Česlovas Milošas (lenk. Czesław Miłosz) - vienas žymiausių praėjusio šimtmečio poetų, prozininkų, eseistų, Nobelio literatūros premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir Lietuvos garbės pilietis. Šis iškilus kūrėjas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose (Kėdainių r.) ir, nors didžiąją gyvenimo dalį praleido užsienyje, niekada nepamiršo savo šaknų Lietuvoje, vadindamas ją mitų ir poezijos žeme.

1921 m. Milošų šeima persikėlė į Vilnių, kur būsimasis poetas baigė Žygimanto Augusto gimnaziją. 1929-1934 m. studijavo teisę Vilniaus Stepono Batoro universitete ir įgijo teisės magistro laipsnį. Literatūrinį kelią pradėjo Vilniuje - 1930 m. studentų laikraštyje „Žagary“ pasirodė pirmieji Č. Milošo eilėraščiai. 1933 m. Vilniuje išleista pirmoji Č. Milošo knyga „Poema apie sustingusį laiką“, kuri buvo apdovanota literatūrine Filomatų premija.
Antrąjį pasaulinį karą poetas praleido Varšuvoje. 1945 m. prasidėjo Č. Milošo diplomatinė karjera Lenkijos tarnyboje, tačiau 1951 m. jis nutraukė ryšius su komunistiniu režimu, paprašė politinio prieglobsčio ir liko Vakaruose. Gyveno Prancūzijoje, o nuo 1960 m. persikėlė į JAV, kur dėstė slavų literatūrą Kalifornijos universitete Berklyje. 1980 m. Č. Milošui buvo skirta Nobelio literatūros premija už bekompromisį įžvalgumą aprašant žmogaus būklę didelių konfliktų pasaulyje.
Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame Kunatų dvare vaizdingame Nevėžio slėnyje. Jo romane „Isos slėnis“ atsispindi vaikystės Šeteniuose prisiminimai ir gimtinės gamtos grožis. 1995 m. buvo įsteigtas Česlovo Milošo gimtinės fondas, atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo rezidencinis konferencijų centras, priklausantis Vytauto Didžiojo universitetui.

| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1911 | Česlovas Milošas gimė Šeteniuose |
| 1980 | Apdovanotas Nobelio literatūros premija |
| 1995 | Įsteigtas Česlovo Milošo gimtinės fondas |
| 1999 | Atidarytas rekonstruotas Baltasis dvaro svirnas |
| 2004 | Česlovas Milošas mirė Krokuvoje |
1992 m. gegužę, po daugiau kaip 50 metų tremties, Č. Milošas sugrįžo į Lietuvą. Kaune poetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas, o 1992 m. birželio 3 d. suteiktas Lietuvos Respublikos garbės piliečio vardas. Poetas nuolat siekė sutaikyti Lietuvą ir Lenkiją, pabrėždamas būtinybę įveikti senas nuoskaudas.
2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, Bokšto ir Onos Šimaitės gatvių sankirtoje, atidaryti Č. Milošo laiptai su poeto eilių fragmentais - tai pirmas pasaulyje Č. Milošo atminimui skirtas ženklas viešoje miesto erdvėje. Taip pat poetą mena memorialinės lentos prie buvusios Žygimanto Augusto gimnazijos bei Vilniaus universiteto Sarbievijaus kieme.

Bene žinomiausia Č. Milošo knyga - 1953 m. išleistas esė rinkinys „Pavergtas protas“, laikomas jo kūrybiniu ir politiniu kredo. Autoriaus kūryba žinoma daugelyje šalių ir verčiama į įvairias pasaulio kalbas. Rašytojas ne kartą pabrėžė savo dvilypę tapatybę: „O aš esu ir lietuvis, ir lenkas. O iš tiesų esu paskutinis LDK pilietis.“ Jo indėlis į literatūrą dažnai gretinamas su Adomo Mickevičiaus kūrybos nuopelnais.