Vaikas gimęs iš naujo: stebuklingi atgimimai ir dvasinės transformacijos

Gyvenime pasitaiko istorijų, kurios pranoksta bet kokius lūkesčius ir įkvepia tikėti stebuklais. Nuo neįtikėtinų medicininių intervencijų iki giluminių dvasinių virsmų - „atgimimas iš naujo“ įgauna daugybę prasmių. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik šiuolaikinius medicinos laimėjimus, kurie suteikia naują gyvybę dar negimusiems kūdikiams, bet ir dvasinio atgimimo sampratą, vaikų vystymosi principus bei istorinę vaiko vietą visuomenėje.

Fizinis atgimimas: neįtikėtinos Jacksono ir Nojaus istorijos

Kiekvienas tėvų laukiantis vaikelis yra didžiulis džiaugsmas, tačiau kartais likimas parengia išbandymus, kurie reikalauja nepalaužiamos vilties ir tikėjimo. Joni ir Chriso istorija - puikus to pavyzdys. „Labai laukiau 19-ą nėštumo savaitę numatyto tyrimo ultragarsu. Kartu su Chrisu atvykome į gydymo įstaigą, kad sužinotume būsimo vaikelio lytį. Tą savaitgalį netgi planavome draugus ir artimuosius pakviesti į kūdikio lyties atskleidimo vakarėlį“, - pasakojo Joni. Tačiau tąkart būsimoji mama sužinojo itin skaudžią naujieną - jos įsčiose augantis sūnelis serga.

Paaiškėjo, kad vaikelio smegenyse ėmė kauptis skysčiai, o jo nugaroje galimai atsirado auglys. Gydytojai įsčiose esančiam vaisiui įtarė įgimtą vystymosi ydą - įskilą stuburą. Tai reiškė, jog vaikelio stuburas auga netinkamai. Situacijos rimtumas priklauso nuo to, kurioje stuburo vietoje yra tarpas. Jei jis arčiau kaklo, gali būti paralyžiuotos kojos ir vaikelis gali turėti judėjimo sutrikimų.

Pora susitiko su gydytoju Michaelu Bebbingtonu, kuris jiems papasakojo apie visus įmanomus gydymo variantus. Vienas jų Joni labai šokiravo. Gydytojas pasakojo galintis prapjauti jos pilvą, atlikti vaikeliui operaciją ir vėl jį grąžinti į įsčias bei leisti toliau vystytis ir augti. Gydytojas prisipažino dar niekada ligoninėje neatlikęs tokio sudėtingumo operacijos ir įspėjo, jog jos metu mažylis gali mirti. Tačiau po ilgų svarstymų Chrisas ir Joni nusprendė išnaudoti šį jiems suteiktą šansą. „Jei tai gali padėti mūsų vaikeliui turėti lengvesnį gyvenimą, privalėjome tam ryžtis“, - teigė moteris.

Tą savaitgalį pora vis tiek nusprendė surengti vaikelio lyties atskleidimo vakarėlį. Kai lazda trenkus per kamuoliuką ore pasklido mėlynos dulkės, be galo tuo džiaugėmės. Tai reiškė, jog gims berniukas, kurį pavadinsime Jacksonu.

Operacija turėjo įvykti po mėnesio, 2017-ųjų spalio 10 d. Reikėjo palaukti, kad Jacksonas šiek tiek paaugtų ir būtų stipresnis. „Lemtingą dieną operacinėje buvo daugiau nei 32 žmonės. Kadangi ši operacija toje ligoninėje buvo atliekama pirmą kartą, už kiekvieną, net ir smulkiausią dalyką atsakingi buvo 2 žmonės, - prisiminė moteris. - Tuo metu vis dar pilvelyje esantis sūnelis svėrė tik 500 g. Gydytojai iš jo nugaros išleido visą amnioninį skystį ir po to vėl viską gražiai susiuvo.“ Kai moteris ėmė sveikti, jai prasidėjo ankstyvieji sąrėmiai. Gydytojai paskyrė jai gulimą režimą ir, laimei, jie liovėsi.

Galiausiai po 10 savaičių, praleistų gulint lovoje, Jacksonas gimė atlikus cezario pjūvį. Berniukas svėrė 2,06 kg. Kadangi jam buvo nustatyta gelta ir nuolat lėtėjo širdies ritmas, Jacksonas 12 dienų praleido intensyvios priežiūros skyriuje. „Vos tik jį pamačiau, iškart pamilau. Kai pirmą kartą išgirdau baisią diagnozę, nežinojau, koks nuostabus jis bus. Tai man būtų suteikę jėgų atsikratyti visų nereikalingų baimių. Nors Jacksonui teko tiek daug ištverti, šiuo metu jis laikosi puikiai.“

Dar viena stebuklinga istorija - 11-mečio Nojaus Volo (Noah Wall) iš Didžiosios Britanijos. Ši istorija - ne pagražinta, ne pramanas, ne melagiena. Dabar jau 11-metis Nojus Volas (Noah Wall) išties gimė su dviem procentais galvos smegenų. Jo tėvų tikėjimas padarė stebuklą. Per keletą metų berniuko smegenų apimtis padidėjo iki 80 proc. Tai pamatę, gydytojai neteko žado. Nojus galėjo gyventi kaip paprastas vaikas. Dabar, praėjus 11 metų po nepaprasto vaiko gimimo, jo tėvai sako niekada neabejojantys, kad Nojus gali pasiekti visko, ko panorės, nepaisant siaubingų aplinkinių „pranašysčių" ir prognozių, kurias jis ir jo tėvai girdėjo visus šiuos metus. O neseniai jis pradėjo dar ir šiek tiek vaikščioti.

Nojaus mama Rita pasakoja, kad po skaitytojų pagalbos prašymo „Tą rytą, kai pamačiau suaukotus pinigus, net apsiverkiau iš laimės. Jie labai mums padėjo. Už suaukotus pinigus 4 kartus buvome Slovakijoje ir nuolat dirbome reabilitacijos centruose, 3 kartus per savaitę. Tik sekmadienis yra mums išeiginė“, - sakė Rita. Nojus jau pats vaikšto su vaikštyne ir pasivaikščioti gali net po Vingio parką. Be to, berniukas atsitupia ir atsistoja, yra daug stipresnis nei pernai, lanko baseiną. „Nėra visai toks pat, kaip visi bendraamžiai, bet jis visada laimingas, nori mokytis, seniau bijodavo vandens, o dabar mokosi plaukti“, - džiaugėsi berniuko mama.

Visgi neseniai šeimą pasiekė žinia, kad Nojui kuo skubiau reikia klubų operacijos. Gydytojai patikino, kad Nojus iš tiesų galėtų vaikščioti savarankiškai - dabar jis tai gali daryti tik su vaikštyne, nes neišlaiko pusiausvyros dėl išnirusių klubų. „Šio instituto specializacija yra klubų displazija, o būtent tai ir nustatyta Nojui. Jie teigia, kad tai sutvarkoma ir jis galės eiti savarankiškai. Operacija Varšuvoje trunka 2 valandas ir kainuoja 39 tūkstančius eurų.“

Dvasinis atgimimas: nauja prigimtis ir Dievo dovana

Gimimas - tai ne tik fizinis įvykis, bet ir dvasinė transformacija. Daugelis kultūrų ir religijų tiki atgimimu, nauju pradmenų ciklu. Atgimimas iš naujo - tai paslaptis, kurios niekas negali paaiškinti, kartu ir realybė, kurios negali paneigti. Lygiai kaip Nikodemas negalėjo suprasti ir paaiškinti apie vėją, taip joks žmogus negali suprasti ir paaiškinti apie atgimimą iš naujo. Jūs negalite matyti Šventosios Dvasios. Negalite to paaiškinti, bet galite matyti Šventosios Dvasios nepaprastą jėgą, kuri paleistuvę padaro tyrą, girtuoklis nustoja gėręs, melagis liaujasi melavęs, bedievis pradeda melstis. Tai yra Dievo darbas, per kurį vargšas, prasikaltęs ir pražuvęs, pragaro vertas nusidėjėlis, tikėjimu nuoširdžiai priima Jėzų Kristų į savo širdį ir gyvenimą, įgyja naują prigimtį, tampa Dievo vaiku ir pradeda naujai gyventi. Tai yra antrasis gimimas, tai yra dvasinis gimimas.

Fizinis gyvenimas prasideda su gimimu. Dvasinis gyvenimas taip pat prasideda su gimimu, bet neįsijungiant į bažnyčią ar pasidarant religingu. Jūs negalite į Dievo šeimą įsijungti, bet turite į ją (Dievo šeimą) užgimti. Tikrieji krikščionys yra nepadaromi, jie užgimsta.

Kada jūs gimėte pirmą kartą, jūs pasidarėte nuodėmingos prigimties dalininku, kurią visi gavome iš Adomo. Atgimdamas iš naujo, pasidarai dieviškosios prigimties dalininku. Visai nesvarbu, kokią religiją jūs išpažįstate, kokiame gerame moraliniame stovyje esate, nebūsite išgelbėtas nuo amžino pragaro, jeigu nebūsite dieviškosios prigimties dalininku. Dievas duoda tą naują prigimtį tuo pačiu momentu, kai jūs priimate Jo Sūnų savo asmeniniu Išganytoju tikėjimu. Jūs neatgimsite palaipsniui, tai įvyksta akimirksnyje, lyg staiga paleistas šautuvo šūvis. Kada atgimstate, jūs pradedate gyventi visiškai naują gyvenimą lygiai taip, kaip pirmą kartą į pasaulį užgimėte fiziškai, kuriame niekad nebuvote gyvenęs.

Viešpats Jėzus Kristus sakė, kad reikia atgimti, ir to turėtų užtekti. Jūsų prigimtis yra nuodėminga. Prigimtis, kurią esate gavę iš Adomo, yra visiškai kritusi, pagadinta, nuodėminga. Dievas sako, kad žmogaus širdis virš visko yra labai apgaulinga. Su šita pagadinta prigimtim jūs negalėsite džiaugtis danguje.

„Iš malonės jūs esate išgelbėti, tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ne darbais, kad kas nors nepasigirtų“. „Jis išgelbėjo mus ne dėl teisumo darbų, kuriuos mes buvome padarę, bet vadovaudamasis savo gailestingumu“.

Kaip atgimti?

• Ne iš kraujo. Jei jūsų tėvai yra krikščionys, tai dar nereiškia, kad jūs taip pat esate krikščionis. Išganymas iš tėvų nepaveldimas.
• Ne per kūno valią. Nei savo pastangomis, nei tvirta valia. Suklupsite! Už tai liaukitės mėginę, ir vietoj savų pastangų pasitikėkite, priimkite ir priklausykite Tam, kuris mirė ir vėl prisikėlė.
• Ne per jokias žmogaus sudarytas religijas, organizacijas ar ceremonijas. Jokia organizacija ar ceremonija negali jūsų padaryti Dievo vaiku. Priklausykite kam tik norite, atlikinėkite ceremoniją po ceremonijos, išmokite maldas, stenkitės laikytis žmonių sudarytų taisyklių ir įsakymų, ir visa tai vis tiek neišgelbės jūsų.
• Bet iš Dievo. Viešpats Jėzus sakė: „jūs turite užgimti iš Dvasios“. Tai yra be išimties tik Dievo darbas, bet ne jokiu būdu jūsų darbas. Tai yra stebuklas, kurį gali tik Dievas įvykdyti. Jei Dievas to nepadarė jūsų gyvenime, tai dar nesate užgimęs iš naujo.

Biblijinės citatos apie atgimimą:

• Jono 3:7: "Tu turi atgimti iš naujo."
• Jono 3:8: "Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra kiekvienam, kuris yra gimęs iš Dvasios."
• II Petro 1:4: Atgimdamas iš naujo, pasidarai dieviškosios prigimties dalininku.
• Efeziečiams 2:8,9: "Iš malonės jūs esate išgelbėti, tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ne darbais, kad kas nors nepasigirtų."
• Tito 3:5: "Jis išgelbėjo mus ne dėl teisumo darbų, kuriuos mes buvome padarę, bet vadovaudamasis savo gailestingumu."
• Galatams 3:26: "Visi tikėjimu esate Dievo sūnūs Kristuje Jėzuje."

Jūsų pareiga pasitikėti Dievo sprendimu ir prisipažinti, kad esate pražuvęs ir reikalingas Išganytojo. Dabar priimkite Jį tikėjimu kaip Viešpatį ir Gelbėtoją.

Ankstyvosios vaikystės svarba ir tėvystės įtaka

Ne tik fiziniai ir dvasiniai atgimimai yra svarbūs. Didelę reikšmę vaiko vystymuisi ir jo „atgimimui“ į pilnavertį asmenį turi tinkamas auklėjimas ir aplinka. Gydytojas ginekologas Romualdas Šemeta daugiau nei 30 metų ruošia moteris gimdymui su šypsena. Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovas tikina, kad Lietuvoje labai mažai kalbama apie gimusių kūdikių įgimtų savybių atskleidimą, jo intelekto vystymą primaisiais metais po gimimo.

Pirmieji trys metai po gimimo - lemiami

Japonų mokslininkas Masaru Ibuka, įkūręs žinomą pasaulyje kompaniją „Sony“, giliai studijavo vaikų psichologiją ir pedagogiką bei sukūrė unikalų ankstyvojo vaikų vystymosi metodą. Jo knyga „Po trijų jau vėlu“ (1971 m.) daugelyje pasaulio šalių padarė revoliuciją sąmoningos tėvystės srityje. M. Ibuka tvirtino, kad po trijų metų vaiko intelektą vystyti jau vėlu. Jis teigė, kad smegenų ląstelės per trejus metus išsivysto 70-80 proc., todėl reikia „kalti geležį, kol ji karšta“ ir padėti vaiko intelekto raidai, kol jo smegenys dar tik formuojasi. R. Šemeta sako, jog tūkstančiai vaikų mūsų šalyje buvo ir yra auginami pagal šią metodiką.

„Geriausias išsilavinimas jūsų vaikui - tai motinos meilė. Svarbiausia veikla tėvams - auklėjimas. Jei su tuo nesutinkate, kodėl jums reikia susilaukti vaikų?“ - Masaru Ibuka. Auginant vaikus iki trijų metų M. Ibuka rekomenduoja laikytis šių patarimų:

• Nuo vaikystės apsupkite vaiką geriausiais žmonijos pasiekimais: klausykitės klasikinės muzikos, rodykite meno kūrinius, skaitykite grožinę literatūrą.
• Kiekvieną dieną užsiimkite su savo vaiku. Net vienas užsiėmimas per dieną duoda stebėtinus rezultatus.
• Negalima ginčytis su vaiku. Jūsų vaikas yra labai jautrus.
• Skatinkite vaiką bendrauti su kitais vaikais. Tai puikiai stimuliuoja vaiko protą, konkurencingumą, norą būti pirmuoju.
• Neribokite vaiko. Visa tai lavina jo intelektą ir kūrybinius polinkius.
• Negailėkite pagyrimų.
• Leiskite vaikui pačiam pasimokyti iš gyvenimo patirties ir galiausiai jis pradės tai atskirti.
• Sukurkite reikalingas sąlygas vaiko susidomėjimui bet kuo.
• Vaikui reikia ne tik mamos, bet ir tėčio. Tėvo ir vaiko bendravimui neturėtų būti jokių apribojimų.
• Nevertinkite vaikiškų fantazijų kaip kvailų. Gebėjimas svajoti ir fantazuoti sukuria vaiko kūrybiškumą.
• Nelaikykite vaiko savo nuosavybe. Tai gali sukelti vaikui nepasitikėjimą savo jėgomis.
• Išvystykite kūdikio lytėjimo pojūtį. Leiskite mažam vaikui liesti daiktus, pagamintus iš įvairių medžiagų.
• Nepirkite vaikui visko, ko jis prašo. Pernelyg daug žaislų atitraukia vaiko dėmesį.
• Paraginkite vaiką žaisti su savadarbiais žaislais.
• Ugdyti smulkią vaiko motoriką: modeliuokite, pjaustykite ir lankstykite figūras. Kaip žinoma, „vaiko protas - po ranka“.
• Vaikščiokite pėsčiomis su vaiku. Ėjimas yra labai naudingas, nes šiame procese dalyvauja 400 iš 639 kūno raumenų.
• Kai vaikas kažkuo užsiima, nesureikšminkite rezultato. Tegul jis dirba tiek, kiek jam įdomu.
• Neprimeskite vaikui savo valios. Versdami jį ką nors daryti prieš savo valią, jūs pakertate jo tikėjimą savimi.
• Leiskite vaikui išreikšti savo originalų mąstymą. Standartai užaugina standartinį žmogų.

R. Šemeta pabrėžia, jog tėvams svarbu žinoti vaiko fiziologiją, kad galėtų padėti vystytis jo intelektui. Ką tik gimusio kūdikio regėjimo fokusas yra 25-30 cm. Jis visą informaciją priima žiūrėdamas į mamos veidą, jos veido išraišką. Atidžiai stebėdamas mamos veidą, kuriame yra apie 60 rūšių raumenų, formuojančių vienokią ar kitokią veido išraišką, kūdikis gauna daug informacijos. Vaikui svarbus tonas, kuriuo mama kalba. Ir veido mimika, ir tonas turi sutapti, tuomet vaikui viskas tampa aiškiau. Jei žiūrėdama į vaiką susiraukusiu veidu mama sakys švelnius žodžius, vaikas nepriims informacijos, jis jaus nesaugumą. Šypsena veide vaikui suteikia saugumo. Kalbėti su gimusiu vaikučiu reikia būtent iš 25-30 cm atstumo.

Mamos pienas ar mišinėliai?

Knygos „Gimdymas su šypsena“ autorius nustemba - kaip galima tokius dalykus apskritai lyginti ir sverti, kuris geriau. „Čia lygiai tas pats lyg klausti ką geriau valgyti: dirbtinį ar natūralų maistą. Jei jums paduos natūralią ikrą ar sintetinę, jūs negalvodama rinksitės natūralią. Vaiko maitinimas - ne tik fiziologinio poreikio tenkinimas. Vystosi ryšys tarp motinos ir vaiko. Neužtenka, kad vaikas būtų tik sotus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgai maitinamo vaiko intelekto koeficientas yra aukštesnis, su pienu jis gauna visas reikalingas medžiagas savo vystymuisi. Pirmas gimusio kūdikio maistas - priešpienis, kuriame yra antikūnai, saugantys vaiko gyvybę. Antikūnų kaina yra aukso vertės. Todėl maitinti pirmomis paromis yra labai svarbu. Mamos pieno kokybė keičiasi augant vaikui, kūnas pritaiko pieno kokybę prie vaiko poreikių. PSO rekomenduoja natūraliai maitinti kūdikį du metus“, - tvirtina R. Šemeta.

Dinaminės mankštos

„Nuo antro mėnesio mūsų vaikai jau gyvena ant grindų, vartosi, bando šliaužti. Gimus kūdikiui labai svarbu išsaugoti kvėpavimo išlaikymo refleksą, kuris yra įgimtas. Nardymas vonioje, o po to ir baseine tam labai padeda. Tai viena iš vaikų skendimo profilaktikos priemonių. Anot R. Šemetos, pas mus nepripažįstama dinaminė kūdikių mankšta, kaip ir daugelis kitų dalykų. Karibų jūros baseino valstybės gyventojams tai visiškai natūralu: jie nuo gimimo nešioja vaikus su savimi, maudo, mankština, mėto ore. Tokių vaikų Lietuvoje turime šimtus, matome, kaip jie auga: tampa labai aktyvūs, vystosi greičiau.“

„Pažiūrėkime į veršiukus, šuniukus, jie nors ir sunkiai, bet vos gimę pradeda vaikščioti. Kad kūdikis pasiektų tokį brandumo lygį, kad galėtų vaikščioti, jam reikia padėti. Kaip mažas žmogus gali vystytis, jei jis, kaip anksčiau būdavo, sukočiotas į kokoną ir visą dieną laikomas suvyniotas? Kaip jis gali jaustis? Močiutės ypatingai priešindavosi tokioms mankštoms, sakydavo, kad vaikai suvynioti į kokonus vis tiek užaugo. Bet jei pačiai pasiūlai suvynioti į paklodę, tai nei viena nenori...“, - šypsosi lektorius.

Vaikas istorijos ir teisės kontekste: tėvystės ir vaiko statuso samprata

Lietuvos teismų istorijos eksperto Alfredo Vilbiko analizė atskleidžia, kad vaiko statusas ir tėvų atsakomybė bėgant amžiams keitėsi, bet tėvų vaidmuo visuomet buvo esminis. Kraujo ryšys tarp vaiko ir tėvo turėjo didelės reikšmės, kuriam iš luomų priklausys gimęs vaikas. Vaiko luomas priklausė nuo kraujo ryšio su tėvu. Vaikas ir žmona tapdavo bajorų luomo, jeigu juo buvo tėvas. Vaikui tekdavo tėvo pavardė ir jis naudojosi jo luominėmis privilegijomis bei visuomenine padėtimi. Netekę tėvų vaikai privilegijų neprarasdavo. Mirus tėvui vaikai likdavo tėvo luomo, o jei motina būdama žemesnio luomo ir ištekėdavo už savo luomo asmens, jos pirmo vyro vaikai būdavo bajorų luomo, o antro vyro vaikai - pagal jo žemesnį luomą.

Vaiko gimimas teisėtoje šeimoje dar nereiškė jo kraujo ryšio su abiem tėvais. Bet kuris iš tėvų turėjo teisę pareikšti, kad vaikas nėra susietas su abiem tėvais kraujo ryšiu. Viešas paskelbimas, kad vaikas yra neteisėtas, turėjo būti pagrįstas rašytiniais įrodymais arba liudytojų priesaikomis. Neteisėti vaikai negalėjo paveldėti savo tėvo nekilnojamojo turto.

Atsakomybė vaikams už nusikaltimus atsirasdavo tik jiems sulaukus 16 metų. Iki to amžiaus vaikams bausmės už įvykdytus nusikaltimus, nors už juos ir buvo numatyta mirties bausmė arba kankinimai, buvo pakeičiamos į pinigines baudas, kurias turėjo sumokėti tėvai iš vaiko dalies. Jeigu vaikas turto neturėdavo, tada privalėjo dirbti pas nukentėjusįjį, skaičiuojant metus už kapą grašių.

Tėvų ir vaikų santykiai buvo reglamentuojami įstatymų, kurie numatė ir tėvų teisę išsižadėti savo vaikų tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu sūnus arba duktė pykčio metu pasikėsintų ranka suduoti, suduotų arba pastumtų; vaikai be tėvų valios ir žinios atimtų jų turtą; dėl pykčio „tėvus persekiotų dėl mirties bausmės“; atsisakytų laiduoti už tėvus teisme; duktė paleistuvautų; nesirūpintų savo senais tėvais; tėvams patekus į nelaisvę atsisakytų juos išlaisvinti ar išpirkti, o jų turtu naudotųsi. Išsižadėjus vaikų, jų statusas pasikeisdavo ir jie tapdavo neteisėtais vaikais su Statute numatytomis pasekmėmis.

1768 m. Seimo priimto įstatymo sūnūs buvo auklėjami pagal tėvo religiją, o dukros - pagal motinos. Iširus santuokai ar ją panaikinus, nesant sutuoktinių kaltės, tėvui buvo paliekami sūnūs nuo septynerių metų. Buvo manoma, kad iki sūnūs sulauks mokyklinio amžiaus labiau reikalingas motinos auklėjimas, o motinai buvo paliekamos dukros iki joms sudarant santuoką.

Istorinės bausmės, susijusios su vaikais

Istoriniai teisės aktai numatė griežtas bausmes už nusikaltimus, susijusius su vaikais ir nėštumu:

1. Dėl neatsargumo sužalojus nėščią moterį ir, jeigu gimdavo negyvas kūdikis, tai kaltininkas pagal luomą atlygindavo žalą ir kartu ketveriems metams buvo baudžiamas pilies kalėjimu.
2. Dėl mirusio kūdikio privalėjo atgailauti prieš Poną Dievą: per metus keturis kartus, per didžiąsias krikščioniškas šventes prie bažnyčios durų ant alkūnių ant žemės parkritęs savo nuodėmę įeinantiems ir išeinantiems žmonėms išpažinti, o po to pasižadėti būti atsargiam, kad to niekad nebeatsitiktų.
3. Žuvus moteriai kartu su būsimu kūdikiu, kaltasis buvo baudžiamas mirties bausme, o piniginė kompensacija išieškoma iš jo dvaro ir išmokama žuvusiosios artimiesiems.
4. Tyčia vaiką užmušę tėvai buvo baudžiami pilies kalėjimu vieniems metams ir šešioms savaitėms ir privalėjo keturis kartus per metus prieš žmones bažnyčioje ar cerkvėje išpažinti savo nuodėmę.
5. Jeigu vaikai iš anksto suplanavę atėmė savo tėvų gyvybę, jie baudžiami sunkia mirties bausme - „po turgų vežiojant žnyplėmis kūną draskyti, o po to įvyniojus į odą kartu su šunimi, žalčiu, kate užsiūti ir kur giliau vandenyje nuskandinti“, ir netenka garbės ir savo turto.

tags: #vaikas #gimes #is #naujo #papasokojo #kas

• Atraskite paukštienos, kiaušinių ir grikių naudas kasdienybėje
• kaip vystosi 14 mėnesių mažylis
• susipažinkite su legendiniu irklavimo treneriu Valdu Vilkeliu
• Teresė Rubackienė apie dukrą
• ką svarbu žinoti perkant naudotas racijas vaikams