Vaiko nutrenkimo elektra priežastys ir pasekmės
Elektros smūgis gali įvykti dėl įvairių priežasčių, tiek buityje, tiek ir gamtoje. Net nedidelį elektros poveikį patyrusius žmones turėtų apžiūrėti gydytojas, nes net ir lengvesni atvejai gali turėti pasekmių sveikatai.
Buitinės elektros traumos
Dažniausiai buityje žmonės patenka į skubios pagalbos skyrių dėl elektros poveikio, pavyzdžiui, traukiant kištuką iš rozetės drėgna ranka ar palietus blogai izoliuotą laidą. Daugumą nelaimingų atsitikimų sukelia kintamoji elektros srovė, naudojama pramonėje ir buityje. Žemos įtampos elektros traumos (200-360W) nėra pavojingos gyvybei, jeigu metu nėra sukuriamas elektros lankas. Tačiau elektros lanko traumos yra pavojingos gyvybei, nes jos trunka tol, kol kažkas išjungia elektros įtampą arba patraukia asmenį nuo elektros lauko. Elementariausias pavyzdys - vaikas, įkišęs virbalus į rozetę. Tokiu atveju elektros įtampą patiria abi rankos, susidaro elektros laukas. Jei veiksmas atliekamas viena ranka, elektros laukas nesusidaro ir trauma trunka iki sekundės dalių, nesukeldama žymesnių sveikatos nusiskundimų.
Veikiant kintamajai elektros srovei, raumenys susitraukinėja tol, kol teka srovė, todėl žmogui sunku išsilaisvinti nuo veikiančių kontaktų. Elektros srovė, eidama lengviausią kelią tarp kontaktinių taškų, pažeidžia kūno audinius ir gyvybiškai svarbius organus - širdį, smegenis. Dėl elektros srovės poveikio gali sutrikti širdies veikla, prasidėti kvėpavimo raumenų paralyžius, žmogus gali mirti.
Patyrus elektros lanko traumą, gali atsirasti ritmo sutrikimas, lokalus nudegimas. Tokios traumos yra pavojingos vaikams ir vyresnio amžiaus pacientams. Vaikams pavojus kyla dėl mažos kūno masės ir paviršiaus ploto - nudegimas būna kur kas rimtesnis nei suaugusiam žmogui. Vyresni žmonės turi didesnę riziką dėl gretutinių ligų.
Nors buitinės elektros traumos nėra dažnos, tačiau jų pasitaiko. Žemos įtampos traumų atveju vėlyvi simptomai nepasirodo. Jeigu įvyko ritmo sutrikimas, jis sprendžiamas iš karto. Kiti simptomai gali būti nudegimai, smūgio banga (nors buitinės traumos jos nesukelia), nutirpimai, dilgčiojimai, raumens susitraukimai, spazmai ar mėšlungis, raumens plyšimai. Nudegimų poveikis paprastai išaiškėja per dvi, tris dienas. Jei tai elektros traumos sukeltas nudegimas, pavyzdžiui, piršte, prisilietus prie atvirų laidų, nudegimas bus gilus, su giliu audinių sluoksnių pažeidimu.
Visi elektriniai namų apyvokos reikmenys turi būti įžeminti, laidai izoliuoti, elektros lizdai užkimšti specialiais plastmasiniais kištukais. Ypač svarbu tai užtikrinti, auginant mažus vaikus. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje tik apie 64 proc. 7-17 metų vaikų buvo normalaus kūno svorio. Nutukimo problema palieka neatsakytų klausimų, o moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtus šios lėtinės ligos vystymosi aspektus. Vis daugiau duomenų rodo, kad tunkantys vaikai susiduria su didesne gyvybiškai svarbaus vitamino D stokos rizika. Antsvorio turintys ar nutukę moksleiviai daug dažniau rizikuoja ir dėl geležies stokos. Jos pasekmė - gyvybines jėgas išsunkianti anemija.
Vaikams per pirmuosius 3 savo gyvenimo metus kyla didelė rizika užspringti, pasismaugti ar uždusti. Dažniausiai užspringstama maistu arba monetomis. Pasismaugimai dažnai įvyksta tuomet, kai drabužių virvelės ar juostelės, esančios aplink kaklą, pakliūva ir įstringa tarp baldų, žaidimų aikštelių įrangos ar kitų objektų. Užspringimai ir uždusimai labiausiai gąsdina dėl to, nes įvyksta netikėtai ir veiksmų reikia imtis greitai. Vaikui 6 minutes trunkantis deguonies stygius gali sukelti smegenų pažeidimą.
Vaikams gali kilti pavojus ir dėl netinkamos priežiūros. Vystymo stalai kelia didelę riziką, jei vaikas paliekamas be priežiūros. Vaikštynės yra viena pagrindinių sužalojimus sukeliančių įrenginių - vaikas gali pasiekti didesniame aukštyje esančius objektus ir apvirsti. Kyla rizika nukristi nuo laiptų ar apsiversti, jei grindų paviršius yra nelygus. Jei vaikas yra vaikštynėje, jam krentant didžiausias smūgis tenka galvos ir kaklo sričiai, dėl to dažniausiai patiriami stiprūs sužalojimai. Dar viena aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus - iškritimai pro langus. Tam reikėtų naudoti specialias groteles.
Skendimas - procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Vaikai skęsta tyliai. Neteisinga manyti, kad skęstantis vaikas kviesis pagalbos. Dažniausiai net mažas vandens kiekis, patekęs į kvėpavimo takus, sukelia gerklų spazmą. Skęstantis vaikas chaotiškai mojuoja rankomis, teškia vandenį, žiopčioja, kosti. Suaugusieji taip gali išsilaikyti kiek ilgiau - iki minutės, o vaikai - tik iki 20 sekundžių. Vaikai gali paskęsti ne tik maudydamiesi ežere, upėje ar jūroje, bet ir vonioje, šulinyje, baseine, fontane.
Nuodas - tai medžiaga, kuri, patekus į organizmą nedidelėmis dozėmis, sukelia sveikatos sutrikdymą ar mirtį, veikdama cheminiu ir fizikiniu keliu. Apsinuodyti galima labai įvairiomis medžiagomis. Nėra bendrų požymių, iš kurių galėtumėte atpažinti apsinuodijimą.
Aukštos įtampos elektros traumos yra be galo pavojingos žmogaus gyvybei. Jos gerokai pavojingesnės nei žaibo traumos, nes paprastai sukelia skilvelių virpėjimą, dėl kurio sustoja širdis. Tokios traumos dažnai pasitaiko vagystės atvejais, kuomet iš elektros pastočių bandoma pasisavinti laidus. Patyrus aukštos įtampos elektros traumą, patiriamas didesnis ir gilesnis nudegimo plotas, kadangi elektros smūgio bangos jėga yra gerokai stipresnė.
Žaibo sukelta elektros trauma
Žaibas - autentiška elektros trauma, beproto galinga, bet trunka itin trumpą laiką, vos kelias nanomilisekundes. Žaibo nutrenkimo metu nesusidarys joks elektros lankas, nes tai vienkartinė momentinė iškrova. Žaibo išlydis yra tiesioginė srovė. Žaibo traumos nesukelia skilvelių virpėjimo, bet sukelia staigų kvėpavimo centro slopinimą, todėl, jeigu žmogų ištinka mirtis, priežastis būna kvėpavimo sustojimas, po kurio sustoja ir širdis. Žaibo traumos retai kada sukelia rimtus kūno nudegimus. Paprastai žaibuoja lyjant lietui, todėl sušlapęs žmogus patiria žaibo srovę, kuri nueina paviršiumi. Nors nudegimų nebūna, tačiau žmogus patiria didelę žaibo smūgio jėgą, atsirandančią dėl staigiai išsiplečiančio oro. Dėl oro išsiplėtimo gali nuplyšti žmogaus rūbai, lūžti kaulai. Banga gali nublokšti kelis metrus. Žaibas gali nutrenkti kelis žmones vienu metu. Esame turėję pavyzdžių, kuomet trenkęs žaibas į futbolo aikštę nutrenkė visą komandą.
Esant traumoms, kurios susijusios su žaibu dėl sąmonės ir kvėpavimo sutrikimo, rekomenduojama nukentėjusįjį gaivinti gerokai ilgiau nei standartinį pacientą, kadangi tikimybė atkurti kraujotaką yra didesnė ir išeitys yra geresnės nei mirštant nuo trauminių aplinkybių.
Žaibo poveikis gali būti tiesioginis arba per kitus objektus ar net kitus žmones, todėl per audrą nerekomenduojama stovėti grupėmis. Žaibas retai sukelia ryškius nudegimus kaip aukštos įtampos srovė, bet gali palikti vadinamąjį „žaibo piešinį“ ant odos - paraudimo raštą, primenantį šakotas linijas. Pavojingiausi pažeidimai - širdies, raumenų ir nervų sistemai.
Jei trenkia žaibas, svarbiausias ir pirmasis dalykas, kurį turėtų padaryti šalia esantis žmogus, yra saugios aplinkos užtikrinimas. Jei saugu liestis, vertiname, ar žmogus sąmoningas ir kvėpuoja. Jei nereaguoja, vertiname, kad nesąmoningas. Toliau vertiname, ar kvėpuoja ir ar kvėpuoja normaliai. Viskas, kas neatrodo kaip normalus kvėpavimas, vertinama kaip klinikinės mirties požymis. Tuomet nedelsdami kviečiame GMP, pagal galimybes prašome aplinkinių atnešti defibriliatorių ir nedelsiant pradedame atlikti krūtinės ląstos paspaudimus.
Kaip padėti elektros nukrėstam žmogui?
Kaip padėti nukentėjusiam nuo elektros ar žaibo
Jeigu trenkia elektra: jei pavyksta tai padaryti - kuo greičiau atsitraukite nuo elektros šaltinio. Pastebėję nudegimą, šaldykite jį po vėsaus vandens srove. Pajutę kokius nors simptomus, neatidėliodami kreipkitės medicinos pagalbos.
Jeigu matote, kad nukentėjo kitas žmogus: kai kitą žmogų krečia elektra, jei yra galimybė, svarbu kuo greičiau išjungti elektros šaltinį. Jei negalima išjungti ir šaltinis žemos įtampos - žmogų nuo srovės reikia atskirti su elektros izoliatoriumi (guma ar medžiu). Jei šaltinis aukštos įtampos - jokiu būdu nesilieskite net ir su izoliatoriumi, nes tai darant galima mirtinai susižaloti. Vienintelė išimtis - jei įrankis pagal specifikacijas yra pritaikytas aukštai įtampai ir yra naudojamas profesionaliai.
Jei prie traumą patyrusios aukos saugu liestis, įvertiname, ar ji sąmoninga ir kvėpuoja, ar kvėpuoja nenormaliai (įtariama klinikinė mirtis) ir nedelsdami skambiname 112, kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), pradedame atlikti krūtinės ląstos paspaudimus bei laukiame tolesnių nurodymų ir pagalbos.
Ar mus gali nukrėsti elektra, jei paliesime elektros krečiamą žmogų? Tikrai taip, jei liesimės tiesiogiai, be jokio izoliatoriaus, nes pats žmogus yra neblogas laidininkas. Jei šaltinis aukštos įtampos (>600 V), prie nelaimę patyrusio žmogaus nesiliečiame net ir ginkluoti guma ar medžiu.
Kaip taisyklingai atlikti gaivinimą? Pagrindinė taisyklė: jei abejojate, ar pradėti gaivinimą, visada geriau pradėti. Pradėję daryti krūtinės paspaudimus, galite išgelbėti gyvybę. Taip pat labai svarbu įvertinus, kad pacientas nesąmoningas ir nenormaliai ar visai nekvėpuoja, prieš imantis tolesnių veiksmų (gaivinimo), kviesti GMP ir, jei žinome, kad netoliese yra automatinis (išorinis) defibriliatorius, reikia paprašyti aplinkinių kuo greičiau pristatyti jį į įvykio vietą. Ankstyva defibriliacija dažnai gali būti raktas į sėkmę.
Kaip gali nukentėti žmogus, paliestas elektros ar žaibo? Priklausomai nuo poveikio trukmės ir intensyvumo, elektros trauma gali sukelti paviršinius ar gilius nudegimus, ritmo sutrikimus, širdies ir kvėpavimo sustojimą, gali pažeisti įvairius vidaus organus.
Jei pavyksta tai padaryti - kuo greičiau atsitraukite nuo elektros šaltinio. Pastebėję nudegimą, šaldykite jį po vėsaus vandens srove. Pajutę kokius nors simptomus, neatidėliodami kreipkitės medicinos pagalbos.
Jei neįmanoma išjungti elektros srovės, reikia elektros traumuojamą žmogų nustumti nuo elektros šaltinio, nes jis pats dėl raumenų susitraukimo nepajėgia išsivaduoti. Nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio reikia nustumti elektrai nelaidžiu daiktu (pavyzdžiui, sausa lazda, lenta, truktelėjus už drabužių ar nutempiant virve, odiniu diržu). Jei elektros traumuojamas žmogus laiko laidą, jį galima perkirsti kirviu, kurio kotas medinis, arba perkirpti žirklėmis, kurių rankenėlės padengtos plastiku arba guma.
Jei elektros išlydžiai nudegina odą, pažeistą vietą skubiai vėsinkite vandeniu (ne trumpiau kaip 30 min.), ant jos dėkite sterilų tvarstį ar apdenkite švariu rankšluosčiu. Jei nudegė rankų plaštakos - nusekite laikrodį, numaukite žiedus, apyrankes, nes audiniams patinus tai atlikti bus sudėtinga.
Būtinai nedelsiant kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusįjį reikia tuojau pat vežti į gydymo įstaigą, nors jis ir jaustųsi gerai, nes komplikacijų gali atsirasti vėliau. Širdis gali sustoti staiga, net praėjus keletui valandų po nelaimingo atsitikimo.
Jei žmogus yra veikiamas aukštos įtampos elektros srovės (pavyzdžiui, iš jos perdavimo linijos arba transformatoriaus), negalima prie jo artintis arba jį liesti, kol elektros srovė neišjungta! Ši elektros srovė veikia kelių metrų atstumu, o lyjant lietui, ji pavojinga net už keliolikos metrų. Nemėginkite gelbėti nukentėjusiojo - tai pavojinga jūsų gyvybei.
Sužalojus žaibui ar elektros srovei, nukentėjusiojo jokiu būdu negalima kasti į žemę.
Būkite atsargūs! Nesilieskite prie elektros srovės šaltinio, nelieskite nukentėjusiojo, jei nesate įsitikinę, kad tai saugu.
Kad elektra nesužalotų teikiančiojo pagalbą, pirmiausia išjunkite elektros srovę jungikliu skirstomajame elektros skyde.
Prisilietus prie elektros laidų kūno raumenys susitraukia, ir žmogus pats negali nuo jų išsivaduoti, todėl nuo laidų jį reikia patraukti.
Jei įtampa neviršija 1000 voltų (V), nustumkite nukentėjusįjį nuo elektros srovės šaltinio nelaidžiu jai daiktu (pvz., sausa lazda, virve, lenta, arba trūktelėkite už drabužių). Tai būtina daryti viena ranka, atsistojus ant guminio takelio ar sausos lentos.
Jei nukentėjęs asmuo laiko laidą, jį galima perkirsti kirviu, kurio kotas medinis, ar perkirpti žirklėmis, kurių rankenos izoliuotos.
Bet kuris tiesiogiai prisilietęs prie nukentėjusiojo žmogus tekant elektros srovei pats tampa laidininku.
Pagalbą teikite atsižvelgdami į sužalojimo pobūdį. Daugeliui nukentėjusiųjų užsidega rūbai. Tik išjungus elektrą galima gesinti ugnį vandeniu arba gesintuvu, ant degančio žmogaus užmesti anklodes.
Sužalojimo vietą reikia vėsinti vandeniu (ne trumpiau kaip 30 min.), ant pažeistos vietos dėkite sterilų tvarstį, nestipriai subintuokite.
Jei nudegė rankų plaštakos - nusekite laikrodį, apyrankes, žiedus, nes audiniams patinus tai atlikti bus sunkiau.
Būtinai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Nukentėjusįjį reikia tuojau pat vežti į gydymo įstaigą, nors jis ir jaustųsi gerai, nes komplikacijų gali atsirasti vėliau.
Širdis gali sustoti staiga, net praėjus keletui valandų po nelaimingo atsitikimo.
Jei esate namie, atsigulkite kuo žemiau ir nesislėpkite po medžiu. Jei esate atvirame lauke, atsigulkite kuo žemiau ir nesislėpkite po medžiu.
Geriausia prevencija - būti gerai informuotam ir laikytis kelių principų. Kalbant apie elektrą, svarbu neimprovizuoti ir visus elektros darbus patikėti profesionalams, niekada neturėti reikalų tuo pačiu metu su dviem dalykais - elektra ir vandeniu.
Žaibuojant būti uždarose erdvėse (namuose, automobilyje), nepalikti atvirų langų, durų, būti atokiau nuo metalinių objektų, židinio. Jei esate atvirame lauke, venkite medžių, kalvų ir kitų iškilusių vietų. Esant visiškai atviroje vietoje, saugiausia atsitūpti ir susiriesti į kamuolį.
Yra pranešimų apie pavojingus atvejus, kai vaikai susižalojo elektra žaisdami su telefonų įkrovikliais. Tėvai yra įspėjami apie potencialų įkroviklių keliamą pavojų. Vaikai iš prigimties smalsūs ir tyrinėja pasaulį ragaudami, kišdami viską, ką randa, į burną - tai kelia riziką, kad jie gali užspringti palikto kroviklio laidu ar kad juos gali nutrenkti elektra. RoSPA primygtinai rekomenduoja įkrovus telefono bateriją niekada nepalikti telefono kroviklio įjungto į lizdą, niekada nepalikti kraunamo telefono ant lovos ar baldų - geriau krauti atviroje vietoje, taip pat nerekomenduojama palikti įrenginių krautis per naktį.
#FirstAidSeries | First Aid in case of Electric Shock
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
