Tausojantis Režimas Darželyje: Vaikų Gerovė ir Sveikata

Tausojantis režimas darželyje - tai mitybos ir ugdymo organizavimo sistema, kurios tikslas - užtikrinti vaikų sveikatą ir gerovę, atsižvelgiant į jų amžiaus ypatumus ir poreikius. Šis režimas apima ne tik maisto kokybę ir jo paruošimo būdus, bet ir visą ugdymo aplinką, skatinančią sveiką gyvenseną. Vaikų sveikatai ir gerovei ugdymo įstaigose visada buvo ir yra skiriamas ypatingas dėmesys. Teisingi sveikatai palankios mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiai lengviausiai susiformuoja vaikystėje, o metams bėgant juos pakeisti vis sunkiau.

Lankstus Poilsio Organizavimas: Pietų Miego Alternatyvos

Daugelis darželių ieško būdų, kaip geriausiai atliepti individualius vaikų poreikius. Vilniaus Vilkpedės lopšelyje-darželyje taikoma lanksti vaikų pietų poilsio organizavimo praktika. Mūsų įstaigoje nemiegantys pietų miego vaikai dažniausiai renkasi į tam pritaikytą ugdymo erdvę. Kartais pasitaiko atvejų, kad nemiegantis vaikas pasilieka savo grupėje ir užsiima ramia veikla. Dažniausiai taip būna grupėse, kurios turi atskirus miegamuosius. Nemiegantys pietų miego vaikai, prižiūrimi suaugusiojo, laiką leidžia ir salėje arba lauke.

Kiekvienų mokslo metų pradžioje mokytojos įvertina pagal grupės vaikų amžių ir poreikius, kiek turėtų trukti pietų poilsio laikas. Pavyzdžiui, lopšelio grupėse, kurias lanko 2-3 metų vaikai, visi jie mūsų darželyje miega ir tų grupių poilsio laikas trunka 2-2,5 val. Priešmokyklinėse grupėse, kurias lanko 5-7 metų vaikai, miegas trunka - tik 1-1,5 val. Vaikai nuo mažumės yra mokomi keltis tuomet, kai pabunda. Nėra taip, kad visi keliasi tik tada, kai baigiasi poilsio laikas. Vaikai skatinami įsiklausyti į savo kūną ir ilsėtis tiek, kiek norisi bei kaip norisi. Svarbi taisyklė viena - turime gerbti kitus ir netrukdyti miegantiems ar kitaip besiilsintiems.

Veiklos Nemiegantiems Vaikams

Nemiegantys pietų miego vaikai ugdymo erdvėje žaidžia įvairius stalo žaidimus, dėlioja dėliones, piešia, spalvina, skaito ir varto knygeles, lipdo ir užsiima kita panašia veikla. Du kartus savaitėje fizinio lavinimo mokytojas salėje veda vaikams jogos, meditacijos užsiėmimus. Du kartus per savaitę meninio ugdymo mokytojas organizuoja muzikos klausymosi, relaksacijos bei ramių muzikinių žaidimų užsiėmimus. Šis laikas skirtas pailsėti ne tik fiziškai, bet ir kognityviai. Todėl organizuojamos ramios, nestimuliuojančios veiklos. Žinoma, vaikai gyvi, aktyvūs, todėl neretai išeina ir į lauką pasivaikščioti ar pažaisti.

Atsakingas už nemiegančius pietų miego vaikus mūsų darželyje šiais mokslo metais yra mokytojo padėjėjas darbui su specialiųjų poreikių vaikais. Tačiau jam vaikų poilsį organizuoti padeda ir fizinio lavinimo mokytojas bei meninio ugdymo pedagogas. Kol kas verčiamės iš vidinių resursų. Papildomo etato steigti nereikėjo. Lanksčią vaikų pietų poilsio organizavimo praktiką, kaip darželio politiką, taikome jau daugiau nei 3 metai. Tačiau pavienių atvejų, kai pasitaikydavo pietų nemiegančių vaikų ir jiems buvo sudaromos sąlygos nemiegoti, buvo visada.

Tėvų Sprendimas ir Darželio Politika

Svarbiausias sprendimas yra tėvų. Jie geriausiai gali nuspręsti, ar vaiko organizmui reikia pietų miego, ar jau nebe. Juk jie vaikus mato vakare ir tik jie gali su mokytojais pasidalinti informacija apie vaiko savijautą pamiegojus darželyje ar nepamiegojus. Mes pasitikime tėvais, juk visų tikslas bendras - kad vaikas jaustųsi darželyje saugus, žvalus, pailsėjęs.

Pasitaiko atvejų, kai pabandyti neguldyti vaiko pietų miegui pasiūlo patys mokytojai. Jei vaikas jau kurį laiką neužmiega pietų poilsio metu arba užmiega labai vėlai ir po to sunkiai keliasi, pasiūloma atsisakyti poilsio miegant. Žinoma, būna atvejų ir kai vaikas tik šiaip nori išbandyti nemiegančio poilsį, nes draugas nemiega ar nepatinka miegoti. Tuomet tariamės su tėveliais: leidžiame pabandyti arba tėveliai susitaria su savo vaiku vėliau išbandyti šią praktiką. Neretai pasitaiko, kad pabandę nemiegoti „miegantys pietų“ vaikai patys vėliau nusprendžia, kad jiems vis dar reikia miego, sakydami, kad vakarais būna suirzę ir pavargę. Ir tai yra puiku! Taip vaikai mokosi įsiklausyti į savo kūną ir pasirinkti sau tinkamą poilsio formą.

Darželį šiai dienai lanko 182 vaikai. Iš jų apie 20-25 nemiega pietų miego. Skaičius svyruoja dėl anksčiau išdėstytų priežasčių. Paprastai visada darželyje turime apie 10-15 procentus nemiegančių. Dažniausiai tai būna priešmokyklinio ir metai iki priešmokyklinio amžiaus vaikai - 5-7 metų. Tačiau turime šiuo metu ir du nemiegančius keturmečius.

Vilniaus mieste darželio grupės formuojamos centralizuotai per savivaldybės administruojamą sistemą. Taip, skambučių esame turėję nemažai tokių tėvelių, kurie norėjo pakeisti darželį ir lankyti dėl šios priežasties pas mus. Smagu, kad ir mažųjų tėvai jaučiasi saugesni žinodami mūsų darželio politiką šiuo klausimu.

Iššūkiai ir Rekomendacijos Kitiems Darželiams

Kolegų nenorą spręsti šį klausimą stabdo labiausiai turbūt baimė „nesuvaldyti“ procesų, jei bus daug nemiegančių vaikų. Juk darželis turi rasti tiek žmogiškųjų resursų - kas su vaikais užsiims, tiek finansinių resursų - pritaikant patalpas, tiek išspręsti patalpų trūkumo klausimą. Yra daug išankstinių baimių.

Mano manymu, pradėti galima būtų nuo darbuotojų ir tėvelių švietimo. Mes visi turime daug nuostatų, kad miegoti turi visi ikimokyklinio amžiaus vaikai be išimčių. Tačiau yra atlikta daugybė mokslinių tyrimų, kurie dar ir dar kartą įrodo, kad visi mes esame skirtingi, todėl ir poreikis miegui yra skirtingas. Daug tyrimų akcentuoja, kad svarbiausias miegas, per kurį atsistato vaikų nervinė sistema ir kiti procesai, vis tik yra nakties metu. Todėl, jei dėl pietų miego kenčia vaiko nakties miegas (jis neišmiega rekomenduojamos normos), būtina trumpinti arba eliminuoti dienos miegą. Taip pat ir tėveliai turėtų žinoti, kad vaiko fiziologiniai poreikiai turi būti prioritetiniai ir jei vaikas nori miegoti, lengvai užmiega pietų miego, neturi problemų užmiegant vakare, vadinasi jo organizmui per pietus ilsėtis miegant dar reikia.

Sveika Mityba Darželyje ir Mokykloje: Naujasis Aprašas

Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi ir gerą jo sveikatą vaikystėje ir suaugus. Netinkamas kūdikio maitinimas didina susirgimų riziką ir tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Ugdymo įstaigose sveikatai palanki mityba yra užtikrinama vadovaujantis aiškiais principais, kurie nustatomi teisės aktais ir sveikatos specialistų rekomendacijomis. Pagrindinis dėmesys skiriamas subalansuotai ir įvairiai mitybai, kad vaikai gautų visas reikalingas maistines medžiagas - baltymus, riebalus, angliavandenius, vitaminus ir mineralus.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. sveikatos apsaugos ministro patvirtintas naujas vaikų maitinimo aprašas, kuris tampa privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Šis aprašas siekia užtikrinti, kad vaikai gautų sveiką ir subalansuotą maistą ugdymo įstaigose. Darželiuose vaikų mityba yra griežtai reglamentuojama. Tad vaikams tiekiamas maistas, anot pašnekovės, yra subalansuotas, įvairus ir atitinka visus nustatytus reikalavimus.

Leistini ir Draudžiami Produktai

Darželiuose dažnai vaikai valgydavo iš namų atsineštus menkaverčius užkandžius (guminukus, sausainius, saldainius, kramtomąją gumą, trapučius ir kt.). Po tokių užkandžių vaikai nevalgydavo nei sriubos, nei salotų ir apskritai darželio maisto beveik nepaliesdavo. Jei tarp valgymų vaikai gauna saldumynų, tai gadina natūralaus skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus, gauna papildomų menkaverčių kalorijų. Nuo rugsėjo 1 d. maisto, neatitinkančio Aprašo reikalavimų, neštis nebus galima. Tėveliai galės įdėti uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų.

Tikimasi, kad su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose nebegaus picų, nors picos nėra draudžiamos, bet tikimės, kad ir pavienių patiekalų pasirinkime bus tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nes įsigalioja toks punktas: daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio, o karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamas daržovių (išskyrus bulves) ar vaisių garnyras.

Nuo naujų mokslo metų mokyklose nebeliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami. Šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir gaminiai su rūkymo kvapiosiomis medžiagomis bei rūkyta žuvis, uždrausti. Cukruoti vaisiai (papajos, ananasai ir kt.), sulfituoti džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai ir kt.) draudžiami ant vaikų stalo dėl cukraus ribojimo ir dėl to, kad konservantas sieros dioksidas ES priskirtas prie maisto priedų, sukeliančių alergiją, migreninius skausmus. Todėl auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai negalės būti ant vaikų stalo, vietoj to reikės rinktis tamsias razinas ir abrikosus.

Vegetariško Valgiaraščio Iššūkiai ir Sprendimai

Vilniaus Vilkpedės lopšelyje-darželyje vegetariškas maistas teikiamas nuo pat pirmų darželio dienų. Procesas truko ilgai, nes parengti visus sveikatos reikalavimus atitinkantį valgiaraštį nėra paprasta - maistas turi būti subalansuotas, vaikai turi gauti tinkamą kiekį geležies, baltymų, kitų vitaminų. Anksčiau teikti projektai valgiaraščiui nebuvo subalansuoti, todėl institucijos, atsakingos už valgiaraščius, jų negalėjo patvirtinti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos šiuo metu rengia rekomendacijas, kuriomis vadovaudamasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba galės patikrinti ir patvirtinti vegetarinius valgiaraščius. Lietuvoje auga vegetariškų valgiaraščių darželiuose poreikis, todėl SAM iš įvairių institucijų (mokslo, gydymo įstaigų) atstovų sudaryta darbo grupė rengia rekomendacijas, kuriose bus nurodyta, kaip sudaryti vegetarinį valgiaraštį, kad jis būtų kiek įmanoma labiau subalansuotas. Tobulai subalansuoti tokį valgiaraštį nėra galimybės nenaudojant maisto papildų. Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, ką jam valgyti, o dėl vaikų mitybos sprendžia jų tėvai. Tačiau tie, kurie renkasi, turėtų gauti išsamią informaciją apie galimą riziką sveikatai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi, kad mėsos vartojimas turi ir privalumų, ir trūkumų. Mėsa gali sukelti vėžinius susirgimus. Be to, geležies ir baltymų šaltiniai yra ne vien tik mėsa. Dažnai pamirštame augalinės kilmės geležies, baltymų šaltinius. Sezamai, linų sėmenys, kanapės, avižos, grūdai kartais turi netgi daugiau baltymų ar geležies nei mėsa. Be to, geležies įsisavinimas priklauso ne tik nuo to, kiek mėsos suvalgome, bet ir nuo produktų derinimo. Kai kuriems tėvams mūsų darželis patinka dėl ugdymo, tačiau vegetariškas maitinimas jiems neatrodo kliūtis leisti savo vaiką į mūsų darželį.

Vaikų Maitinimo Rekomendacijos

Valgymas su visa šeima prie bendro stalo gali turėti įtakos taisyklingų mitybos įpročių formavimuisi bei prisidėti prie vis augančio antsvorio plitimo problemos sprendimo. Tiekiant maistą vaikui, reikėtų prisiminti, kad valgymas turi teikti džiaugsmą, todėl vaikams labai patinka įdomiai, žaismingai patiektas maistas. Vaikai mėgsta imti, jausti maistą savo pirščiukais ir valgyti patys. Tai ir turėtų būti skatinama, nereikia drausti. Vaikui galite pasiūlyti naudotis vaikiškais stalo įrankiais, stiklinėmis ir puodeliais, kuriais naudojasi ir kiti šeimos nariai.

Vaikai valgo beveik viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai, tačiau jie gali atsisakyti labai karšto, šalto maisto, patiekalų, kurių kvapas jiems nepriimtinas. Atkreipkite dėmesį, kad vaiko, kaip ir suaugusiojo, apetitas bei susidomėjimas maistu nebus kasdien toks pats, tad neverskite mažylio nuolat ištuštinti lėkštės. Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias… Leiskite užkąsti. Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio. Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų.

Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių? Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25 cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Šie skaičiai yra orientaciniai:

Mėsos Davimas Vaikui

Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Bet, nepamirškime, kad dar yra žuvis, kiaušiniai, rūgštaus pieno produktai. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.

Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti, priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką.

Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.

Vaikų Dantų Sveikata ir Mitybos Įtaka

Dantų ėduonis - labiausiai paplitusi lėtinė vaikų liga. Nepaisant daugybės vaikų dantų ligų ir ankstyvojo ėduonies išsivystymo rizikos veiksnių, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų ėduonis yra viena iš pagrindinių ligų, kurios galima sėkmingai išvengti laiku pradėjus taikyti tinkamas prevencines priemones.

Dar kūdikystėje išdygus pirmiesiems vaiko pieniniams dantims, iškyla pirmasis rizikos faktorius, kai vaikas migdomas su buteliuku, pripildytu saldintos arbatos arba pieno, kurio sudėtyje yra cukrų. Bendras maisto produktų poveikis dantų sveikatai priklauso nuo jų sudėties, vartojimo dažnumo ir bendros mitybos pusiausvyros. Maisto produktai pagal poveikį dantų sveikatai klasifikuojami į kariesogeninius (saldūs užkandžiai, sultys, gazuoti gėrimai, krekeriai, duona, bananai, džiovinti vaisiai, bulvės ir pan.) ir kariostatinius (baltymų turintys produktai, pienas, sūris, žuvis, kiaušiniai, riešutai, žaliosios daržovės ir pan.), kurie skatina arba slopina ėduonies vystymąsi. Būtina užtikrinti gaunamų vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Vitaminų ir mineralų trūkumas gali sukelti įvairias burnos sveikatos problemas.

Dažnas užkandžiavimas daug angliavandenių turinčiais produktais lemia ėduonies vystymąsi. Kasdienėje mityboje turėtų būti ribojamas cukraus (saldžių užkandžių, saldainių, pyragų, sulčių) vartojimo kiekis ir dažnis. Reikėtų vengti vaikams iki vienerių metų duoti ir natūralių vaisių sulčių. Be to, labai svarbu nepamiršti, kaip rūpintis dantimis po valgio. Netaisyklingas vaiko dantų valymas ir (arba) dantų valymas be tėvų priežiūros stipriai padidina dantų ėduonies susidarymo riziką. Tad labai svarbu vaikų dantis valyti tėvams pagal visas rekomendacijas. Dantys turėtų būti valomi 2 kartus per dieną fluoro turinčia pasta. Sveiki dantys vaikystėje nereiškia, kad dantų problemų pavyks išvengti ateityje.

Imuniteto Stiprinimas ir Ligos Prevencija

Mokslo metai - nelengvas laikas ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Darželyje ir mokykloje prasideda ligos, kuriomis vieni nuo kitų užsikrečia. Silpnumas, galvos skausmas, užsikimšusi nosis trukdys vaikui mokytis ir pažinti pasaulį. Kviečiame atkreipti dėmesį į profilaktikos priemones, kurios padės jūsų vaikui šaltuoju metų laiku būti sveiku ir žvaliu.

Pagrindinės Prevencinės Priemonės

1. Vėdinkite ir tvarkykite namus. Nešviežias oras - puiki terpė žalingiems organizmams, o sausas oras džiovina kvėpavimo takų ir nosiaryklės gleivinę, todėl gali nusilpti imunitetas. Reguliariai vėdinkite namus.
2. Plaukite rankas. Įpratinkite vaiką plautis rankas su muilu ir kad nepamirštų to daryti mokykloje. Dažnas ir tinkamas rankų plovimas yra paprasčiausias ir saugiausias būdas pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
3. Nuveskite pas dantų gydytoją. Sveiki dantys - viso organizmo sveikatos požymis, o jų ligos - stiprus smūgis imunitetui.
4. Tinkamai maitinkite. Pakeiskite mielus apdovanojimus į subalansuotą mitybą.
5. Laiku guldykite miegoti. Pradinių klasių mokiniams reikia miegoti mažiausiai 9 valandas, taigi guldykite vaikus miegoti.
6. Skiepykite. Patikimiausias profilaktikos nuo gripo būdas - skiepai. Skiepyti galima tik sveiką vaiką, o skiepai pradeda veikti po dviejų savaičių.
7. Rinkitės praktiškus drabužius. Mažyliui turi būti nešalta, tačiau jis neturi ir prakaituoti, kad nesusirgtų.
8. Įskiepykite pomėgį sportui. Niekas taip nestiprina sveikatos, kaip sportas. Savaitgaliais eikite su vaiku pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėkite dviračiais.

Atnaujinta Higienos Norma Dėl Sergančių Vaikų

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų. Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas.

Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys, nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti. Higienos normos pakeitimas nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Pirmiausia, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę.

Šiuo higienos normos pakeitimu taip pat siekiama mažinti medikams tenkančią administracinę naštą. Iki šiol Higienos normoje buvo numatyta, kad tėvai po vaiko ligos į ugdymo įstaigą privalo pristatyti medikų išrašytą pažymą, kuria pateisinamas vaiko neatvykimas į ugdymo instituciją. Nuo šiol šio perteklinio reikalavimo bus atsisakoma. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo.

Iššūkių ir Rizikos Valdymas Ugdymo Aplinkoje

Dirbant su vaikais nuo 2 iki 7 metų įspūdingoje, bet laukinėje Kuršių nerijos gamtoje, miške tarp dviejų vandenų: Baltijos jūros ir Kuršių marių, dažnai susilaukiama klausimo „ar nebijote, kad kas nors atsitiks?“. Ir visada atsakoma „ne“, nes tai, kas iš pradžių taip gąsdina tėvelius ar pradedančius dirbti pedagogus, mes sistemingai valdome, puikiai pažįstame, vis iš naujo aptariame, nuolat atnaujiname veiksmų planą ir taisykles. Žinoma, rizikų yra visur, tačiau kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, dažnai net neįtariame, kad už keturių sienų įkalintų rizikų yra daugiau ir jos dažnai pavojingesnės. Saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje, todėl naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus. Na, o iššūkius pastebėti ir valdyti, atsižvelgiant į jų pavojingumo lygį.

Tinkamai valdomi iššūkiai sudaro didelę laimingo gyvenimo dalį tiek vaikystėje, tiek suaugus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai nežino ir nesupranta žalojančių pavojų. Pavojai - tai žalą organizmui keliantys reiškiniai. Rizikingus iššūkius vaikai geba suprasti, įvertinti bei pasirinkti: rizikuoti ar ne. Pavyzdžiui, vaikams ant karstynių bei į medžius leiskite įlipti ir nulipti patiems, be suaugusiojo fizinės pagalbos (bet su priežiūra ir žodiniais patarimais).

Ikimokyklinuką prižiūrinčiam suaugusiajam svarbu suprasti, kad vaiko kūno svoris yra keliskart mažesnis už suaugusiojo, todėl kritimo ar susitrenkimo smūgis kur kas švelnesnis. Būtent ikimokykliniame amžiuje, jei neatribojame vaikų nuo jų aplinkoje esančių iššūkių, sukuriama erdvė vystytis savisaugos instinktams. Taip pat svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą: leidžiant patiems atsižymėti erdvę prie sūpynių, į kurią nereikėtų eiti, kai kas nors supasi, aptarti apgaulingas ar sausas medžių šakas, ant kurių koją dėti būtų per daug pavojinga, ir panašiai.

Savarankiškumo ir Kritinio Mąstymo Ugdymas

Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti. Taip pat, susiduriant su iššūkiais, įsijungia kritinio ir kūrybinio mąstymo mechanizmai, padedantys spręsti problemas. Ekonomistai ir šiuolaikinių technologijų specialistai vienbalsiai sutaria, jog ateityje pasauliui nebereikės automatinius veiksmus atliekančių darbuotojų, nes juos visiškai pakeis technologijos. Bet vienos savybės negali pakeisti jokios iki šiol sukurtos technologijos - tai kūrybinis ir kritinis mąstymas. Kuo toliau, tuo labiau šie dalykai akcentuojami švietimo sistemoje, ir, mano nuomone, turi tiesioginę sąsają su iššūkių priėmimu bei rizikavimu vaikystėje. Kodėl? Nes nesusiduriant su iššūkiais, nėra jokio motyvo ieškoti sprendimų.

Emocijų Valdymas ir Tėvų Įtraukimas

Be to, kiekviena karta yra vis pažangesnė, taigi neverta manyti, kad mūsų sugalvoti sprendimai net ir paprastiems dalykams yra geresni negu tie, kuriuos sugalvos mūsų vaikai. Susiduriant su rizikomis, neišvengiamos yra ir emocijos, kurių spektras pasidaro platesnis nei gyvenant ramiame pasaulyje, kai apie viską pagalvoja tėvai / globėjai ir pedagogai: džiaugsmas įveikus iššūkį džiaugsmingesnis, o nusivylimas, susidūrus su nesėkme, gilesnis. Vaikai turi susidurti ir su negatyviomis emocijomis, susipažinti su blogai besibaigiančiomis istorijomis, tam, kad teisingai suvoktų pasaulį, jame esančias rizikas bei pavojus, jausmų spektrą. Esant rizikingoms situacijoms ryšius su žmonėmis užmezgame ne tik greičiau, bet šie ryšiai tampa daug artimesni, gilesni ir stipresni.

Rizikos valdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti naudojama „Rizikos - naudos įvertinimo forma“. Šioje formoje nurodomas rizikos pavadinimas, su rizika susiję pavojai, atsargumo priemonės kiekvienam iš pavojų valdyti, pavojingumo lygis. Kol nėra apibrėžtos ir realybėje veikiančios atsargumo priemonės, rizikos veiklos vykdyti negalima. Pavyzdžiui, jeigu su vaikais plaukiame valtimi ežere, rizikos lygis aukštas, nes yra pavojus nuskęsti, todėl imamasi aukščiausių atsargumo priemonių. Antra, rengiant „Rizikos - naudos įvertinimo formas“ ar tiesiog šalinant pavojus ir paliekant iššūkius, į šią veiklą turi būti aktyviai įtraukiami ir patys vaikai. Trečia, pavojus šalinti turi kompetencijos turintys žmonės. Dažnai tradiciniuose darželiuose stokojama iššūkių dėl nesusitarimo tarp darželių administracijos, auklėtojų ir tėvelių. Siūlome į rizikos valdymą aktyviai įtraukti tėvelius: leiskite tėčiams ateiti ir sukalti lentynas drauge su vaikais besimokant apie įrankius, pakvieskite pravesti sportinių žaidimų užsiėmimus, mamas su vaikais kvieskite apželdinti darželio gėlynus pavasarį, paraginkite tėvus suorganizuoti tyrinėjimo ekspedicijas vaikams mažesnėmis grupelėmis. Vykdydami bendras veiklas drauge, suprasite ką ir kaip galite padaryti, kad sukurtumėte įdomias ir daugiau erdvės vaikams sukuriančias veiklas.

tags: #vaikai #su #tausojanciu #rezimu #darzelyje

• sėkmingas vaiko startas mokslo kelyje
• Įvairūs margučių dekoravimo būdai
• Ashly Burch: Aktorė, Scenaristė ir Režisierė
• Meno ir kūrybiškumo skatinimas ikimokykliniame amžiuje
• viskas apie Giedrių Leškevičių