietinio laikotarpio vaikų literatūra ir animacija, atpažins Murzilką ir Žiniuką su Nežiniuku, kurie vėliau tapo gerai žinomais knygų, žurnalų ir animacinių filmų veikėjais. 1992 m. išėjęs „Murziuko dienoraštis“ iš tikro tėra tik pirmoji knygos dalis, antroji Chvolson kūrinio dalis apie Murziuko keliones nebuvo versta į lietuvių kalbą.
Beje, Rusijoje išėjo keli variantai knygų apie girios elfų keliones. Vienoje Chvolson knygoje aprašyta gerokai daugiau kelionių, minimas Varšuvos miestas, tuo metu priklausęs Rusijos imperijai, pasakojama apie keliones į Indiją, Vokietiją, Šveicariją, Angliją, Prancūziją, kitas šalis. Chvolson kūriniai buvo labai populiarūs Rusijoje, todėl atsirado daugiau autorių, pasinaudojusių Coxo ir Chvolson kūryba. Nemažai apie Murzilkos nuotykius rašė iš Lenkijos kilęs, daugiausia rusų kalba kūręs Zygmuntas Librowiczius.
Murzilka sovietmečiu: nuo kūrybos iki propagandos
Dėl politinių priežasčių Chvolson kūryba kurį laiką Sovietų Sąjungoje nebuvo leidžiama. 1927 m. Odesoje pasirodė L. Jevgenjevo pavarde pasirašyta knyga „Naujasis Murziuko dienoraštis. Liliputukų kelionė aplink pasaulį“. Knygoje aprašytos mažųjų veikėjų kelionės iš Maskvos į Odesą, tada į Italiją, Ispaniją, JAV, Kiniją, Japoniją ir per Sibirą grįžtama į namus.
Knygoje Coxo piešiniai liko, o Chvolson tekstas vietomis ištisai perrašytas. Knyga atvirai propagandinė, atspindinti to meto realijas. Tą galima įžvelgti net smulkmenose. Pavyzdžiui, Chvolson knygoje, pamatę atvažiuojantį žmogelių vairuojamą traukinį, Maskvos stoties darbininkai sušunka: „Ponai“ (rus. „Господа“), o 1927 m. knygoje - „Draugai“ (rus. „Товарищи“).
Jevgenjevo knygoje aprašoma, kaip mažieji žmogeliai, apžiūrėję Lenino mauzoliejų, įeina į vidų ir, nusiėmę kepures, nusilenkia revoliucijos vadui, tada aplanko puikiai įrengtus vaikų namus ir Lenino kampelį juose. Knygelėje Coxo, tuo metu jau mirusio, piešiniai buvo „perdirbti“: juose mažieji elfai apžiūrinėja mauzoliejų, Lenino kampelį vaikų namuose. Knygoje rašoma, kaip Romoje darbininkai, protestavę dėl menkų atlyginimų, buvo skaudžiai sumušti juodmarškinių. „Murziuko dienoraštis“ dar turi neatsakytų klausimų. Literatūros tyrinėtojai turėtų aptarti knygos vertimo ypatumus, veikėjų „klajones“ po įvairių šalių ir tautų literatūros kūrinius. Tai klasikinis klajojančio (migruojančio) siužeto atvejis.
Susipažinkime su kūrėjais: Palmer Cox ir Ana Chvolson
Palmer Cox (1840-1924)
- Kanadiečių vaikų rašytojas ir iliustratorius, daugiausia gyvenęs ir kūrybą publikavęs JAV.
- Dirbo dailide, automobilių montuotoju.
- Įvairiomis temomis rašė JAV periodiniuose leidiniuose, vėliau leido atskiras knygas.
- 1881 m. laikraštyje išspausdino pirmuosius kūrinius apie braunių - mažų žmogelių išpūstomis akimis ir ilgomis kojomis - nuotykius. Šie kūriniai sulaukė didelio pasisekimo.
- 1887 m. pasirodė Coxo knyga „The Brownies. Their Book“ (liet. „Brauniai. Jų knyga“), kurios tiražas siekė beveik milijoną egzempliorių.
- Mirė savo namuose Granbyje, vadinamuose Braunių pilimi (angl. Brownie Castle).
Ana Chvolson (Анна Хвольсон) (1868-1934)
- Rusų vaikų rašytoja, gimusi Sankt Peterburge.
- 1887 m. žurnalas „Задушевное слово“ išspausdino pirmuosius tekstus apie miško žmogelių gyvenimą, paremtus Palmerio Coxo kūryba.
- 1889 m. išleido knygą „Царство малюток. Приключения Мурзилки и лесных человечков в 27 рассказах А. Хвольсон с 182 рисунками Кокса“ (liet. „Mažylių karalystė. Murzilkos ir miško žmogelių nuotykiai 27 apsakymuose su 182 Kokso piešiniais“).
- Vėliau išleido keletą knygų apie kitus Murzilkos nuotykius.
- Parašė knygų vaikams apie vaikų tarpusavio santykius.
- Po 1917 m. emigravo į Vakarus, 1934 m. mirė Paryžiuje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
