Vaikų skiepijimas: faktai, mitai ir tėvų atsakomybė
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, stebimas nerimą keliantis vaikų skiepijimo apimčių mažėjimas. Dėl šios priežasties į kasdienybę sugrįžta seniai pamirštos ar beveik išnykusios infekcinės ligos - tymai, kokliušas, difterija. Nors kai kurios ligos Lietuvoje nebėra paplitusios dėl skiepų, pavyzdžiui, poliomielitas, difterija, pastaraisiais metais užfiksuojama vis daugiau tymų, kokliušo, epideminio parotito atvejų. Nors jų ir nėra tiek daug, tačiau jeigu neskiepysime vaikų, keli atvejai labai greitai gali tapti šimtais ar tūkstančiais atvejų.
Kodėl skiepai yra būtini?
Skiepai yra saugūs ir veiksmingi. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios - jos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros ir registruotos Lietuvoje. Vakcinų kūrimas yra sudėtingas procesas, kurio metu jos yra kruopščiai tikrinamos, siekiant įsitikinti, kad jos yra saugios ir veiksmingos. Atliekami įvairūs vakcinų ir jų sudedamųjų dalių klinikiniai tyrimai, susidedantys iš daugelio etapų.
Vaikai skiepijami kuo anksčiau po gimimo, kad būtų apsaugoti nuo didelės užkrečiamųjų ligų rizikos. Kūdikiai gimsta be susiformavusio imuniteto, todėl nuo pat pirmųjų dienų tampa jautrūs aplinkoje cirkuliuojantiems virusams bei bakterijoms. Geriau yra pasiskiepyti, o ne persirgti. Persirgimas liga gali sukelti rimtų komplikacijų, net jei liga atrodo lengva, o skiepai sumažina sunkių ligų riziką ir jų pasekmes.
Lentelė: Profilaktinių skiepijimų svarba
| Vakcina | Apsaugoma liga | Svarba |
|---|---|---|
| BCG | Tuberkuliozė | Aukšta susirgimo rizika |
| Hepatitas B | Hepatitas B | Apsauga nuo lėtinių kepenų pažeidimų |
| MMR | Tymai, parotitas, raudonukė | Sudėtingos komplikacijos ir plitimas |
Baimės ir mitai: kodėl tėvai dvejoja?
Pasak medikų, tėvų sprendimą neskiepyti vaikų dažnai lemia baimė dėl galimų nepageidaujamų reakcijų. Dauguma su vakcinomis susijusių šalutinių poveikių yra nedideli ir paprastai praeina per kelias dienas. Tai gali būti paraudimas, patinimas ir skausmas dūrio vietoje, irzlumas ar lengvas karščiavimas. Šios reakcijos rodo, kad imuninė sistema sąveikauja su vakcina. Nors šie simptomai gali neraminti, dažniausiai jie greitai praeina savaime.
Profesorius apie skirtingą COVID-19 eigą: net ir skiepai gali nepadėti, jei imuninis atsakas nebus s
Vienas gajus mitas - tariamas ryšys tarp skiepų ir autizmo. Ši sąsaja kilo po 1998 m. paskelbto suklastoto tyrimo, kurio autorius vėliau neteko gydytojo licencijos. Šiuolaikiniai didelio masto tyrimai, pavyzdžiui, Danijoje atliktas tyrimas (ištyrus per 650 tūkst. vaikų), nepatvirtino jokių sąsajų tarp skiepų ir autizmo.
Kaip priimti sprendimą?
Sąmoningumas yra labai svarbus dalykas, priimant sprendimus, susijusius su sveikata. Tėvams, kurie dvejoja, medikai pataria:
- Domėtis, klausti ir nebijoti pasitikrinti keliuose patikimuose šaltiniuose.
- Konsultuotis su gydytojais, aptarti galimus šalutinius poveikius ir pasiruošimą.
- Nepamiršti, kad visuomenės imunitetas yra ne ką mažiau svarbus nei individualaus vaiko.
Svarbu suprasti, kad skiepijimas nėra maloni procedūra, tačiau rizika, kad vaikas gali susirgti liga, kurios galima būtų išvengti skiepų pagalba, yra nepalyginamai didesnė. Visuomenės švietimas, dvejonių išskaidymas, o taip pat sąmoningumo didinimas yra tinkamiausias kelias didinant vakcinavimo apimtis ir užtikrinant vaikų saugumą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
