Vaikai, gimę po IVF: ką svarbu žinoti apie pagalbinį apvaisinimą
Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Kaip vyksta pagalbinio apvaisinimo procesas?
Viskas prasideda nuo poros konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus bei aptaria galimus gydymo būdus. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje, po moters organizmo stimuliacijos hormonais atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze.
Tuomet atliekamas spermos surinkimas, kuri specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo spermatozoidus. Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras paruoštos spermos kiekis. Esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui, mikromanipuliatoriaus pagalba atliekama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kai spermatozoidas įterpiamas tiesiai į kiaušialąstę.
Apvaisinimas in vitro (IVF)
Embrionų vystymasis ir perkėlimas
Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas. Gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas yra perkeliamas į moters gimdą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Svarbu suprasti, kad IVF procedūros sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos, psichologinės būsenos, gyvenimo būdo bei partnerių amžiaus.
Sėkmės rodiklių statistika
| Moteries amžius | Sėkmės tikimybė (per vieną ciklą) |
|---|---|
| Iki 35 metų | ~54,4 % |
| 35-37 metai | ~42 % |
| 38-40 metų | ~26,6 % |
Mity ir faktai: ar IVF vaikai yra kitokie?
Dažnai baiminamasi, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai gali būti „kitokie“ ar turėti daugiau sveikatos problemų. Specialistų teigimu, tokia baimė nėra pagrįsta. Nevaisingumas nėra paveldimas: jei mama sunkiai pastojo, tai nereiškia, kad taip bus ir jos vaikams. Kai kurie tyrimai rodo, kad IVF būdu gimę vaikai yra sveikesni ir imlesni mokslams, tačiau taip yra todėl, kad jiems skiriamas išskirtinis tėvų dėmesys, nes jie buvo labai laukiami.
Visgi, mokslinėje literatūroje minima, kad po tam tikrų sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, ICSI esant dideliems vyro spermos pakitimams, nedidelė rizika smulkiųjų anomalijų (širdies, šlapimo takų sistemų) gali būti šiek tiek didesnė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad daugeliu atvejų nėštumas po IVF vystosi įprastai.
Kai kurių moterų menstruacijų ciklas yra labai nepastovus, todėl gali būti sunku nustatyti jų paskutinio menstruacijų laikotarpio datą. Tačiau, nepaisant pastojimo būdo, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis normaliai. Svarbiausia - nuolatinė medicininė priežiūra ir pasitikėjimas specialistais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
