Nelaimingi atsitikimai, kai vaikai įkrenta į atvirus šulinius ar apleistus požeminius statinius, Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Tokie įvykiai sukelia didžiulį šoką tėvams, ugdymo įstaigų bendruomenėms ir visai visuomenei. Dažnai po tokių nelaimių kyla klausimai: kas atsakingas už šių pavojingų įrenginių priežiūrą ir kaip apsaugoti mažuosius nuo skaudžių pasekmių?

Remiantis įvairiais atvejais, pagrindinės priežastys, lemiančios šiuos incidentus, yra šios:
Spaudoje aprašytos situacijos rodo, kad nelaimės įvyksta tiek mokyklų teritorijose, tiek atokiose vietovėse. Štai svarbūs aspektai vertinant atsakomybę:
| Situacija | Problema | Sprendimas |
|---|---|---|
| Šulinys mokyklos teritorijoje | Atsakomybės vengimas tarp seniūnijos ir įstaigos | Teritorijos savininko nustatymas ir nuolatinė apžiūra |
| Nenaudojamas rezervuaras | Nežinomas savininkas | Kreipimasis dėl bešeimininkio turto perėmimo |
| Vagiamas metalinis dangtis | Greitas dangčio dingimas | Dangčių keitimas betoniniais arba tvirtinimas |
Kad tokių tragedijų būtų kuo mažiau, būtinas kompleksinis požiūris, įtraukiantis atsakingas institucijas ir pačius gyventojus:
Svarbu suprasti, kad tokiais statiniais būtina rūpintis, jog jie nekeltų grėsmės. Jeigu jie kelia grėsmę, statinių priežiūros specialistai, kurie nustato pažeidimus, gali skirti baudą. Paaiškėjus, kad statinys neturi savininkų ar kurių savininkai nežinomi, Jonavos rajono savivaldybės administracija (ir kitos savivaldybės) gali kreiptis į teismą dėl statinio pripažinimo bešeimininkiais ir jo perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn.

Nors po nelaimių tvarkdariai reaguoja sparčiai, tačiau jų dangčiai įvairiose viešose vietose vis dingsta, todėl viena iš esminių išeičių - patiems gyventojams būti budriems ir neabejingiems. Nenusisukti, jei mato niokojamus šulinių dangčius, ar netingėti pranešti apie tas vietas, kur žioji atviros angos.