Menstruacinis ciklas - tai sudėtingas, hormonų reguliuojamas procesas, kas mėnesį vykstantis moters organizme nuo lytinės brandos pradžios iki menopauzės. Pagrindinė jo paskirtis - subrandinti kiaušinėlį, sudaryti palankias sąlygas jam apvaisinti ir paruošti gimdą galimam nėštumui. Suprasti savo ciklą naudinga kiekvienai moteriai ne tik planuojant šeimą, bet ir geriau pažįstant savo kūną bei savijautą.
Normalus mėnesinių ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 40 dienų. Jis skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos iki pirmosios kitų mėnesinių dienos. Vidutinė trukmė - apie 28 dienas, tačiau svyravimai yra normalūs.
Mėnesinių ciklo reguliacijoje dalyvauja daug hormonų. Vieni iš svarbiausių yra lytiniai hormonai estrogenas ir progesteronas, juos gamina kiaušidės. Taip pat dalyvauja penkios reguliacijos grandys: smegenų žievė, pogumburis, posmegeninė liauka, lytinės liaukos - kiaušidės ir gimda. Ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį. Svarbus ir antinksčių, kepenų bei skydliaukės vaidmuo.

Menstruacinis ciklas skirstomas į tris pagrindines fazes, kurių metu moters organizme vyksta nuolatiniai pokyčiai, skirti pasiruošti galimam nėštumui.
Folikulinė fazė prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 10-17 dienų; ši fazė labiausiai varijuoja pagal ciklo ilgį. Šiuo metu sumažėja estrogeno ir progesterono lygiai, suardoma funkcinė gimdos gleivinė, kuri buvo pasiruošusi įkurdinti apvaisintą kiaušinėlį. Dėl sumažėjusio hormonų lygio vidinis gimdos gleivinės sluoksnis (endometriumas) atsidalija ir pasišalina su krauju. Tai trunka vidutiniškai 3-7 dienas ir yra vadinama mėnesinėmis.
Tuo pat metu, kiaušidėse, veikiant folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH), pradeda bręsti keletas folikulų (pūslelių su nebrandžiais kiaušinėliais viduje). Paprastai vienas folikulas tampa dominuojančiu. Augantis dominuojantis folikulas gamina vis daugiau estrogenų. Veikiant estrogenams, gimdos gleivinė (endometriumas) pradeda vėl augti, storėti, vešėti, ruošdamasi galimam nėštumui. Po mėnesinių gimdos kaklelis būna nusileidęs, kietas ir uždaras. Gaminasi tirštos gleivės, sudarančios apsauginį kamštį.

Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai.
Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Pati ovuliacija (kiaušinėlio išsilaisvinimas) yra trumpas įvykis, visa ši fazė su pokyčiais trunka apie 24-36 valandas. Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš dominuojančio folikulo kiaušidėje.
Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį ir pradeda lėtą kelionę link gimdos. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Kiaušinėlis išlieka gyvybingas ir gali būti apvaisintas maždaug 12-24 valandas po ovuliacijos. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, jis tiesiog pasišalina.
Prieš pat ovuliaciją ir jos metu gimdos kaklelis šiek tiek pakyla, suminkštėja, prasiveria. Gleivės tampa gausios, skaidrios, tąsios (panašios į kiaušinio baltymą) - tai vadinamosios vaisingos gleivės, kurios palengvina spermatozoidų kelionę. Nors ovuliacija trunka trumpai, laikotarpis, kuomet lytiniai santykiai gali baigtis pastojimu, yra ilgesnis dėl spermatozoidų gyvybingumo (iki 5 dienų). Vaisingiausiomis dienomis laikoma maždaug 5 dienos prieš ovuliaciją ir pati ovuliacijos diena.

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.
Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos.
Liuteininė fazė prasideda iškart po ovuliacijos ir trunsta maždaug 12-16 dienų (šios fazės trukmė paprastai yra stabilesnė nei folikulinės). Plyšęs folikulas kiaušidėje virsta geltonkūniu. Geltonkūnis pradeda gaminti didelius kiekius progesterono ir šiek tiek estrogenų. Progesteronas galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį (zigotą, vėliau - blastocistą) - ji tampa stora, puri, joje gausu kraujagyslių ir maisto medžiagų. Gimdos kaklelis vėl nusileidžia, užsidaro, sukietėja, gleivės tampa tirštos, nepralaidžios.

Mėnesinės (menstruacijos) - tai kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika vaisingo amžiaus nesilaukianti moteris. Normalu, jei prieš mėnesines ar jų metu moteris jaučiasi jautresnė, greičiau pavargsta, patiria nuotaikų kaitą. Dauguma kraujuoja 3-7 dienas ir vidutiniškai netenka apie 25 ml kraujo, bet gali netekti ir nuo 10 iki 55 ml. Visiškai įprastas kraujas kartu su atsiskyrusia gleivine pasišalina pro makštį.
Hormonai estrogenas ir progesteronas veikia ne tik gimdą ir kiaušides, bet ir daugelį kitų organų bei sistemų, įskaitant smegenis, todėl daro įtaką moters emocinei ir fizinei savijautai viso ciklo metu.
Daugelis moterų patiria PMS simptomus ir skausmus menstruacijų metu. Štai keletas patarimų, kaip sumažinti diskomfortą:
Vienos nemaloniausių moters pojučių yra skausmingos mėnesinės (dismenorėja), kai moterį kamuoja skausmas, dėl kurio jos gali būti net nedarbingos. Skausmas būna labai įvairus: gali skaudėti apatinę pilvo dalį, galvą.
Jei skausmingos mėnesinės nesusijusios su jokia kita patologija, ji vadinama pirmine dismenorėja. Ši dismenorėja prasideda netrukus po to, kai susireguliuoja ovuliacinis ciklas (po 6-24 mėn. nuo pirmųjų mėnesinių pradžios). Skausmas prasideda prieš menstruacijas ar jų metu ir gali tęstis net 48-72 val. Menstruacinio ciklo metu užaugusi gimdos gleivinė atsidalina, gimdos susitraukimai ir kraujavimas padeda jai pasišalinti. Padidėjusi prostaglandinų koncentracija stimuliuoja gimdos susitraukimus, taip sutrikdoma gimdos kraujotaka bei dirginamos nervinės galūnėlės.
Jei menstruacinis skausmas susijęs su tam tikra patologija (lydinčia liga) - tai yra vadinama antrine dismenorėja. Antrinė dismenorėja gali pasireikšti dėl: adenomiozės, endometriozės, fibroidų, endometriumo polipų, gimdos kaklelio stenozės, gimdos spiralės, sąaugų ar dubens uždegiminės ligos. Dažniausiai antrinė dismenorėja pasireiškia staiga, po buvusių neskausmingų mėnesinių ir yra būdingesnė vyresnio amžiaus moterims.
Dismenorėja dažnai susijusi su kitais nemaloniais simptomais, kurie kartais tampa svarbiausia priežastimi, dėl kurios moteris dažniausiai kreipiasi į šeimos gydytoją. Dažnai tai būna pykinimas, vėmimas, viduriavimas, nuovargis. Dismenorėją sunkina ilgos mėnesinės, ankstyva menarchė, rūkymas, alkoholis, nutukimas, patiriamas stresas, alkoholio vartojimas.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - vartojami dismenorėjai gydyti dėl prostaglandinų sintezės slopinimo jau ilgus dešimtmečius. Nurodoma, kad vidutiniškai 67-iems procentams NVNU vartojančių moterų skausmas palengvėja. Dolmen, kaip ir kiti NVNU, slopina skausmą, uždegimą ir karščiavimą, pasižymi stipriu skausmą mažinančiu poveikiu. Taip yra todėl, kad jis turi ryškų ne tik periferinį, bet ir centrinį poveikį - mažina galvos ir nugaros smegenų neuronų jautrumą. Dolmen indikuotinas lengvo ir vidutinio stiprumo raumenų ir kaulų, skausmingų mėnesinių, dantų skausmo malšinimui. Atsižvelgiant į skausmo priežastis ir intensyvumą, dažniausiai patariama vartoti po 25 mg kas 8 valandas. Visa paros dozė neturi būti didesnė kaip 75 mg.
Mėnesinių ciklo sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai:
Menstruacijos paprastai vyksta kas 28 dienas, tačiau kai kurioms moterims jos gali prasidėti reguliariai nuo 21 iki 35 dienų. Menstruacijų vėlavimas 2-3 kartus per metus yra laikomas normaliu. Tačiau jei menstruacijos vėluoja 2 mėnesius, išskyrus brendimo pradžią ir menopauzę, tai tikrai nelaikoma norma. Atsižvelgiant į įprastą mėnesinių ciklą, 7 ar daugiau dienų vėlavimas moters mėnesinėms gali reikšti nėštumą ar kitą sveikatos problemą. Tokiu atveju reikia kreiptis į specialistą.
Sprendimai dėl menstruacijų vėlavimo turėtų būti naudojami gydytojo patarimu ir prižiūrint. Pavyzdžiui, dėl antsvorio gali vėluoti mėnesinės, o nutukusiam žmogui sprendimas gali būti numesti svorio. Dėl streso sukelto menstruacijų vėlavimo sprendimas gali būti susijęs su darbo streso mažinimu, kvėpavimo pratimų atlikimu nerimui mažinti arba terapijos skyrimu.

Daugelis moterų neseka savo menstruacinio ciklo ir sunkiai įvardintų, kuri diena buvo menstruacinio ciklo pirmoji. Atsakymas ganėtinai paprastas - išanalizavus su menstruaciniu ciklu susijusius duomenis galima lengviau įvertinti ir pagerinti sveikatą bei bendrą savijautą, paprasčiau planuoti savo kasdienę veiklą be jokių netikėtų siurprizų. Programėlės menstruaciniam ciklui sekti gali labai pasitarnauti. Jos ne tik įspėja apie artėjančią mėnesinių pradžią, tačiau ir pateikia naudingų patarimų gerinant savijautą ciklo metu.
tags: #kiausinelio #keliavimas #menstruaciju #metu