Vaiko teisės augant globos namuose: iššūkiai ir sprendimai
Vaikų gerovės užtikrinimas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Kai vaikai netenka tėvų globos, svarbu užtikrinti jiems saugią, mylinčią ir palaikančią aplinką. Lietuvoje, siekiant geriausiai atitikti vaiko interesus, vyksta nuolatinė vaiko globos sistemos pertvarka, pereinant nuo institucinės globos prie šeimai artimesnių modelių.
Vaiko teisių apsauga ir socialinė globa Lietuvoje
Vaiko teisinę apsaugą Lietuvoje reglamentuoja daugybė teisės aktų, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Vaiko teisės yra prigimtinės kiekvieno asmens teisės ir laisvės, o valstybė įpareigojama jas garantuoti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo 1995 m., pripažįsta vaiką individų, turinčiu teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kai to negali užtikrinti jo tėvai.
Socialinės globos paslaugos, vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, yra atskirtos nuo kitų socialinių paslaugų rūšių. Jas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie organizuoja ir koordinuoja paslaugas, bendradarbiaudami su kitų profesijų specialistais. Socialinės globos gavėjai - tai be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, ir vaikai su negalia.
Nors socialinio darbo kokybės standartai siekia užtikrinti paslaugų gerumą, socialinio darbo kokybė nėra objektyvus dydis ir gali skirtis skirtingose šalyse, priklausomai nuo ekonominio pajėgumo ir pilietinės visuomenės lygio. Klientams svarbūs geri santykiai, supratimas, saugumas, pagarba ir užuojauta. Tačiau galimybė objektyviai įvertinti socialinio darbuotojo poveikį globos namų ugdytiniams yra ribota.
Vaiko gerovės valstybės politika
Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kuria siekiama visapusiškos vaiko apsaugos ir gerovės. Koncepcijos tikslas - daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą. Pagrindiniai principai yra vaiko gerovės klausimų politizavimas, valstybės ir šeimos atsakomybės dalijimasis, vaiko interesų prioritetiškumas, teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam, oriam ir visaverte asmenybe.
Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku laikomas kiekvienas žmogus iki 18 metų. Vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, apsaugančią nuo socialinio ir individualaus smurto.
Vaiko globos sistemos reorganizavimas ir perėjimas prie šeimos modelio
Siekiant įgyvendinti Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją, buvo parengtas Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių planas. Pagrindinis tikslas - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą taip, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus, skatinant tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimą globėjų (rūpintojų) šeimose ir mažinant vaikų skaičių globos institucijose.
Institucinė globa dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą ir apsunkina pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.
Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija
Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikianti pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.
Higienos ir COVID-19 prevencijos reikalavimai
Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Pagal Lietuvos higienos normą HN 124:2009, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo patalpų ploto, o miegamajame kambaryje vienai vietai - ne mažiau kaip 6 kv. m. COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių, pareikalaujant specialių reikalavimų veiklai organizuoti, siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijos plitimui.
Finansavimo sistemos iššūkiai
Audito metu nustatyta, kad vaikų globos namams neskiriamos lėšos pastatų renovacijai ir patalpų remontui. Pagal esamą tvarką, valstybės biudžeto lėšos finansuoja pačius globos namus, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei ir kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti socialines paslaugas pagal poreikius, racionaliau planuoti globos namų tinklą ir stiprinti jų finansinį savarankiškumą.
Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose - nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą, nes statistiniai duomenys rodo, kad finansavimas skiriasi Lietuvos apskrityse bei atskiruose globos namuose.
Valdymas, administravimas ir tyrimai
Socialinių paslaugų valdymo funkcijas vaikų globos namuose atlieka valstybinės, savivaldybių ir nevyriausybinės organizacijos. Valstybiniai vaikų globos namų steigėjai yra apskrities viršininko administracijos, savivaldybių - savivaldybės administracija, o nevyriausybinių organizacijų - pačios NVO.
Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, apklausiant globos namų vadovus ir vaikus. Struktūrizuoto interviu metodu apklausti globos namų vadovai. Klausimai apie finansavimo planavimą siekė išsiaiškinti kriterijus, kuriais remiantis planuojamas biudžetas. Vadovų teigimu, planuojant finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija, socialinio draudimo dydžiais bei poreikiais mitybai, apavui, medikamentams, elektrai ir apšildymui.
Visuomenės požiūris ir mitai apie globos namuose augančius vaikus
Neretai vis dar egzistuoja mitai, užsilikę iš sovietmečio, apie vaikus, augančius globos namuose. Paprastai įsivaizduojama, kad tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, turintys elgesio problemų, darantys teisės pažeidimus, vartojantys psichotropines medžiagas, rūkantys, keikiantys, nelankantys mokyklos, smurtaujantys, valkataujantys. Iš tiesų, tai tėra mitai.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Vaikystė turi būti nerūpestinga ir linksma. Sunku būti laimingu vaiku, jeigu šalia nėra suaugusiojo, kuris pasirūpina, paguodžia, nušluosto ašarą. Visi vaikai yra svarbūs.
Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo 11 130 tėvų globos netekusių vaikų. Šių vaikų skaičius mažėja nuo 2006 m. Daugiau nei trečdalis visų be tėvų globos likusių vaikų auga vaikų globos namuose. 2010 m. pabaigoje institucijose augo 4173 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių 2962 vaikams nustatyta nuolatinė globa, o tai reiškia, kad šie vaikai jau beveik neturi galimybės grįžti į biologinę šeimą.
Per 2010 m. 1079 vaikai buvo grąžinti tėvams, tačiau tik 75 vaikai grąžinti iš nuolatinės globos. Dauguma vaikų globos namuose augančių vaikų gyvens ten iki pilnametystės, tikėdamiesi ir svajodami, kad atsiras šeimos, norinčios jais pasirūpinti. Per 2010 metus 907 vaikams nustatyta globa šeimoje. Didžioji dalis globojamų vaikų augo giminaičių šeimose. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje svetimų vaikų globa nėra populiari.
Įvaikinamų vaikų skaičius Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių šeimose yra pastovus kelerius metus. Nors 15-20% šeimų Lietuvoje negali susilaukti savo vaikų, įvaikinimą renkasi nedaugelis. Tikėtina, kad nevaisingų porų sprendimą įsivaikinti stabdo mitas, jog įvaikinimas yra ilgas, biurokratinis, brangus ir sunkiai įveikiamas procesas.
Kaip tapti globėju: mitai ir realybė
Norint tapti globėju, nebūtina būti vyresnio amžiaus ir turėti vaikų auginimo patirties. Svarbiausia - energija ir motyvacija. Jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Mitai apie tai, kad globoti reikia turint didelį, nuosavybės teise priklausantį namą, taip pat yra klaidingi. Svarbiausia, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai ir žaidimams.
Nereikia turėti vaikų auginimo patirties, kad galėtum globoti. Svarbiausia - didelis noras atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms. Jei neturite patirties, nerimauti nereikia - lankydami globėjų mokymus tapsite globėjų bendruomenės dalimi, turėsite specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su kitomis globėjų šeimomis.
Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas, tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis. Svarbu skirti daugiau laiko vienas kitam, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus, kad užmegztumėte ryšį. Pirmaisiais mėnesiais vaikui reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos, kol jis pripras prie naujos rutinos ir aplinkos.
Ryšio kūrimas ir adaptacija
Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai kelia įtampą ir stresą. Vaikas išgyvena buvusios aplinkos netektis. Globėjui reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Žmonės, prisiimantys globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Reikės laiko, kol vaikas įveiks nemalonius jausmus.
Tyrimai rodo, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Šeimyninė padėtis ir įtaka kitiems vaikams
Vaiko ar jaunuolio globai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Vienišiai, vedę ar gyvenantys partnerystėje gali būti globėjais. Svarbiausia, kad šeima būtų pakankamai erdvi.
Nors daugelis nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams, tyrimai rodo, kad broliai ir seserys yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir seseris.
Svarbu suprasti, kad paaugliai, linkę nusikalsti ar darantys teisės pažeidimus, neatvyks į jūsų šeimą, nes jų poreikiai nėra globa šeimoje.
Institucinės globos pertvarka ir bendruomeniniai vaikų globos namai
Nuo 2019 m. vykdomas institucinės globos pertvarkos procesas leido pereiti nuo centralizuotos globos prie bendruomeninio gyvenimo modelio. Uždaryti vaikų globos namai ir daug dėmesio skiriama šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose. Pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinta vaikų dienos centrai ir šeimų socialinė priežiūra.
Šiuo metu šeiminiuose namuose gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose - 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai.
Šalies strateginis tikslas - kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje.
Dienos centrai ir laikinoji globa
Teikiamos dienos užimtumo paslaugos socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Pastebima, kad auga saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc.
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos yra neatskiriami procesai. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku klausimai. Teismai skiria ypatingą dėmesį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas (50/50 principas). Tačiau teismuose dažnai susiduriama su ginčais, kadangi prioritetas teikiamas vaiko gyvenamosiosios vietos pastovumui ir stabilumui.
Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai.
Vaiko nuomonė yra svarbi, tačiau teismas jos gali neatsižvelgti, jei ji prieštarauja vaiko interesams. Svarbu, kad tėvai sutartų dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja abiejuose namuose, ir užtikrintų emocinę paramą vaikui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
