Viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūra.
Labiausiai džiugina neišnešiotų naujagimių, gimusių anksčiau nei 32 nėštumo savaitę, išgyvenamumo rodikliai. „Jei 2013 metais naujagimių, gimusių 22-23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė 20 proc., o gimusių 24-25 savaitę - 60,9 proc., tai 2017 m. 22-23 nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvenamumas jau siekė 62,5 proc., o gimusių 24-25 savaitę - 70,6 proc.“, - pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. R. Tamelienė.
Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Kaip teigia prof. R. Tamelienė, perinatologijos centruose gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat gimdymo metu patyrę hipoksiją.
Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. „Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.“
Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. „Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - aiškina prof. R. Tamelienė.
Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. „Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, - tikina profesorė.

Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 proc. (2010 m.) iki 47 proc. (2014 m.). „Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, - sako prof. R. Tamelienė.
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 proc. naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. „Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, - sako prof. R. Tamelienė.
Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. „Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai, - teigė profesorė.
Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.

Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Jo tikslas - kad kuo daugiau pacientų būtų maitinami donoriniu motinos pienu, kol jų mamos susiduria su laktacijos problemomis. „Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y. žarnyno uždegimu ir su šia liga susijusių komplikacijų: žarnyno operacijų, ilgalaikio maitinimo infuzijos būdu, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, ilgalaikio gulėjimo intensyvios terapijos skyriuje ir svarbiausiai - naujagimių mirštamumą“, - aiškina profesorė.

Kauno Perinatologijos centras - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų. 2021 metais Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 3098 moterys, gimė 3230 naujagimių.
Perinatalinis mirtingumas 2006-2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių ir turi tendenciją mažėti. Didžiausias perinatalinis mirtingumas stebimas 22-23 savaičių GA grupėje (svyruoja nuo 67% iki 85%, vidurkis - 77%). Mažiausias - 37-42 sav. ir >42 sav. GA grupėse, 37-42 sav. GA grupėje jis svyruoja nuo 0,2 iki 0,3, o >42 sav. GA grupėje visais metais lygus nuliui.
Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija (svyravo nuo 243 iki 425 1000-čiui mirusių ir turi tendenciją didėti), rečiausios - įgimtos infekcijos (svyravo nuo 21 iki 76 1000-čiui mirusių).
Didžiausias naujagimių mirtingumas 2006-2016 metų laikotarpiu buvo 22-23 GA grupėje (mirtingumas svyravo nuo 43 iki 80 1000-čiui gimusių), mažiausias - >42 savaičių GA grupėje (visu analizuojamuoju laikotarpiu buvo 0).
Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos (mirtingumas svyravo nuo 0,7 iki 2 1000-čiui gyvų gimusių). Antra pagal dažnį - įgimtos infekcijos (nuo 0,2 iki 0,6 1000-čiui gyvų gimusių ir turi tendenciją mažėti).
Dažniausia ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastis buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,5 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas (dėl abiejų mirtingumas svyravo vienodai: nuo 0,1 iki 0,5 1000-čiui gyvų gimusių).
Dažniausia mirties priežastis išnešiotų naujagimių mirtingumo struktūroje pagal pagrindinę ligą buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,3 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 0,1 iki 0,3 1000-čiui gyvų gimusių).
Dažniausia neišnešiotų naujagimių mirties priežastis - įgimtos formavimosi ydos (nuo 4,3 iki 11,6 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 2,4 iki 5,8 1000-čiui gyvų gimusių).
Didžiausias neišnešiotų naujagimių mirtingumas nustatytas 500-999 g grupėje, mažiausias - ≥2500 g grupėje.
Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. žmonių. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.
2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 proc.), nuo piktybinių navikų - 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų - 5,2 proc.
| Mirties priežastis | Procentas (%) |
|---|---|
| Kraujotakos sistemos ligos | 52,1 |
| Piktybiniai navikai | 21,0 |
| Išorinės mirties priežastys | 6,1 |
| Virškinimo sistemos ligos | 5,2 |
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. vyrų mirė nuo piktybinių navikų (4256 vyrai). Iš 1633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,3 proc. nusižudė. Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1059 vyrai (25,3 proc. - nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc. - nuo alkoholio sukeltos kepenų ligos).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 028 moterys, iš kurių daugiau nei pusė - nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. - nuo smegenų kraujotakos ligų. Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis - virškinimo sistemos ligos.
Pernai mirė 8265 darbingo amžiaus gyventojai (16-64 metų), jie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc.
Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienerių metų).
Dažniausios kūdikių mirties priežastys: genetinės kilmės ligos - 24,1 %, naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %, kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %, išorinės mirčių priežastys - 9,2 %. 1-4 m. vaikų - išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %), t. p. genetinės kilmės - 13,0 %, infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %, 5-14 m. - išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %), piktybiniai navikai 20,4 %, 15-17 m. - išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %), piktybiniai navikai - 12,8 %.
Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
tags: #kudikiu #mirtingumas #pagal #priezastis