Ar kūdikiai gali susiurbti vienas kitą ir kitos vaikiškos baimės
Vaikystė - tai metas, kupinas ne tik džiaugsmo ir pramogų, bet ir įvairių baimių bei išgąsčių. Tėvams neretai kyla klausimų, kas glūdi už keistų vaiko baimių, pavyzdžiui, ar kūdikį gali „susiurbti“ siurblys, arba kodėl vaikai bijo tamsos bei šešėlių. Baimės jausmas žmogų lydi visą gyvenimą. Juk ir suaugusieji turi baimių, pavyzdžiui - pasikeitimų baimė, atstūmimo baimė.
Baimės prigimtis: ar vaikai mokosi bijoti?
Ar kūdikis gali išsigąsti? Juk jis nežino, kas yra baubas, mušimas ar „blogasis“ gydytojas. Mes neišmokstame jausti jausmų, o tiesiog juos jaučiame. Baimė, nerimas ir kitos reakcijos į pavojų yra emocijos, kurių prigimtis nė nekelia abejonių - ji užkoduota genetinėje informacijoje, kurią kartos perduoda kartoms. Tai akivaizdu ir todėl, kad šias emocijas išgyvena visa gyvoji gamta. Vos gimę gyvūnėliai irgi jau pažįsta baimės jausmus.
Sunku būtų pasakyti, ką mąsto išsigandęs kūdikis, mes tik matome, kaip jis elgiasi. Baime arba išgąsčiu jis reaguoja į tokias situacijas, kurios stipriai skiriasi nuo įprastinės aplinkos: labai stiprus garsas, labai staigūs judesiai, labai ryški šviesa, tai, kas gali sukelti skausmą tiesiogine ar perkeltine prasme.
Kada vaikai bailiausi?
Sunku išskirti vieną kurį baimės amžių, nes baimės keičiasi su amžiumi. Priešmokyklinio amžiaus vaikai dažnai bijo nesuprantamų dalykų. Bijoma to, ko negalima iki galo suvokti. Priešmokyklinukai bijo ir įsivaizduojamų dalykų - vaiduoklių, baubų, raganų - nes tokio amžiaus vaikai labai sunkiai atskiria tikrovę nuo įsivaizdavimo. Vis tik mokslininkai teigia, kad pats bailiausias amžius yra apie 6-7 vaiko gyvenimo metus. Tuo metu pavojus, kad ir sufantazuotas, yra daug baisesnis - jis asocijuojasi su mirties baime.
Reakcijos į pavojų: sustingti, dingti ar kautis
Visa gyvoji gamta į pavojų reaguoja trim pagrindiniais būdais - sustink, dink arba kaukis. Pirma reakcija - sustingimas. Tai tarytum apmirimas, kai kvėpavimas beveik sustoja. Po kelių akimirkų priimamas sprendimas: dingstama arba kaunamasi. O ką gi nuveiksi lovoje, jei manai, kad po ja guli drakonas?
| Reakcijos tipas | Požymiai |
|---|---|
| Sustingimas | Kvėpavimo pauzės, išsiplėtę vyzdžiai, širdies plakimas |
| Suaktyvėjimas (bėgimas/kovojimas) | Dažnas kvėpavimas, greitas pulsas, prakaitavimas |
Išgąsčio padariniai ir psichologinė pagalba
Po staigaus išgąsčio vaikas gali pradėti mikčioti, nevalingai šlapintis ar tuštintis, gali atsirasti nevalingų judesių (tikų) ar sutrikti miegas. Jei tai - tik reakcija į stresą, paprastai ji trunka nelabai ilgai, apie 2-3 mėn., palaipsniui silpsta ir gali praeiti savaime. Visada tokiu atveju geriau pasitarti su psichologu, dažnai geriausias vaistas - psichoterapija.
Tėvų reakcijos ir emocijos - kelrodis mažam vaikui, o ypač kūdikiui. Labai anksti vaikas išmoksta vieną taisyklę: tėvai turi daugiau patirties ir geriau supranta, kas yra pavojinga, o kas - ne. Todėl svarbu neigti ne patį baimės objektą (baubų nebūna), o sakyti, kad mūsų namuose baubų nėra, kad mes juos išvijome. Taip pripažinsite vaiko baimę ir kartu jį apsaugosite, užtikrinsite, kad nėra ko baimintis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
