Spalinukės darželyje: ar sergantis vaikas gali lankyti ugdymo įstaigą ir ką sako taisyklės?
Varginantys parazitai - spalinukės, dar žinomos kaip enterobiozė, yra viena dažniausių kirmėlinių infekcijų, ypač paplitusių tarp vaikų ikimokyklinio amžiaus įstaigose. Nors ši liga nėra pavojinga gyvybei, ji gali sukelti nemalonių simptomų, diskomfortą ir lengvai plisti šeimos ar vaikų kolektyvuose.
Enterobiozė (spalinių sukelta liga) yra parazitinė liga, kuri vystosi organizme veikiant helmintams. Ši liga paplitusi tarp visų žemynų gyventojų. Spalinukės (Enterobius vermicularis) - tai smulkūs balti siūliško pavidalo kirminai, gyvenantys žmogaus storajame žarnyne.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje kasmet enterobioze užsikrečia ir serga apie 2 tūkst. žmonių. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja, nes profilaktinių tyrimų, kurie padeda išaiškinti apie 75 proc. visų sergančių enterobioze, atliekama vis mažiau. Labiausiai užsikrėtę yra pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, tačiau šia helmintoze serga ir suaugę žmonės. Europos šalyse vaikų sergamumas siekia iki 20-70 procentų.
Užsikrėtimo keliai ir rizikos veiksniai
Žmogus enterobioze užsikrečia spalinių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių rankų, užteršto maisto ar daiktų: žaislų, knygų, drabužių, baldų ir t.t. Ši liga dar vadinama nešvarių rankų liga. Vienintelis šios ligos infekcijos šaltinis yra sergantis enterobioze žmogus.
Spalinių kiaušinėliai, patekę ant žmogaus odos, per 4-6 valandas (per naktį) subręsta ir tampa užkrečiami. Nuo sergančiojo spalinių kiaušiniai patenka ant naktinių rūbų ir lovos baltinių, grindų, lieka ant rankšluosčių, tualetų unitazų, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinius gali išnešioti musės ar tarakonai, su dulkėmis jie gali pakilti į orą ir nusėsti ant lentynų, kėdžių, paveikslų ir t.t. Daugiausiai kiaušinėlių būna miegamuosiuose.
Šunys ir katės šia kirmėline liga neserga, bet ant savo kailiuko kiaušinėlius gali išnešioti po visą gyvenamąją erdvę. Vaikas ant savo drabužėlių ir rankų spalinių kiaušinėlių gali nunešti į darželį ar mokyklą. Enterobiozė lengvai perduodama vaikų kolektyvuose - mokykloje, darželyje, sporto salėse, klasėse ir kitose lankymosi vietose.
„Parazitinių ligų sukėlėjai į virškinimo traktą dažniausiai patenka pro burną, ligomis vaikai užsikrečia nuo nešvarių rankų, užteršto maisto, gerdami užterštą šulinių ar šaltinių vandenį, taip pat gurkštelėję vandens maudynių metu įvairiuose telkiniuose, į kuriuos taip pat patenka gyvūnų ar žmonių išmatos bei įvairios buitinės atliekos,“ - teigiama ekspertų nuomonėje. Parazitų gali atsirasti ir nuo naminių gyvūnėlių kraiko, valgant blogai termiškai apdorotą mėsą ir kt. Vaikai, kurie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl sirgti gali mėnesius ar net metus.
ĮTRŪKIMAI remontuojant butą. Kaip atsikratyti įtrūkimų sienose! Kaip išvengti įtrūkimų po remonto!
Spalinukių infekcijos simptomai
Vienas pagrindinių simptomų - niežulys, išangės niežėjimas, ypač vėlai vakare arba naktį, kai spalinukės išlenda. „Tada jos pradeda dėti kiaušinėlius ir atsiranda išeinamosios angos, lytinių organų niežulys, vaikai ima pastoviai taisytis kelnaites, gali būti, kad naktį ima prasčiau miegoti, tampa irzlesni, nervingesni, nenori valgyti. Gali skųstis pilvo skausmais aplink bambą. Gali sutrikti, tai yra, padažnėti tuštinimasis. Gali būti pykinimas, bet tai jau nėra toks dažnas simptomas“, - pasakojo gydytoja. Spalinukės turi iš kažko gyventi, todėl misdamos silpnina vaiko organizmą.
Žinoma, gali būti, kad kirmėlės sukels kosulį, bet tam infekcija turėtų būti jau labai toli pažengusi. Tai nėra pirmieji ir pagrindiniai simptomai. Vaikui taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba priešingai - vidurių užkietėjimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti odos bėrimas, pakilti temperatūra.
Ligai užsitęsus, parazitai dauginasi, todėl vaikas gali skųstis galvos svaigimu ir skausmu, jis gali pradėti kosėti, net iškosėti askaridę, dusti, jausti diskomfortą už krūtinkaulio, sąnarių skausmą, o veidas gali patinti. Enterobiozės metu vaikui dažnai atsiranda išeinamosios angos, tarpvietės, lytinių organų niežulys, ypač pasireiškiantis naktimis, todėl atžala gali blogai miegoti, tapti irzli.
Spalinukių infekcijos komplikacijos
Paklausta, kokios gali būti spalinukių infekcijos komplikacijos, viena iš dažnesnių - apendicitas. „Spalinukės gyvena žarnyne, todėl nenuostabu, kad dėl jų gali kilti apendicito rizika, bet yra ir kitų, nemažiau svarbių aspektų.“
Gali atsirasti mažakraujystė, vaikas besikasydamas gali įnešti infekciją - nuo šlapimtakių iki lytinių organų uždegimo. Labai dažnos yra į alergiją panašios reakcijos - bėrimas odoje, gali niežtėti jau ne tik tarpvietę, bet ir visą kūną. Gali pasireikšti dilgėlinė. Kita vertus, jei vaikas yra neramus, neišsimiega, gali kilti ir psichologinių problemų, susikaupimas bei darbas darželyje ar mokykloje kenčia, vaikai tampa imlesni kitoms infekcinėms ligoms. Vaikas gali pradėti dažniau sirgti.
Nors komplikacijos pasitaiko retai, tačiau mokslinėje literatūroje yra aprašyto apendicito atvejų, pacientui galimi kasos, kepenų, tulžies pūslės ir kitų organų uždegimai. Užsitęsus helmintozei sumažėja baltymų ir kai kurių vitaminų pasisavinimas, išsivysto anemija, todėl sulėtėja vaiko augimas, prastėja jo atmintis, atsiranda miego sutrikimai, nerimas; taip pat silpnėja jo imunitetas, tad vaikas pradeda dažniau sirgti. Retai, tačiau gali pasitaikyti ir širdies raumens uždegimas, kuris gali baigtis staigia mirtimi, pacientams gali atsirasti ir traukulių epizodai, kurie išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo. Taip pat galimas ir žarnyno nepraeinamumas, kai jį tiesiog užkemša suaugusios askaridės. Maždaug 85 proc. obstrukcijos atvejų yra būtent dėl askaridozės - vaikams ji būdinga nuo vienerių iki penkerių metų amžiaus.
Diagnostika ir gydymas
Įtarus užsikrėtimą parazitinėmis kirmėlėmis, reikėtų kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Manoma, kad tikslinga atlikti enterobiozės tyrimą sergančiajam ir tiems žmonėms, kurie yra šalia užkrėsto vaiko (ypač šeimos narių).
Dažniausiai naudojamas būdas išsiaiškinti, ar vaikas turi parazitų - mikroskopiniai išmatų tyrimai, kurių metu galima rasti parazitų kiaušinėlių. „Tyrimą geriausia atlikti neapsiplovus, ryte prieš tuštinimąsi, nes kiaušinėlius galima nuplauti. Norint padidinti tyrimo jautrumą, geriausia jį atlikti tris rytus iš eilės. Visgi, įprastai kirmėles galima pastebėti ir vizualiai - apžiūrint išangę, ant lovos, kelnaičių ar išmatų, kur kartais matomi judrūs kirminai, taip pat galima pamatyti ir išmatose pasišalinusį kirminą.“
„Spalinukės, padėjusios kiaušinėlius, žūsta. Bet gali būti reinfekcija. Kai vaikas pasikrapšto išangę ir pirštelius įsideda į burną. Tokiu atveju net ir pats niežulys būna toks ciklinis - vieną-dvi dienas kasosi, paskui savaitę-dvi - ne. Ir vėl kasosi. Galima kažkuriuo metu tirti, bet tuo metu gali nebūti kiaušinėlių išskirta. Arba tėvai juos nuplovė. Tada gydytojai nieko neranda. Todėl, kaip jau minėjau, geriausia išeitis - profilaktika“, - sakė gydytoja.
Nustačius, jog vaiko organizme yra parazitų, įprastai skiriami antihelmintiniai vaistai. „Jei infekcija lengva, manau, kad gydytojai paskirs antihelmintinius vaistus. Daugelis jų yra nereceptiniai, nepageidaujamos reakcijos į vaistą pasireiškia itin retai.“ Antihelmintiniai vaistai, priklausomai nuo vaisto, yra vartojami neilgai, pavyzdžiui, gali būti paskirta vienkartinė vaisto dozė arba vaistas vartojamas kelias dienas. Dažniausiai to pakanka išnaikinti parazitus.
Visgi, kiekvieno paciento atvejį šeimos gydytojas įvertina individualiai, nes, esant helmintozei, po gydymo kurso yra skiriami tyrimai ligos kontrolei, siekiant įvertinti, ar infekcija nepasikartojo, ar gydymas buvo efektyvus, ar jo nereikia pakartoti. Svarbu žinoti, kad antihelmintiniai vaistai neveikia „į ateitį“. Tyrimai rodo, kad dėl perteklinio antihelmintinių vaistų vartojimo ir netinkamo jų dozavimo ėmė rastis vaistams atsparių parazitų, parazituojančių, visų pirma, galvijų, avių, ožkų ir arklių organizmuose.
ĮTRŪKIMAI remontuojant butą. Kaip atsikratyti įtrūkimų sienose! Kaip išvengti įtrūkimų po remonto!
Profilaktika ir aplinkos dezinfekcija
Gydytoja apskritai pataria vos įtarus ar tuo atveju, jei vaikas daug laiko leidžia gamtoje, jei namuose yra gyvūnų, jei eina į darželį, profilaktiškai duoti šių vaistų. O jei yra išreikšti simptomai - kreiptis į gydytoją. Daug kas sakytų, kad profilaktiškai nereikia davinėti vaistų, bet, kaip pediatrės nuomone, yra pagrįsta, kadangi jei aptinkama, kad vienas iš šeimos narių apsikrėtė spalinukėmis, rekomenduojama profilaktiškai gydyti visą šeimą. O vaikų darželis yra tarsi viena didelė šeima. Todėl rekomenduojama vieną kartą rudenį ir vieną kartą pavasarį duoti vaikams tuos vaistus profilaktiškai, nedidelėmis dozėmis, ir bus ramiau.
Be abejo, galima rinktis įvairius, kad ir augalinius preparatus, profilaktikai nuo helmintinės infekcijos. Nereikėtų, nesant simptomams, vartoti stiprių sintetinių preparatų. Pasirinkimas šių preparatų tikrai yra nemažas. Tikimybė, kad vaikas apsikrės, yra labai didelė. Ypač tie vaikai, kurie kramto nagus, kiša pirštus į burną. „Kam laukti, kol vaikas pradės kankintis ar jam pasireikš simptomai“, - retoriškai klausė medikė.
Davus vaikui vaistų, reikia nepamiršti ir išdezinfekuoti aplinkos. „Be abejo, reikia ir drabužius, ir patalynę išplauti. Kiaušinėlių gali būti visur: ir ant grindų, tualetų unitazų, ant naktinių marškinių. Viskas turi būti dezinfekuota“, - sakė I. Plėštytė-Būtienė.
„Norint išvengti parazitinių ligų, visiems tėveliams tenka itin svarbi užduotis - ugdyti tinkamus vaiko higienos įgūdžius. Svarbu atžalai paaiškinti rankų higienos svarbą, kad rankas yra būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį, sugrįžus iš lauko, reguliariai kirpti nagus, taip pat papasakoti, jog negalima kramtyti nagų, valgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių. Taip pat atsiminti ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, o esant būtinybei, prieš tai jį užvirinti; saugoti maistą nuo užteršimo dulkėmis arba žemėmis; dehelmintizuoti augintinius, surinkti jų išmatas ir išmesti į tam skirtus konteinerius, taip pat neleisti vaikams valgyti iš vienos lėkštės kartu su gyvūnais arba žaisti su valkataujančiais gyvūnais.“
Ar vaikas su kirmėlėmis gali lankyti darželį? Teisės aktai ir tėvų patirtis
Tėvų patirtys rodo, kad situacija, kai vaikas užsikrečia spalinukėmis, gali tapti tikru iššūkiu ir sukelti daug klausimų dėl darželio lankymo ir nedarbingumo pažymos. Viena mama pasakojo savo istoriją:
„Buvo penktadienis. Laboratorinio tyrimo atsakymą pristačiau į kliniką. Ten nieko nepakomentavo, nes šeimos gydytoja jau nebedirbo. Nelaukdami pirmadienio nusipirkome vaistų, kuriuos išgėrėme. Pirmadienį, man išvykus į mokymus, vyras išvedė vaikus į darželį, o aš paskambinau gydytojai. Ji pasakė, kad vaiko turėtume į darželį neleisti. Po 2 savaičių reikėtų pakartotinai išgerti vaistų, tada vėl daryti tyrimus, kas dar užtruktų savaitę. Vadinasi, iš viso susidarytų 3 savaitės. Ir tik tada bus išrašyta pažyma, kad vaikas gali lankyti darželį“, - laiške redakcijai pasakojo moteris.
Kyla klausimas, kokiu pagrindu turiu neleisti, jei neprivalau gauti ligonio slaugymo? Pasiteiravus apie nedarbingumo pažymą vaiko slaugai jai buvo paaiškinta, kad šiai diagnozei biuletenis neišduodamas. „Tai jau man prasilenkė su logika: vaiko į kolektyvą leisti negalima, tačiau nedarbingumo nėra. Tada kyla klausimas, kokiu pagrindu turiu neleisti, jei negaunu ligonio slaugymo?” - svarstė moteris. Pradėjusi domėtis ji nerado teisės akto, kuris reglamentuotų draudimą lankyti darželį nustačius spalines: „Net darželių nuostatuose yra įvardintos utėlės, niežai, tačiau ne kirmėlės - kad ir kaip baisiai tai skambėtų.”
Darželinuko mama paskambino auklėtojai ir nupasakojo situaciją. Pastaroji nuėjo pasitarti su direktore: „Gavome tą patį atsakymą: vesti negalime, nes darželis yra gavęs informaciją apie auklėtinio ligą. Jei darželyje vyktų patikrinimas, o vaikas būtų grupėje ir, jei rastų tą vaiką, būtų blogai”. Skaitytoja vėl susisiekė su šeimos medicinos centru, kuriame vaikas yra registruotas. Šįkart teko bendrauti su vyriausiąja slaugytoja. „Ji nelabai maloniai ėmė aiškinti, kad vaiko vesti į darželį negaliu, o nedarbingumas nepriklauso. Tiesiai šviesiai pasakė, kad mūsų šeimos problema, kur mes tą vaiką dėsime ir kaip išsispręsime. To jau buvo per daug. Nusprendžiau, kad reikia viešinti. Galbūt sveikatos institucijos ar ministerija galėtų atsakyti į klausimus ir įvertinti situaciją?” - svarstė mama.
Gydytoja suklaidino tėvus: oficialūs atsakymai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pažymėjo, kad parazitinių ligų epidemiologinę priežiūrą šalyje reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 29 d. įsakymas „Dėl Parazitinių ligų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“. „Asmenims, sergantiems enterobioze, himenolepidoze, amebiaze, lambliaze (giardiaze), balantidiaze, kriptosporidiaze, arba šių ligų sukėlėjų nešiotojams į darbą ar vaikų kolektyvą leidžiama grįžti tik po gydymo (pateikiant pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialisto apie sveikatos būklę)“, - rašoma įsakyme. Vadinasi, nustačius spalines vaikai į darželį tikrai neturėtų eiti.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė pabrėžė, kad slaugos išmoka tėvams tokiu atveju tikrai priklauso: „Šeimos gydytoja neteisingai informavo tėvus, nes prie šios diagnozės nedarbingumo pažyma tikrai gali būti išduota.“
„Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 55 punkte nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimai sergančiam šeimos nariui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Šeimos gydytoja neteisingai informavo tėvus, nes prie šios diagnozės nedarbingumo pažyma tikrai gali būti išduota. Taisyklių 74 punkte nustatyta, kad švietimo įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir esant būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą ugdomus vaikus, elektroninius pažymėjimus motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui išduoda vaikų ligų gydytojai arba šeimos gydytojai nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenka priežastį „Epideminė situacija“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, turi utėlių ar glindų. Pažymėtina, kad tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį.
Bendrieji darželio lankymo ir aplinkos reikalavimai
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikai praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl šių įstaigų aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius. Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas parodo, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
Primename, kad ir darželio darbuotojai, ir vaikai, kasmet turi pasitikrinti sveikatą. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai (turintys ir neturintys tiesioginį kontaktą su vaikais) turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (tuberkulioze). Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį, o po to ir kiekvienais metais.
Vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas. Pavyzdžiui, komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m ploto, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus (jei vaikai prie jų gali prieiti) būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis, o šildymo prietaisus, turinčius aštrias briaunas - apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. „Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones tam, kad vaikas negalėtų jų atidaryti.“
Vaikų darželio teritorija arba šios teritorijos dalis, kurioje yra įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m. aukščio tvora. Taip pat čia turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai, ar želdiniai, sudarantys šešėlį. „Tačiau ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą turi turėti savo sklypą ar teritoriją, skirtą vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, jis gali ir neturėti savo sklypo ar teritorijos, ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
