Vaikai be tėvų globos: įvairios globos formos ir sistemos tobulinimas Lietuvoje
Lietuvoje vis dar aktuali, tačiau sparčiai besikeičianti problema - vaikai, likę be tėvų globos. Šalies specialistai džiaugiasi teigiamais pokyčiais ir nuolat tobulinama sistema, kuri siekia užtikrinti geriausią įmanomą aplinką kiekvienam vaikui.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, be tėvų globos likusių vaikų skaičius kasmet mažėja. Per pastaruosius penkerius metus šis skaičius sumažėjo trečdaliu: nuo 8,9 tūkst. iki 5,9 tūkst. vaikų. Šiam teigiamam pokyčiui įtakos turi ne tik bendras vaikų skaičiaus šalyje mažėjimas, bet ir nuolat stiprinama pagalbos ir paslaugų vaikui bei šeimai sistema.
Globos formos: nuo laikinosios priežiūros iki įvaikinimo
Lietuvos teisinėje sistemoje numatytos kelios vaiko globos (rūpybos) formos, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir galimybes grįžti į biologinę šeimą.
Laikinoji globa (rūpyba)
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Jos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigiasi laikinoji globa. Esant poreikiui, budintis globotojas gali globoti vaiką kriziniais atvejais (iki 3 mėnesių), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Budinčio globotojo vaidmuo
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, kuris atstovauja vaiko interesams.
Nuolatinė globa (rūpyba)
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globos (rūpybos) vietos formos:
- Globa (rūpyba) šeimoje: ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) šeimynoje: globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Įvaikinimas
Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais.
Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Tėvų atsakomybė ir teisiniai aspektai
Sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas.
Tėvų pareigų vykdymas
Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu.
Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo. Tėvai vaikui atstovauja kartu, tačiau kiekvienas iš tėvų gali veikti atskirai. Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų.
Vaiko turto valdymas
Tėvai turi pareigą ir teisę valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti. Jie privalo saugiai tvarkyti lėšas, kurios gali būti laikomos nereikalingomis siekiant padengti su vaiko turtu susijusias išlaidas. Jeigu tėvas (motina) pažeidžia pareigą tinkamai rūpintis vaiko turtu, jis (ji) solidariai kompensuoja vaiko patirtus nuostolius.
Globa išsiskyrus tėvams
Jeigu tėvai nutraukia santuoką, jų susitarime dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos turi būti nustatyta, kaip kiekvienas iš tėvų globos vaiką po santuokos nutraukimo. Šiame susitarime tėvai taip pat gali susitarti dėl tėvų ir vaiko bendravimo tvarkos. Tokiems susitarimams reikalingas teismo pritarimas.
Teismas gali nustatyti, kad vaiką globos vienas iš tėvų, kad tėvai globos jį pakaitomis arba bendrai; teismas taip pat gali nustatyti, kad vaiką globos kitas asmuo, o ne jo tėvai, jeigu to reikia atsižvelgiant į vaiko interesus.
Civiliniame kodekse daromas skirtumas tarp vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų, pakaitinės globos ar bendros globos arba vaiko perdavimo globoti kitam asmeniui nei jo tėvai. Spręsdamas vaiko perdavimo globoti klausimą, teismas priima vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
- Bendra globa: konkretus sprendimas dėl vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų nepriimamas. Abu tėvai bendrai rūpinasi vaiko sveikata, materialiniais poreikiais ir ugdymu.
- Pakaitinė globa: vaiką aiškiai nustatytą laikotarpį globoja vienas iš tėvų.
Kreipimasis į teismą
Su tėvų pareigomis ir teisėmis susijęs prašymas turi būti pateikiamas apylinkės teismui (Prahoje - apylinkės teismui, Brno - savivaldybės teismui), kuris turi jurisdikciją pagal nepilnamečio gyvenamąją vietą, o jeigu jis neturi nuolatinio adreso, tuomet apylinkės teismui, kuris jurisdikciją turi pagal gyvenamąją vietą.
Sistemos tobulinimas ir prevencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova pabrėžia, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik sunkiausiais atvejais, kai kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Prevencinės pagalbos stiprinimas
Šiuo metu daugiau orientuojamasi į prevencinę pagalbą šeimai. Tai reiškia, kad kompleksinė pagalba gali būti teikiama ir toms šeimoms, kuriose nėra jokių vaiko teisių pažeidimų. Nuo 2024 m. liepos 1 d. Globos centras koordinuoja pagalbos teikimą šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų), įvaikintų vaikų.
Pailgėjo mobiliosios komandos darbo laikas su krizę patiriančia šeima - nuo 2020 m. pradžios mobilioji komanda su šeima dirba 30 dienų, o esant poreikiui, pagalba gali būti pratęsiama dar 10 dienų.
Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programa
Nuo 2020-ųjų Lietuvoje taikoma Multidimensinės šeimos terapijos (angl. MDFT) programa, orientuota į 11-17 metų vaikų elgesio keitimą. Šalyje veikia 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Kompleksinės paslaugos šeimoms
Pasiteisino ir kompleksinių paslaugų šeimai projektai, vykdomi visose savivaldybėse. Visos šeimos be išimties gali gauti įvairias paslaugas, pavyzdžiui, pozityvios tėvystės mokymus, individualias ir grupines konsultacijas, mediaciją, savitarpio pagalbos grupes, socialinių įgūdžių grupes vaikams ir paaugliams, šeimų konsultavimą ir kt.
Visuomenės požiūrio pokyčiai ir iššūkiai
Didžiulės vaikų globos institucijos, kuriose gyveno po 40, o kartais ir daugiau vaikų, yra pripažintos žalingomis. Institucinė globa tokiose įstaigose, kurioje vaikas neturi galimybės formuotis artimo, saugaus ryšio su suaugusiuoju, palieka didžiules neigiamas pasekmes.
Dėl šios priežasties beveik nunykusios didžiosios vaikų globos institucijos laikomos vienu svarbiausių vaikų globos sistemoje pasiektų rezultatų. SADM duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendruomeniniuose vaikų globos namuose po 6-9 vaikus iš viso gyveno 839 vaikai. Daugiausia tai yra vyresnio amžiaus vaikai (nuo 10 metų ir vyresni).
Nors pasiekta daug, vis dar išlieka tam tikrų iššūkių. Vaikų, patekusių į globos sistemą, elgesys dažnai stebimas po padidinamuoju stiklu, vis dar pasigirsta minčių, kad šie vaikai yra „probleminiai“, ne tokie, kaip visi. Vaikai, patekę į globos sistemą, yra linkę į rizikingą elgesį, kuris yra ilgalaikės prievartos, nepriežiūros, tinkamo šeimos modelio bei stiprių ir sveikų santykių su suaugusiais stokos ir kitų neigiamų patirčių pasekmė.
Ministerija ir toliau ieško galimybių skatinti vaikų globą šeimos aplinkoje. Svarstoma galimybė plėsti nuolatinių globėjų modelį, siekiant rengti tokius globėjus, kurie nuolatinėje globoje galėtų globoti vaikus, kuriems reikia daugiau individualaus dėmesio, kantrybės ir pagalbos - tai vaikai, turintys kompleksinių elgesio iššūkių, didelės vaikų grupės (seserys ir broliai), vyresnio amžiaus vaikai, vaikai, turintys negalią.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
