Danijoje iš lietuvių emigrantų atimami vaikai: priežastys ir pasekmės
Pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje itin daug dėmesio skiriama skaudžioms lietuvių emigrantų šeimų istorijoms, ypač susijusioms su vaikų atėmimu užsienio valstybėse. Dažniausiai tokios istorijos pasiekia iš Norvegijos, kur, anot pranešimų, vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ be skrupulų atiminėja vaikus iš lietuvių šeimų. Tačiau situacija nėra tokia vienareikšmiška, kaip kartais bandoma pateikti.
Nors Danijoje ir Norvegijoje veikia panašūs įstatymai, tačiau Danija orientuojasi į pagalbą šeimai, siekdama išvengti vaiko paėmimo, tuo tarpu Norvegija, anot kai kurių šaltinių, labiau linkusi taikyti drastiškas priemones. Tai patvirtina ir Norvegijos pralaimėtos bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Danijos žiniasklaida skelbia, kad Danijoje išnaudojami lietuviai, kuriems mokamas minimalus darbo užmokestis, o darbo ir pragyvenimo sąlygos nepavydėtinos. Tačiau tai nėra vienintelė problema, su kuria susiduria lietuvių šeimos užsienyje.
Vaiko teisių apsaugos tarnybų vaidmuo ir kritika
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai paimami iš šeimų, yra ta, kad tėvai, anot specialistų, nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, piktnaudžiauja alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vaikai atimami dėl smurto ar nepriežiūros. Tačiau svarbu paminėti, kad ne visada vaiko paėmimas yra pateisinamas. Pasitaiko absurdiškų priežasčių, dėl kurių vaikai atskiriami nuo tėvų.
Kristina Paulikė, „Vakarų Lietuvos tėvų forumo“ pirmininkė, atkreipia dėmesį, kad tarptautiniu mastu ginančių vaikų teises institucijų nėra. Ji kritikuoja Lietuvos valdžios nenorą susipykti su Norvegija, nors galima reikalauti, kad su mumis skaitytųsi. Taip pat ji mini Švedijos atvejį, kai ES šalis atidavė Lietuvos pilietį trečiai šaliai, o Lietuva nieko negali padaryti.
Lietuvos Konstitucija įpareigoja Lietuvos valstybę ginti ir globoti savo piliečius, taip pat ir vaikus, užsienyje. Tačiau, pasak kai kurių politikų, įstatymus reikia ne tik žinoti, bet ir jų laikytis, o ne ieškoti kaltų demonizuojant užsienio valstybių vaiko teisių tarnybas.
Statistika ir lyginamieji duomenys
Nors žiniasklaidoje dažnai akcentuojamas didelis vaikų paėmimo atvejų skaičius Norvegijoje, palyginamieji duomenys leidžia įvertinti situaciją kitaip. 2013 metais iš 28 iš užsienio gautų pranešimų dėl globos nustatymo, 12 atvejų, tarpininkaujant Lietuvos tarnyboms, vaikams nustatyta globa artimųjų šeimoje ir nuspręsta juos grąžinti į Lietuvą. Tuo tarpu Norvegijos statistika rodo, kad 2012 m. apsaugos priemonės taikytos 13 855 vaikams, o globa ne artimoje aplinkoje pritaikyta 3493 vaikams.
Jungtinės Karalystės patirtis ir iššūkiai
Jungtinėje Karalystėje taip pat pasitaiko atvejų, kai iš lietuvių šeimų atimami vaikai. Viena iš priežasčių - tai, kad lietuviai, anot pašnekovės R. Dromantės, įpratę prie kitokios vaikų auklėjimo kultūros. Pavyzdžiui, Anglijoje nepriimtina, jei tėvai prie vaikų vartoja alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas. Taip pat svarbus ir vaiko žodis - jei vaikas pasiskundžia, tai jau laikoma problema.
R. Dromantė pasakoja apie atvejį, kai mergaitė tyčia melavo apie mamos elgesį, teigdama, kad ji ją muša. Galiausiai vaikai buvo atimti iš mamos. Taip pat ji mini atvejį, kai mama paliko 4 vaikus namuose vienus, kol išėjo į parduotuvę. Nors tai truko vos kelias minutes, tačiau tai buvo vertinama kaip nesaugu.
Anglijoje taip pat pastebima, kad lietuviai dažnai serga tuberkulioze ir hepatitu C. Tai lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir tai, kad lietuviai dažnai nuomojasi kambarius, o ne namus, todėl ligos sparčiai plinta tarp kartu gyvenančių.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai lietuvės nutraukia nepageidautinus nėštumus. Nors abortas Anglijoje legalus, tačiau tam reikia gydytojų sutikimo ir svarių priežasčių.
Grįžimas į Lietuvą: kodėl ir kaip?
Nors kai kurie emigrantai susiduria su sunkumais užsienyje, tačiau ne visiems pavyksta grįžti į Lietuvą. Kai kurie, kaip Silva ir Andrejus Riazanovai, po daugiau nei 10 metų praleistų Jungtinėje Karalystėje, nusprendė grįžti į tėvynę. Svarbiu paskatinimu tapo tai, kad jų sūnus, nors ir kalbėjęs angliškai, pradėjo mokytis lietuviškai.
Tačiau grįžimas ne visada būna lengvas. Šeima pardavė namus, kuriuos buvo įsirengę, ir susidūrė su nepritarimu iš draugų, kurie net lažinosi, kad pora greitai grįš į Angliją.
Kitos šeimos, kaip Loreta Daškevičė, atsiėmė dukrą iš globėjų savavališkai, nors tai ir sukėlė nerimą visai Lietuvai. Ši situacija parodė, kad kai kuriais atvejais tėvai ryžtasi neteisėtiems veiksmams, siekdami susigrąžinti savo vaikus.
Svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra individuali, ir negalima visų emigrantų šeimų vertinti vienodai. Nors vaikų atėmimas yra skaudus išbandymas, tačiau būtina atsižvelgti į visas aplinkybes ir siekti geriausio vaiko interesų.
Lietuvos institucijos, siekdamos užtikrinti geriausius vaiko interesus, bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tobulina teisinę bazę. Tačiau svarbu, kad patys piliečiai žinotų ir laikytųsi įstatymų, o ne ieškotų kaltų ar spekuliuotų faktais.
Galutinis tikslas - užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje ir mylinčioje aplinkoje, ar tai būtų Lietuvoje, ar užsienyje. Ir nors keliai į tai kartais būna sudėtingi, svarbu nepamiršti, kad vaikai - mūsų ateitis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
