Motinystės ir vaiko priežiūros atostogų įskaitymas į darbo stažą: teisinis reguliavimas ir praktinės problemos

Motinystės ir vaiko priežiūros atostogos yra neatsiejama daugelio šeimų gyvenimo dalis, tačiau jų įskaitymas į darbo stažą bei teisė į socialines išmokas dažnai kelia klausimų ir neaiškumų. Per ilgus nepriklausomybės metus Lietuvos teisinė bazė šiuo klausimu keitėsi, sukurdama sudėtingą situaciją, ypač toms moterims, kurios vaikus augino pereinamuoju laikotarpiu. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėjami motinystės atostogų teisiniai aspektai, susiję su darbo stažu Lietuvoje, apžvelgiamos istorinės permainos, dabartinės nuostatos ir dažniausiai pasitaikančios problemos.

Kas yra darbo stažas ir kodėl jis svarbus?

Darbo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo turėjo darbo santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kurie pagal norminius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuojami į darbo stažą. Tai apima laiką, kai asmuo moka socialinio draudimo įmokas, gauna ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas, taip pat apmokamas atostogas ir kitus įstatymuose numatytus laikotarpius. Darbo stažas yra esminis faktorius, nustatant asmens teisę į pensiją ir jos dydį, taip pat įvairias socialines išmokas, įskaitant motinystės išmokas. Darbo stažas gali būti bendrasis, į kurį įskaičiuojamas visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius. Specialusis, į kurį įskaičiuojami laikotarpiai, kai buvo dirbta tam tikros profesijos, specialybės darbą arba eita tam tikras pareigas. Taip pat darbo stažas tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ir nepertraukiamasis darbo stažas - laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

Istorinis motinystės atostogų įskaitymo į darbo stažą kontekstas

Motinystės atostogos sovietmečiu

Mamos ir močiutės iš tokių problemų dabar turbūt tik pasijuoktų - jos apie atostogas ar finansinę paramą iš valstybės galėjo tik pasvajoti. Vienas didžiausių galvos skausmų sovietinės okupacijos metais mamoms buvo socialinės garantijos.

Kai Lietuva buvo okupuota antrą kartą, po karo, 1945 metais, pradėjo veikti Sovietinės Rusijos Šeimos kodeksas. Lyčių lygybės centro direktorės, tyrinėjančios šeimos santykius ir padėtį sovietmečiu, Dalios Leinartės teigimu, šis kodeksas buvo giliai stalinistinis ir galiojo maždaug 10 metų. Lietuvos šeimoms nebuvo įprasta tai, ką pradėjo daryti sovietinė valdžia - iš esmės ji oficialiai reiškė pagalbą šeimai ir vaikams. Tai reiškė, kad valstybė turėjo padėti suderinti dirbančios mamos vaidmenį su jos kaip darbuotojos vaidmeniu, nes buvo tikimasi, kad visos sovietinės Lietuvos moterys išeis į darbą. Ir iš tikrųjų taip įvyko. Tai ypač paskatino 1945 metais įkurtas skyrius prie Centro komiteto, kuris privalėjo vykdyti propagandinį darbą - skatinti moteris eiti iš šeimos ir aktyviai dalyvauti visuomeniniam darbe, dirbti pilną darbo dieną.

Iš karto po karo lietuvėms motinoms buvo suteiktos gimdymo atostogos, tačiau šiandien jos atrodytų neįtikėtinos ar net juokingos, kadangi vaiko auginimo atostogos skiriamos nebuvo. Iš pradžių moterims buvo skiriamos 77 kalendorinės dienos, kurios apimdavo ir ikigimdyvinį ir pogimdyvinį laikotarpį. Vėliau šis skaičius buvo padidintas iki 117 dienų. Moterys ne tik gaudavo nesuvokiamai trumpas motinystės atostogas, bet ir negalėjo tikėtis praktiškai jokios finansinės paramos iš valstybės.

Situacija kiek pasikeitė devintajame dešimtmetyje. Nuo 1982 metų pradėtos taikyti kiek reikšmingesnės paramos šeimai, auginančiai vaikus, priemonės. Nuo šių metų motinos vaikus auginti namuose galėjo iki pusantrų metų, nenutrūkstant darbo stažui. Šiek tiek pasitaisė ir finansinė situacija: motinoms, auginančioms vaikus iki vienerių metų, atostogos buvo dalinai apmokamos - išmokų dydis buvo lygus 50 proc. tuometinio minimalaus darbo užmokesčio. Taip pat buvo pradėtos mokėti vienkartinės išmokos vaikui gimus. Jau 1987 metais buvo priimtas nutarimas, kuris suteikė teisę moteriai, turinčiai vaikų iki 8-erių metų, dirbti ne pilną darbo dieną, tačiau dėl įvairių administracinių bei materialinių priežasčių šia galimybe naudojosi tik maža dalis moterų.

Pašnekovės teigimu, moters grįžimą į darbą turėjo užtikrinti sukurtas lopšelių-darželių tinklas, tačiau jis neatliko šios funkcijos, nes įstaigų buvo per mažai, o laukiančiųjų eilės milžiniškos. Maždaug 1947 metais Lietuvoje veikė apie 119 darželių, bet tais pačiais metais antram pagal dydį mieste - Kaune - veikė tik 6 darželiai su 216 lovų, vadinasi tik tiek vaikų galėjo būti priimta, o eilėje laukė gerokai virš 2000. D. Leinartės teigimu į lopšelius vaikai jau buvo priimami nuo pusės metų, tačiau susiklosčiusi situacija buvo palanki toli gražu ne visoms mamoms, todėl dažnai vaiką pagimdžiusi moteris galėjo tikėtis tik savo artimųjų pagalbos. Kadangi į darželius patekti buvo itin sunku, neliko kitos išeities kaip tik ieškoti ne visada įteisintų būdų vaikams prižiūrėti.

Pereinamasis laikotarpis ir iššūkiai

„Kauno dienai“ Irena Karalevičienė pasakojo, kad, skaičiuojant pensijos dydį, jai buvo išbraukti vieni metai iš darbo stažo. Beveik prieš tris dešimtmečius ji buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų. I. Karalevičienė dirbti pradėjo dar 1976 m. ir darbai tęsėsi iki pat 2020-ųjų vidurio. Tad jos darbo stažas yra daugiau nei 40 metų. 1990-1996 m. iš pradžių ji augino vieną dukrą, tačiau po kelerių metų gimė dvynukės. „Tuo metu buvo galima eiti vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis treji metai. Kai „Sodra“ man skaičiavo išdirbtus metus, į stažą įtraukė ne visus metus. Jie kažkodėl 1995-ųjų neįskaičiavo ir tie metai stažui nepriskirti“, - pasakojo moteris.

„Sodros“ atstovai paaiškino, kad vaiko priežiūros atostogos, kai mažylį prižiūrima iki trejų metų, į darbo stažą pradėtos įskaičiuoti tik nuo 1996 m. sausio 1 d. Asmenys, buvę vaiko nuo vienų iki trejų metų priežiūros atostogose, iki 1996 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Todėl, jei žmogus 1995 m. buvo vaiko priežiūros atostogose, kai vaikui jau buvo virš vienerių metų, šis laikotarpis į stažą nebuvo įskaitomas.

LRT.lt anksčiau rašė apie atvejį, kai moteriai į darbo stažą nebuvo įtraukti metai, kai ji augino dukrą. Po šios publikacijos daugybė moterų kreipėsi į LRT.lt teigdamos, kad į jų darbo stažą taip pat nebuvo įtraukti metai, kai jos augino vaikus. Beveik 40 metų pedagoginį darbą dirbanti Violeta savo darbo staže pasigedo tų metų, kai augino dukrą. Moteris pasakoja situaciją dėl to bandžiusi aiškintis jau prieš porą metų, bet nieko nepešusi - „Sodros“ specialistų atsakymai ne tik buvo neaiškūs, bet apskritai skyrėsi. Violeta pasakoja: „Dabar mano darbo stažas pagal juos - 37 metai ir keturi mėnesiai, o pagal mano skaičiavimą turėtų būti apie 39 metus, nes dirbau nuo 1982-ųjų ir mano darbo stažas nepertraukiamas, biuletenio praktiškai irgi neturėjau, bet mano metai pradingsta.“

Kaip teigia specialistai, iki 1994 metų informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse. Būtent pastaroji sąlyga svarbi ir iki tol vaikų susilaukusioms mamoms - kadangi darbo stažas buvo apskaičiuojamas nuo priėmimo iki atleidimo dienos, jis nustatomas remiantis įrašais darbo knygelėje, nepaisant to, ar per tą laiką moteris buvo motinystės, vaiko priežiūros atostogose. Kitaip tariant, moteriai išėjus į motinystės ar vaiko priežiūros atostogas, jos statusas nepasikeisdavo - ji ir toliau dirbdavo toje pačioje darbovietėje, o tai turėtų būti užfiksuota darbo knygelėje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį, kad 1994 metais buvo priimti sprendimai, įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės tvarkyti personalizuotą apdraustųjų apskaitą. Taigi visi duomenys apie dirbančiuosius nuo 1994 metų yra kaupiami „Sodros“ informacinėje sistemoje. Jos teigimu, žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų pateikti „Sodrai“ dokumentus, įrodančius jų stažą. Tai padaryti jie gali bet kuriuo metu, nelaukdami, kol sukaks senatvės pensijos amžius. Deja, neretai nutinka taip, kad sovietmečio ar pirmųjų nepriklausomybės metų laikotarpių dokumentai nėra išsaugoti, neperduoti archyvams, yra neišsamūs ar perduoti tik iš dalies. Tačiau ši problema gali iškilti ne tik vaikus auginusioms moterims, bet visiems vyresnio amžiaus žmonėms, stažo įgijusiems iki 1994 metų gruodžio 31 dienos.

Žemiau pateikiama suvestinė, iliustruojanti pagrindinius pasikeitimus motinystės ir vaiko priežiūros atostogų įskaityme į darbo stažą:

Dabartinės motinystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatos

Atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu darbuotojui yra paliekama darbo vieta ir pareigos, išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Šis atostogų laikotarpis yra įskaičiuojamas į darbuotojo darbo stažą (atostogų laikotarpis patenka ir į valstybinio socialinio draudimo stažą). Į darbuotojo darbo stažą taip pat įskaičiuojami laikotarpiai, kurių metu darbuotojui buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos bei tėvystės atostogos. Pagal Vyriausybės patvirtintą darbo stažo skaičiavimo iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose tvarką, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, laiką taip pat leidžiama įskaičiuoti į darbuotojo darbo stažą. Svarbu tai, jog vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsniu, laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, nėra įskaitomas į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, galiojančios nuo 1995 m. sausio 1 d., nurodo, kad visas darbo stažas, kaupiamas senatvės pensijai gauti, yra susietas su mokamomis įmokomis. Todėl veiklos, kuriomis užsiimant nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, į darbo stažą nėra įskaitomos. Jeigu žmogus yra draudžiamas socialiniu draudimu, pavyzdžiui, valstybės lėšomis kaip kad mamos, išėjusios motinystės atostogų, jam stažas yra skaičiuojamas.

Kaip skaičiuojamas darbo stažas dabar?

Šiuo metu darbo stažas skaičiuojamas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas arba gautas socialinio draudimo išmokas. Vienerių metų darbo stažas įskaitomas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Pensijų draudimo stažas arba stažas pensijai nuo pat Pensijų įstatymo įsigaliojimo 1995 m. taip pat yra skaičiuojamas pagal tai, kiek pensijų draudimo įmokų žmogus sumokėjo arba, jei laikinai nedirbo, sirgo, prižiūrėjo vaikus, - pagal tai, kokio dydžio socialinio draudimo išmokas gavo. Kitaip tariant, pensijų stažui vertinama arba sumokėtos įmokos, arba gautos socialinio draudimo išmokos.

Kas įeina į darbo stažą?

• Laikotarpis, per kurį gaunamos ligos, motinystės ar tėvystės pašalpos.
• Laikas, kai išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis.
• Apmokamų atostogų laikas.
• Neapmokamų atostogų laikas iki 14 kalendorinių dienų.
• Neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų.
• Laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo.
• Teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.

Skaičiuojant motinystės stažą pagal veiklos pobūdį:

• Dirbant su darbo sutartimi: stažas pradedamas kaupti nuo tos dienos, kai pasirašoma darbo sutartis. Per vieną darbo mėnesį sukaupiamas vieno mėnesio socialinis motinystės stažas (nebent naudojotės nemokamomis atostogomis). Būsimo atlyginimo dydis nėra svarbus, svarbu, kad būtų mokamos įmokos.
• Dirbant su individualia veikla: socialinis motinystės draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokų dydžio. Metinį stažą galima sukaupti ir per vieną mėnesį, sumokėjus įmokas bent nuo vienos minimalios algos (MMA). Kuo didesnė draudžiamoji suma, nuo kurios mokami mokesčiai, tuo didesnis stažas kaupiamas.
• Dirbant su verslo liudijimu: socialinis motinystės stažas nekaupiamas, nes mokamos VSD įmokos yra mažesnės ir neužtikrina ligos bei motinystės draudimo.

Nėštumo ir gimdymo atostogos ir išmokos

Nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka yra svarbi socialinės paramos dalis besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje. Norint gauti šią išmoką, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, tarp kurių svarbiausias yra reikiamas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas.

Reikalingas stažas motinystės išmokoms

Norint gauti motinystės išmoką, būtina turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Išimtys dėl stažo:

• Jei prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai.
• Jei esate tam tikrų studijų (įskaitant doktorantūrą, rezidentūrą) studentė ar jas baigėte per tam tikrą laikotarpį (iki 26/30 metų), ir neturite teisės į įprastą motinystės išmoką, gali priklausyti vienkartinė išmoka gimus vaikui arba speciali išmoka studijuojančioms mamoms.
• Jei buvote tam tikro statuso pareigūnė, karė ir įsidarbinote per 3 mėnesius po tarnybos pabaigos.
• Jei dalį stažo įgijote kitoje ES/EEE šalyje ar Šveicarijoje (reikia pateikti E104/S041 formą arba prašyti „Sodros“ tarpininkauti ją gaunant; paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje).

Nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) trukmė

Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas taip: 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos. Į nėštumo ir gimdymo atostogas galima išeiti ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogų laikotarpis po gimdymo neprasitęs. Jeigu moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, jos trunka 14 kalendorinių dienų po gimdymo.

Išimtys ir pratęsimai:

• Jeigu gimsta du ar daugiau vaikų, arba gimdymas yra komplikuotas, atostogų dalis po gimdymo gali būti pratęsiama papildomai 14 dienų.
• Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Išmoka pratęsiama papildomai 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau.
• Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

Motinystės išmoka

Motinystės išmoka yra 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Nuo 2025 m. motinystės išmoka sudarys 100 % kompensuojamojo uždarbio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Nuo 2025 m. minimali mėnesio išmoka (neatskaičius mokesčių) yra 330 Eur (6 x 55 Eur).

Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veiklos pajamas, autorinius atlyginimus ir kt.). Jei nėštumo ir gimdymo metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms) ir tam tikrų savarankiškai dirbančių asmenų pajamoms.

Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. (arba 78 proc. pagal naujausius duomenis) kompensuojamojo uždarbio.

Kaip gauti motinystės išmoką?

1. Aptarkite su gydytoju, kada išeisite atostogų (ne anksčiau nei 30 nėštumo savaitę). Gydytojas išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį „Sodrai“.
2. Informuokite darbdavį (jei dirbate).
3. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos per „Sodros“ gyventojų portalą. Galite pateikti atskirą prašymą dėl Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo.
4. „Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo. Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Vaiko priežiūros atostogos ir galimybė dirbti

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Vaiko priežiūros atostogos gali trukti, iki vaikui sueis treji metai, tačiau vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama, kol vaikui sukaks dveji metai. Jeigu vienas iš tėvų pasirinkdavo pasilikti vaiko priežiūros atostogose, kai vaikui yra nuo vienų iki trejų metų, jam darbo stažas nebuvo skaičiuojamas.

Jei neturite teisės į išmoką, vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą. Įstatymas dirbti nedraudžia. Tiesiog su nauja vaiko priežiūros išmokų skyrimo tvarka, darbo galimybės nebėra skirstomos į „pirmuosius ir antruosius vaiko priežiūros atostogų metus“.

Dažnai nustebinu šeimas, kuomet pasakau, kad bebūnant VPA vienoje darbovietėje, galima sudaryti darbo sutartį su kita ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu yra įmanomas. Juk dažnai žmonės jau seniau planuoja keisti darbą, bet dėl norimo stabilumo planuojant šeimos pagausėjimą, ne visuomet tam yra pasiryžtama. Jeigu darbuotojas su savo darboviete nėra pasirašęs nekonkuravimo susitarimo, kliūčių sudaryti darbo sutartį su kita darboviete, bebūnant vaiko priežiūros atostogose kitoje - nėra ir darbas vaiko priežiūros atostogų metu neturės kliūčių. Žinoma, konfidencialumo reikėtų laikytis, ypatingai jeigu yra pasirašyti ir konfidencialumo susitarimai.

Problemos ir ginčų sprendimas dėl stažo

I. Karalevičienei apmaudu, kad ji visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius, bet auginant vaikus vieni metai neįtraukti į darbo stažą. Moters nuomone, iš bendro darbo stažo išbraukti vienus metus yra socialiai nesąžininga. „Kai praėjusiais metais „Sodra“ pradėjo dalyti pensijas visiems vienišiems, nors jie susimetę po kelis tame pačiame bute gyvena, pakėlė pensijas ir tiems, kurie nedirbo ir neturi stažo, pasidarė apmaudu, kodėl man, visą gyvenimą dirbusiai, mokėjusiai mokesčius, į stažą neįtraukti tie 1995-ieji“, - piktinosi I. Karalevičienė. „Socialinio draudimo pensija yra asmens indėlio į „Sodros“ biudžetą, mokant pensijų socialinio draudimo įmokas, pasekmė. Kuo daugiau įmokų sumokėta, tuo didesnė pensija gaunama. Vienišo asmens išmoka nieko bendro neturi su vaiko priežiūros laikotarpių įskaitymu ar neįskaitymu į pensijų draudimo stažą. Vienišo asmens išmokos įstatyme nurodytas tikslas - suteikti papildomą valstybės finansinę paramą vienišiems asmenims. Vienišo asmens išmoką gali gauti tiek turintys vaikų, tiek jų neturėję.“

Dienraštis teiravosi, ar dar yra galimybių įtraukti į stažą 1995 m., kai tėvai buvo vaiko priežiūros atostogose. „Seime jau buvo kelios iniciatyvos į socialinio draudimo stažą įtraukti anksčiau buvusius laikotarpius, tačiau dėl atitikties Konstitucijai ir asmenų lygiateisiškumo principų šioms iniciatyvoms nebuvo pritarta.“

M. Kozič primena, kad žmogui nesutinkant su darbo stažo duomenimis, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, jis gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. Šių dokumentų originalus ar patvirtintas šių dokumentų kopijas „Sodrai“ turi pateikti pats gyventojas.

tags: #ar #motinystes #atostogos #isiskaiciuoja #i #darbo

• Kaip tapti globėju ar įtėviu
• Išsamus gidas: nėštumo testas ilgo ciklo atveju
• Deivio ir Renatos Norvilų vaikai
• visapusiškas lavinimo priemonių vadovas
• Išsami vežimėlių su permetama rankena apžvalga