Optimali oro temperatūra vaikų darželio grupėse: sveikatos ir teisės aktų reikalavimai

Ruduo mus džiugina ne tik spalvotais lapais, bet vis vėsesniais orais. Visų mūsų rūpestis, kad vaikams būtų sudarytos saugios ir sveikos ugdymo sąlygos. Vaikai daug laiko praleidžia ugdymo aplinkoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai primena, kad atėjus šaltajam metų laikotarpiui, didelę įtaką vaikų sergamumui turi patalpų mikroklimatas. Patalpose mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai: temperatūra, drėgmė ir judėjimas. Higienos normų pakeitimai privalomi švietimo įstaigų vadovams, jų steigėjams.

Higienos normos, reglamentuojančios mikroklimatą ugdymo įstaigose

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Prienų skyrius informuoja, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. pasikeitė šių Lietuvos higienos normų reikalavimai: HN 21:2017 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 20:2018 ,,Neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“; Lietuvos higienos normos HN 75:2016 ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Vaikams ugdymo įstaigose turi būti užtikrintos optimalios mikroklimato parametrų vertės. Tai numato ir teisės aktai. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti dydžius, nurodytus šios higienos normos 2 lentelėje, o šiltuoju metų laikotarpiu turi būti ne aukštesnė kaip 26 °C.

Optimalaus mikroklimato parametrai

Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės - optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio sveikatai. Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Patalpose mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai: temperatūra, drėgmė ir judėjimas.

Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10 °C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patalpų mikroklimato reikalavimai (HN 75:2016)

Šaltuoju metų laikotarpiu, ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo vaikų grupių patalpose nustatytos šios mikroklimato ribinės vertės:

• Oro temperatūra:
  • žaidimų patalpoje/erdvėje, priėmimo - nusirengimo ir sveikatos kabinete: 20 - 23 °C;
  • miegamajame, jei įrengtas atskirai nuo žaidimų patalpos/erdvės: 18 - 22 °C;
  • tualeto - prausyklos patalpoje: 19 - 23 °C;
  • vaikų kūno kultūrai, muzikos užsiėmimams skirtose salėse: 18 - 20 °C;
  • patalpose, kur įrengtos kompiuterizuotos vietos vaikams: 20 - 22 °C;
  • koridoriuose ir laiptinėse: 18 - 21 °C.
• Ypatingos grupės: Vaikų, turinčių judesio ir padėties sutrikimų, žaidimų patalpose/erdvėse, o taip pat vaikų iki vienerių metų amžiaus grupių patalpose šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti 21-23 °C.
• Šiltuoju metų laikotarpiu: Patalpose turi būti ne aukštesnė kaip 26 °C.
• Santykinė drėgmė: 35-60%.
• Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s.

Darželio patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti 2-3 °C žemesnė, nes vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį, greičiau užmiegama. Patalpose, kur sportuojama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent pora laipsnių žemesnė, darželio - 18-20 °C.

Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai (HN 21:2017)

Mokyklos patalpų mikroklimato reikalavimai nurodo, kad:

• mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir šaltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 22 °C, o šiltuoju metų laiku ne aukštesnė kaip 28 °C;
• sporto salėje oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15 °C ir šaltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 17 °C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 24 °C;
• persirengimo kambariuose, dušuose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C.

Patalpų vėdinimo svarba ir pelėsio prevencija

Vėdinimas yra vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoja nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Primename, kad visas ugdymo įstaigų patalpas būtina kiekvieną dieną vėdinti. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides. Taupant patalpose šilumą geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai. Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Drėgmė ore susikaupia kvėpuojant, maudantis, gaminant maistą. Orui persisotinus drėgmės, ji nusėda ant vėsesnių nei oras paviršių: lango stiklo, šaltos sienos ar lubų kampuose. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą. Kad nepelytų vonios sienos ir lubos, patartina nakčiai palikti praviras vonios duris.

Netinkamo mikroklimato poveikis vaikų ir suaugusiųjų sveikatai

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių, įskaitant šiluminę spinduliuotę, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį ir slėgį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.

Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda. Daug kas priklauso nuo konkretaus žmogaus organizmo, jautrumas temperatūros pokyčiams - taip pat.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad esant karščiams daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos palaikyti normalų širdies darbą, todėl gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šilumos smūgis. Sunkiausias karščio sukeltas klinikinis sindromas yra šilumos smūgis, kurio priežastis - ūmus termoreguliacijos centro nepakankamumas. Dėl to išsivysto hiperpireksija ir centrinės nervų sistemos disfunkcija, pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema: dažnai įvyksta elektrokardiogramos pakitimai, rečiau būna plaučių edema, dešiniojo skilvelio disfunkcija su arterine hipotenzija ir cirkuliaciniu kolapsu. Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Apie būsimus karščius būtina pagalvoti jau dabar ir numatyti galimas priemones, kad karščių metu patalpų oro temperatūra neviršytų leistinų higienos normų reikalavimų.

Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai. Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla. Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti. Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų.

Kitos higienos normų HN 75:2016 nuostatos, susijusios su vaikų ugdymo įstaigomis

Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93, numato ir kitus svarbius reikalavimus, užtikrinančius vaikų sveikatą ir saugumą:

• Patalpų priežiūra: VIII skyriaus 67 punktas nurodo, kad patalpų, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, priežiūra patalpos, jose esantys įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs, patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti tvarkomi, valomi kiekvieną dieną drėgnu būdu ir pagal poreikį, santechniniai įrenginiai (unitazai, praustuvės ir pan.) turi būti techniškai tvarkingi ir švarūs visą laiką, tualetų-prausyklų valymo inventorius turi būti paženklintas.
• Valymo priemonių naudojimas: VIII skyriaus 67, 76 ir 77 punktai nurodo, kad valymo priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį. Asmenys, dirbantys su valymo, dezinfekcijos priemonėmis, turi vadovautis gamintojų instrukcijomis, gamintojų ar tiekėjų saugos duomenų lapuose nurodytais sveikatos saugos reikalavimais.
• Vaikui skirtų priemonių ženklinimas: VIII skyriaus 69 punktas nurodo, kad visos vaikui skirtos priemonės turi būti ženklinamos tuo pačiu ženklu ar numeriu: rankšluosčiai ar rankšluostinė (jei naudojami ne vienkartiniai rankšluosčiai), lova ar čiužinys, patalynė, jei naudojami - naktipuodžiai.
• Skalbinių skalbimas: IV skyriaus 32 punktas nurodo, kad ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo vietoje naudojami skalbiniai turi būti skalbiami viešojoje skalbykloje, kuriai teisės akto nustatyta tvarka išduotas leidimas-higienos pasas.
• Lovos ir čiužiniai: IV skyriaus 39 punktas nurodo, kad vaikai gali miegoti jų ūgį atitinkančiose lovose kietu pagrindu arba ant jų ūgį atitinkančių čiužinių, kurių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm. Lovų ar čiužinių turi būti ne mažiau, nei grupėje yra pietų miegą miegančių vaikų, o savaitinėje grupėje - ją lankančių vaikų. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų. Iki 1,5 metų amžiaus vaikams skirtos lovos turi būti su sienelėmis.
• Sanitariniai įrenginiai: IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.

Kam kreiptis iškilus problemoms dėl temperatūros?

Į Panevėžio visuomenės sveikatos centrą pastarosiomis dienomis kreipiasi dėl vaikų ugdymo įstaigose esančios patalpų oro temperatūros sunerimę tėveliai - mokymo, ugdymo patalpose vaikai šąla. Centro specialistai nori atkreipti dėmesį į vaikų ugdymo įstaigose esančių patalpų oro temperatūros parametrus, ypač šaltuoju metų laiku. Jei turite klausimų, susijusių su ugdymo įstaigų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais dėl konsultacijos kreipkitės adresu Prienai, J. El. Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos ugdymo įstaigose, vertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose.

Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai. Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais.

tags: #vaikai #darzelyje #per #karsti

• Sveikas ir skanus ryto startas
• Kaip pasirinkti tinkamą vokelį kūdikiui?
• Ūkinės veiklos organizavimas globos įstaigose
• Saugumas ir stilius: vaikiškos raudonos liemenės
• Apie žindymą ir jo naudą