Vaiko išmokos dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse

Migruojančių asmenų socialinę apsaugą Europos Sąjungos valstybėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse (Islandijos Respublikoje, Lichtenšteino Kunigaikštystėje, Norvegijos Karalystėje) ir Šveicarijos Konfederacijoje (toliau visos kartu - Europos Sąjungos valstybės) reglamentuoja Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.

Išmokų vaikams įstatyme numatyta dvylika skirtingų išmokų šeimai, iš kurių penkių mokėjimas yra koordinuojamas tarp Europos Sąjungos valstybių. Tai - išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka ir išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui. Verta žinoti, kad dirbant ar gyvenant užsienyje galite turėti teisę į vaiko pinigus konkrečioje šalyje.

Vaiko išmokos, kai visa šeima gyvena emigracijoje

Jei visa šeima gyvena ir tėvai dirba vienoje valstybėje, tuomet išmokos skiriamos ir mokamos pagal gyvenamosios ir darbo vietos valstybės nacionalinius teisės aktus. Pavyzdžiui, jei visa šeima iš Lietuvos persikrausto gyventi į Airiją, tuomet reikia kreiptis į Airijos įstaigą, atsakingą už išmokų šeimai mokėjimą, ir išmokos bus skiriamos pagal Airijos teisės aktus, jei šeima atitiks Airijos nacionaliniuose teisės aktuose numatytas sąlygas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei visa šeima iš Lietuvos persikelia gyventi į kitą Europos Sąjungos valstybę, Lietuvoje išmokos vaikui mokėjimas bus nutrauktas. Todėl labai svarbu apie savo išvykimą informuoti savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, nes nepranešus gali susidaryti permoka, kurią teks grąžinti.

Taip pat, jei iš kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioje buvo paskirta išmoka šeimai, šeima grįžta gyventi į Lietuvą, turi informuoti apie išvykimą tos valstybės įstaigą, kuri moka išmokas. Tuo pačiu metu už tuos pačius vaikus šeima negali gauti kelių viso dydžio išmokų iš skirtingų valstybių, t. y. negali gauti pilnos išmokos ir iš Lietuvos, ir iš kitos Europos Sąjungos valstybės.

Išmokų koordinavimas, kai tėvai gyvena ar dirba skirtingose šalyse

Kai tėvai dirba ir (ar) gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, už išmokų vaikams mokėjimą atsakingos įstaigos nustato, kuri valstybė turės pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai. Pirmumo teisę turinti valstybė moka viso dydžio išmoką, o kita valstybė moka tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose valstybėse numatytų išmokų, jei išmoka jos valstybėje yra didesnė negu pirmumo teisę turinčioje valstybėje.

Pavyzdys: Jei Lietuva turi pirmumo teisę mokėti išmoką šeimai, ji mokės 122,5 euro, o Airija, kurios išmoka šeimai siekia 140 eurų, turėdama antrinę kompetenciją mokėti išmoką šeimai, mokės skirtumą, t. y. 140-122,5=17,5 euro. Tokiu atveju šeima iš viso gaus 140 eurų.

Jei vienas iš tėvų dirba (ar gauna ligos, motinystės, vaiko priežiūros, nedarbo ar kitą panašaus pobūdžio socialinio draudimo išmoką) vienoje valstybėje, o kitas iš vaiko tėvų nedirba arba gauna socialinio draudimo pensiją iš kitos valstybės, ir abu tėvai tose valstybėse įgyja teisę į išmoką šeimai, tuomet pirmenybę mokėti išmoką turės darbo vietos valstybė.

Jei vienas iš tėvų gauna socialinio draudimo pensiją vienoje valstybėje, o kitas gyvena, bet nedirba ir negauna socialinio draudimo išmokos ar socialinio draudimo pensijos kitoje valstybėje, tai pirmenybę mokėti išmoką šeimai įgyja ta valstybė, kuri moka pensiją. Jei abu tėvai dirba skirtingose valstybėse ir turi teisę į išmokas šeimai, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, išmoką šeimai mokės ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Kita valstybė mokės priedą, jei joje šeima turės teisę į didesnę išmoką.

Yra atvejų, kai, nors vienas iš vaiko tėvų dirba kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet pagal tos valstybės teisės aktus jis neįgyja teisės į išmoką šeimai (pvz., dėl per didelių pajamų), tuomet Lietuvoje su vaiku gyvenančiam kitam iš tėvų išmoka skiriama tik pagal Lietuvos teisės aktus.

Dalis gyventojų nežino, kad vienu metu galima pretenduoti net į dvi išmokas: tiek Vokietijoje, tiek kitoje Europos Sąjungos šalyje. Tokiu atveju Lietuvoje vaikams skiriama pilna vaiko pinigų suma, o Vokietijoje padengiamas išmokų skirtumas. Šiandien maksimalus skirtumas, mokamas už kiekvieną vaiką, siekia apie 165 eurus. Ši galimybė aktuali ir šeimoms, kai bent vienas iš tėvų gyvena Norvegijoje.

Norint gauti vaiko pinigus dirbant kitoje šalyje, nebūtina joje turėti registruotos gyvenamosios vietos. Vaiko pinigus iš užsienio šalies galima gauti ir tuo atveju, kai tik vienas iš tėvų dirba užsienyje (pvz., jei esate išsiskyrę arba nesusituokę).

Išmokos išsiskyrusiems ar netekusiems tėvams

Jei vaiko tėvai išsiskyrę

Visos išvardintos taisyklės taikomos vaiko tėvams, nepriklausomai nuo to, ar šeima susituokusi, nebuvo susituokusi, ar santuoka nutraukta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šeimos skiriasi ir sukuriamos naujos santuokos, o vaikai su biologiniais tėvais ne visuomet palaiko ryšį, dauguma Europos Sąjungos valstybių, vertindamos šeimos sudėtį, atsižvelgia ne į biologinius vaiko tėvus, o į namų ūkį. Tad kiekvienos šeimos situacija vertinama individualiai, bendradarbiaujant su kitos valstybės kompetentinga įstaiga.

Svarbu yra tai, kad jei asmuo jam skirtas išmokas šeimai naudoja ne vaikui išlaikyti, įstaiga, paskyrusi išmokas bei gavusi kito iš vaiko tėvų prašymą, gali išmokas mokėti tiesiogiai asmeniui, faktiškai išlaikančiam vaiką.

Pavyzdys: Vaiko tėvai yra išsiskyrę, vaiko tėvas dirba Airijoje, o motina gyvena su vaiku Lietuvoje. Tėvas pateikė prašymą išmokai gauti ir jam buvo paskirta išmoka Airijoje, tačiau jis vaikui pinigų nesiunčia ir jo neišlaiko. Motina gali kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių ir pateikti prašymą, kad Airijoje paskirtos išmokos būtų mokamos į jos sąskaitą. Specialistai pateiks informaciją Airijos įstaigai.

Jei vienas iš tėvų miręs

Jei vienas iš vaiko tėvų yra miręs, motinai ar tėvui, vienam auginančiam vaiką, pirmenybę mokėti išmokas turės ta valstybė, kurioje vaiką auginantis vienas iš tėvų dirba ar gauna pensiją, net ir tuo atveju, jei vaikas lieka gyventi kitoje valstybėje.

Pavyzdys: Motina dirba Airijoje, o vaikai lieka gyventi Lietuvoje su močiute. Išmokas vaikams turės mokėti Airija, jei mama įgyja teisę į išmoką pagal Airijos teisės aktus.

Kaip ir kam pateikti prašymą dėl vaiko išmokų?

Lietuvoje dėl išmokos vaikui skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), emancipuotas ar susituokęs nepilnametis vaikas, vaikas nuo 14 iki 18 metų (turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą), pilnametis asmuo, kuriam paskirta išmoka, arba šių asmenų įgaliotas asmuo.

Prašymą pateikti galima elektroniniu būdu per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt arba raštu savivaldybėje. Pagal prašyme pateiktą informaciją įstaigų specialistai nustato, kokia valstybė įgis pirmumo teisę mokėti išmokas šeimai.

Kas gali teikti paraišką dėl vaiko pinigų?

Nereikia manyti, kad paraišką dėl vaiko pinigų visada teikia tik tėvai. Tiek Lietuvoje, tiek ir kai kuriose Europos valstybėse dėl išmokos gali kreiptis ir pats vaikas - reikia tik tėvų sutikimo. Tiesa, Vokietijoje, Danijoje ir Švedijoje paraišką teikti gali tik vaiko tėvai ar globėjai.

Norvegijoje ir Suomijoje patys kreiptis dėl išmokos gali vaikai nuo 15-os metų, o Lietuvoje - nuo 14-os iki 18-os metų su tėvų ar globėjų sutikimu. Tėvų sutikimas nereikalingas emancipuotiems bei susituokusiems nepilnamečiams.

Reikalingi dokumentai

Nors konkretūs dokumentai gali skirtis priklausomai nuo kiekvieno kliento asmeninės situacijos ir šalies, dažniausiai prašoma pateikti:

• Vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų) kopijos.
• Santuokos / ištuokos liudijimo kopija.
• Darbo sutarties kopija.
• Paskutinių 3 turimų algalapių kopijos.

Vaiko išmokos konkrečiose Europos šalyse

Nors bendrieji principai galioja visoje ES/EEE erdvėje, kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus ir išmokų dydžius. Lietuviai, dirbę ar dirbantys užsienyje, gali pretenduoti į vaiko pinigus, tad verta susipažinti su konkrečių šalių taisyklėmis.

Vokietija (Kindergeld)

Kas gali gauti vaiko pinigus Vokietijoje? Vaiko pinigus gali gauti asmenys, kurie dirba Vokietijoje, o jų vaikai gyvena Lietuvoje. Kindergeld pinigai gali būti skiriami ir tuomet, kai asmuo neturi registruotos gyvenamosios vietos Vokietijoje, bet dirba ir moka pajamų mokesčius Vokietijoje - kai taikomas neribotas apmokestinimo tipas Vokietijoje (visame pasaulyje gautos pajamos turi būti 90% Vokietijoje). Dažnai tam, kad įrodyti neribotą apmokestinimą, reikia deklaruoti pajamas Vokietijoje.

Vaiko pinigus taip pat gali gauti ir asmenys, dirbantys Vokietijoje su lietuviška darbo sutartimi komandiruočių principu. Svarbu, kad pajamų mokesčiai būtų mokami Vokietijoje ir jiems būtų taikomas anksčiau minėtas neriboto apmokestinimo tipas. Vaiko pinigus gali gauti asmenys, kurie yra išsituokę, o vaikas gyvena su vienu iš tėvų bendrame namų ūkyje, o kitas tėvas dirba Vokietijoje.

Amžiaus apribojimai: Kindergeld Vokietijoje mokama iki 18 metų. Jei suėjus 18 metų vaikas mokosi ar studijuoja - yra galimybė gauti vaiko pinigus iki kol sukaks 25 metai arba kol mokysis. Taip pat galima gauti vaiko pinigus, jei vaikas yra vyresnis nei 18 metų ir ne vyresnis nei 21 metai ir yra registruotas užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis darbo.

Terminai: Dėl vaiko pinigų (Kindergeld) gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Vokietijoje, kai sudaroma darbo sutartis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie pinigai Vokietijoje mokami tik už 6 mėnesius atgal nuo prašymo pateikimo Vokietijos šeimų kasoms (Familienkasse).

Kas yra Vokietijos šeimų kasos (Familienkasse)? Tai institucija, atsakinga už vaiko pinigų (Kindergeld) paskyrimą ir mokėjimą Vokietijoje.

Norvegija (Barnetrygd, Utvidet Barnetrygd, Kontantstøtte)

Kas gali gauti vaiko pinigus Norvegijoje? BARNETRYGD, KONTANTSTØTTE, UTVIDET BARNETRYGD išmokos vaikui Norvegijoje gali būti mokamos pagal NAV institucijos nustatytą tvarką, jeigu esate ES šalies pilietis ir dirbate Norvegijoje, o Jūsų šeima gyvena Norvegijoje arba gimtojoje (ES) šalyje.

Vaiko pinigų rūšys:

• BARNETRYGD išmoka: Šią išmoką už vaiką galite gauti nuo vaiko gimimo datos arba nuo to laiko, kai su vaiku atvykote į Norvegiją, arba kai pradėjote dirbti Norvegijoje. Išmokos vaikui (BARNETRYGD) skiriamos iki kol vaikui sukanka 18 metų imtinai. Norvegijoje mokama BARNETRYGD vaiko pinigų suma vienam vaikui per mėnesį šiuo metu yra iki 1676 NOK (priklausomai nuo vaiko amžiaus).
• UTVIDET BARNETRYGD išmoka: Šią dvigubą išmoką už vaiką vienišiems tėvams galite gauti nuo vaiko gimimo datos arba nuo to laiko, kai su vaiku atvykote į Norvegiją, arba kai pradėjote dirbti Norvegijoje, arba kai tapote vienišu tėvu/mama. Išmokos vaikui (Utvidet Barnetrygd) skiriamos iki vaikui sukanka 18 metų imtinai.
• KONTANTSTØTTE išmoka: KONTANTSTØTTE vaiko priežiūros išmoka skiriama 13-23 mėn. amžiaus vaikams, jeigu vaikas nelanko darželio arba lanko darželį iki 32 valandų per savaitę. Išmoka skiriama daugiausiai 11 mėnesių. KONTANTSTØTTE vaiko priežiūros išmoka siekia 7500 NOK/mėn.

Terminai: Dėl vaiko pinigų gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Norvegijoje, kai sudaroma darbo sutartis. Kontantstøtte mokama tik už 3 mėnesius atgal nuo prašymo pateikimo Norvegijos NAV institucijai. BARNETRYGD mokami 3 metai atgal nuo paraiškų pateikimo.

Suomija

Terminai: Dėl vaiko pinigų gavimo galima kreiptis iškart pradėjus dirbti Suomijoje, kai sudaroma darbo sutartis. Vaiko išmokas ir vaiko priežiūros išmokas galite gauti už praėjusius 6 mėnesius nuo paraiškų pateikimo datos atsakingai Suomijos KELA institucijai. Suomijoje vaiko pinigai skiriami iki 17-os metų.

Vaiko pinigų susigrąžinimas ir atgaliniai mokėjimai

Jei prašymo dėl vaiko pinigų pateikti anksčiau nespėjote, nerimauti nereikėtų, nes šeima jai priklausančią sumą gali susigrąžinti ir atgaline data už jau praėjusį laikotarpį. Tiesa, vaiko pinigų susigrąžinimo terminai kiekvienoje šalyje skiriasi, tad svarbiausia - domėtis taisyklėmis, aktualiomis ten, kur pretenduojate į išmoką.

Pavyzdžiui, Suomijoje ir Vokietijoje vaiko pinigus galima susigrąžinti už 6 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo datos. Norvegijoje galima susigrąžinti net už praėjusius trejus metus (Barnetrygd išmoka), o Lietuvoje išmoka gali būti skiriama atgal už vienerius metus.

Norint pretenduoti į išmokas, rekomenduojama visiems dirbantiems užsienyje išsaugoti gautus algalapius. Pasibaigus mokestiniams metams, darbuotojas iš darbdavio, o kai kuriose šalyse tiesiai iš mokesčių inspekcijos, gauna suvestinę, kurioje nurodoma, kiek jis dirbo, uždirbo ir kiek sumokėjo mokesčių. Jeigu žmogus dirbo užsienyje ir grįžo į Lietuvą, jis turėtų pasirūpinti savo adreso pakeitimu, kad gautų šiuos dokumentus.

Amžiaus apribojimai vaiko išmokoms

Ar į išmoką pretenduoja tik vaikai iki 18 metų? Tai priklauso nuo Europos valstybės, kurioje gyvena šeima. Gana dažnai vaiko pinigai gali būti skiriami net ir perkopus pilnametystę.

• Lietuvoje: Vaiko pinigai mokami iki kol vaikui sukanka 18 metų arba iki kol įgyjamas vidurinis išsilavinimas. Jei mokinys turi specialiųjų ugdymosi poreikių, pagal Švietimo įstatymą bendrojoje lavinimo įstaigoje jis gali tęsti mokslus iki 23 metų.
• Norvegijoje: Vaiko pinigai be išimčių skiriami tik iki 18-os metų.
• Suomijoje: Vaiko pinigai skiriami iki 17-os metų.
• Vokietijoje: Tai viena dosniausių šalių šiuo atžvilgiu. Išmoka suteikiama ne tik atsižvelgiant į amžių, bet ir į vaiko norą siekti išsilavinimo. Studijuojantiems vaiko pinigai gali būti mokami net iki 25-erių, o jaunuoliams, registruotiems užimtumo tarnyboje - iki 21 metų. Vaiko pinigai ilgesniam laikotarpiui skiriami tuomet, kai pateikiami reikalingi dokumentai. Dažniausiai tai - mokymąsi bendrojo ugdymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje įrodanti pažyma arba dokumentas apie registraciją užimtumo tarnyboje.

Vaiko pinigų dydžiai Europos šalyse

Vaikų išmokų dydis Europos Sąjungos valstybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse išmokos yra kiek mažesnės. Latvijoje vaiko pinigai svyruoja nuo 25 Eur turintiems vieną vaiką iki 100 Eur už kiekvieną vaiką, kai šeimoje jų - keturi ar daugiau. Estijoje vienam vaikui kas mėnesį skiriama 80 eurų. Lietuvoje vaiko pinigų išmoka atspindi bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje pastaruosius keletą metų BSI dydis kito ne kartą, o kartu su juo augo ir vaiko pinigams skiriama suma. Pavyzdžiui, 2023 metais BSI lygus 49 Eur, o vaiko pinigai sudaro 1,75-ąją jos dalį, tad išmokos dydis yra 85,75 eurai.

Ieškantiems valstybės, kurioje vaikų išmokos didžiausios, verta atkreipti dėmesį į Liuksemburgą. Čia bazinė mėnesinė išmoka siekia beveik 300 eurų. Be to, skiriami ir papildomi priedai, kurie nustatomi pagal vaiko amžių. Tokiu atveju šeima prie jau minėtų 300 eurų gali gauti iki 57 papildomų eurų per mėnesį už vieną vaiką. Visgi verta pažymėti, kad, nors vaiko išmokos suma išties solidi, vaiko išlaikymas Liuksemburge gali atsieiti ir iki 750 eurų per mėnesį. Šiuo atžvilgiu Liuksemburgas - viena brangiausių valstybių šeimoms visoje Europoje.

Antrojoje pozicijoje yra Vokietija, kurioje kas mėnesį vienam vaikui išmokama 250 eurų suma. Panašių sumų kas mėnesį gali tikėtis ir Danijoje (~212 Eur), Šveicarijoje (~207 Eur) gyvenančios šeimos. Dosnios paramos negaili ir kitos lietuvių emigrantų pamėgtos valstybės - Suomija (183 Eur), Norvegija (148 Eur), Nyderlandai (124 Eur), Švedija (107 Eur).

Vaiko pinigų išmokos skirtingose ES ir EEE šalyse (orientaciniai dydžiai)

tags: #dirbantiems #uzsienyje #kas #gali #gauti #uz

• ką turėti gimdymo namuose
• Kodėl Voro kostiumas vaikui?
• sužinokite daugiau apie Žemės gimimo istoriją ir Tauragės kartografinį palikimą
• Kūrybiškumo ir pažinimo kelionė su eilėraščiais
• kaip organizuojamas priešmokyklinis ugdymas