Ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo ypatumai ikimokyklinio muzikos ugdymo kontekste
Muzika - tai savita garsinio meno forma, kurią sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros. Ji yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas, svarbus kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui. Muzika daro didelį poveikį ne tik mūsų emocijoms, bet ir sudėtingiems procesams smegenyse. Moksliniai tyrimai rodo, kad muzika, stimuliuodama įvairias smegenų dalis, daro įtaką motorikai, atminčiai, kalbai, problemų sprendimui, vaizduotei ir pažinimui. Tai tiesiogiai veikia smegenų plastiškumą - smegenų augimą, pokyčius ir formavimąsi. Muzika yra vienintelis stimulas, kuris taip intensyviai ir iš karto pajėgia paveikti mūsų smegenis, sudarydamas sąlygas joms ne tik vystytis, bet ir keistis.
Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją. Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą.
Bendradarbiavimo pedagogika ikimokykliniame ugdyme
Ikimokyklinio ugdymo gairės yra parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, kurie užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Vienas iš esminių yra šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Pagal jį, mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Taip pat svarbus vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas, kuris akcentuoja ugdymo proceso dalyvių sąveiką. Atjara monografijoje, nagrinėjančioje asmenybės meninės, dvasinės kultūros turtinimą akademinės muzikos pagalba, atskleidžiami muzikinio ugdymo bruožai, jo ryšys su ugdymo humanizavimu ir bendradarbiavimo pedagogika.
Ikimokyklinio ugdymo gairėse rekomenduojamos penkios ikidalykinės ugdymosi sritys, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę, apimančios ugdymo(si) turinį ir veiklas. Jos sudaro platų kontekstą, kuriame ugdomi ne tik muzikiniai, bet ir socialiniai, emociniai gebėjimai. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
| Ugdymosi sritis | Paskirtis ir sąsajos su bendradarbiavimu |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | Puoselėja vertybinę nuostatą domėtis, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Nors tiesiogiai nesusijusi su muzika, sveikas ir saugus vaikas aktyviau įsitraukia į bendras muzikines veiklas, ugdydamasis grupinius įgūdžius per judrias muzikines veiklas. |
| Aš ir bendruomenė | Skatina vaikus dalyvauti daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant vaikų subkultūros, artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Tai tiesiogiai susiję su bendradarbiavimu grupėje, pažįstant kitus ir kuriant bendras vertybes per muziką. |
| Aš kalbų pasaulyje | Kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove. Muzika yra universali kalba, skatinanti komunikaciją ir bendradarbiavimą net ir be žodžių. |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | Atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Muzikos kūrinių analizavimas, instrumentų tyrinėjimas skatina bendrą pažinimą. |
| Kuriu ir išreiškiu | Modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą, kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Ši sritis yra ypač svarbi muzikinio ugdymo procese, skatinant bendrą kūrybą ir raišką. |
Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.
Dalyvių sąveika muzikinėje veikloje
Viena iš efektyvių bendradarbiavimo formų ikimokykliniame muzikiniame ugdyme yra ugdomosios edukacijos. Pavyzdžiui, VŠĮ „Vaikas ir muzika“ siūlo edukacijas „Dainos pasaka“, kurios sujungia judesį, dainą ir pasakojimą į vieną gyvą patirtį. Šių edukacijų metu vaikai kuria, vaidina, dainuoja, lavindami kalbą, dėmesį ir pasitikėjimą savimi. Programos yra pritaikytos ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ir kuriamos individualiai pagal vaikų amžių, metų laiką ir ugdymo tikslus. Tokios veiklos skatina vaikų bendradarbiavimą grupėje, mokymąsi išgirsti ir suprasti vieniems kitus.
Muzikinės veiklos ne tik lavina atlikimo įgūdžius, bet ir ugdo socialines kompetencijas. Drauge muzikuodami, diskutuodami, spręsdami kūrybines problemas, mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Įvairiose muzikinėse veiklose - klausydami ir vertindami muziką, judėdami pagal muziką, bendraudami kūrybos ir atlikimo procese, diskutuodami - jie ugdosi empatijos gebėjimus, mokosi stebėti ir jausti vienas kitą (ugdomas aš-ir-kitas santykio supratimas). Pažintis su kitų kultūrų (subkultūrų) ir stilių muzika mokiniams atveria galimybę pažinti kitą, taip ugdytis empatiškumą ir toleranciją.
Pedagogų profesinis tobulėjimas ir bendradarbiavimas
Kokybiškas ikimokyklinis muzikinis ugdymas neįsivaizduojamas be nuolatinio pedagogų profesinio tobulėjimo ir jų tarpusavio bendradarbiavimo. VŠĮ „Vaikas ir muzika“ nuolat organizuoja konferencijas, seminarus ir mokymus, skirtus pedagogams. Šios iniciatyvos apima tiek specializuotus mokymus muzikos mokytojams ir meninio ugdymo specialistams, tiek plačiam ratui ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinių klasių mokytojų, logopedų, mokytojų padėjėjų ir kitų švietimo srities darbuotojų. Mokslinės konferencijos paprastai apima tris pagrindines veiklos kryptis: pranešimus, praktinius užsiėmimus su mokytojais ir pamokėles su vaikais. Pranešimus, praktikumus ir pamokas veda patyrę švietimo specialistai iš įvairių pasaulio šalių, tokių kaip Anglija, JAV, Brazilija, Vokietija, Italija, Suomija ir Lietuva, taip skatinant tarptautinę patirties mainų bendradarbiavimą.
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras aktyviai prisideda prie Lietuvos pedagogų kompetencijų ugdymo ir švietimo sistemos plėtros. Centras vykdo neformalaus suaugusiųjų švietimo veiklą, inicijuoja kvalifikacijos tobulinimo programas, orientuodamasis į šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstus mokymo(si) būdus. Bendradarbiaujama su kitais LMTA padaliniais, kitų aukštųjų mokyklų dėstytojais, Lietuvos ugdymo įstaigomis, užsienio lektoriais, asociacijomis ir fondais. Tai patvirtina platų bendradarbiavimo tinklą, kuris yra esminis ugdymo kokybės gerinimui.
Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“ yra naudingas muzikos ir pradinių klasių mokytojams, norintiems praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo APIE muziką“ prie aktyvaus „muzikos mokymo“. Tokie mokymai didina pedagogų motyvaciją, atgaivina žinias ir įgūdžius, atpalaiduoja sukauptą potencialą ir energiją, o tai tiesiogiai atsiliepia jų gebėjimui efektyviai bendradarbiauti su vaikais ir tėvais. Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą. Akcentuojama, kad įgūdis („žinojimas - KAIP“) yra aukštesnė žinojimo apraiška nei sausos žinios („žinojimas - KAD“, „žinojimas - APIE“). Ši nuostata nuosekliai plėtojama E. Jaques-Dalcroze, C. Orff’o, Z. Kodaly muzikinio ugdymo sistemose, taip pat D. Elliott’o „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“, kurios akcentuoja patirtinį mokymąsi ir sąveiką.
Profesinio tobulėjimo programos, pavyzdžiui, „Ikimokyklinis ir priešmokyklinis meninis ugdymas“, nagrinėja pagrindinius ugdymo dokumentus, vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sunkumų, pedagoginio poveikio galimybes, psichofizines, socialines ir kognityvines raidos ypatumus. Jose aptariama meninių gebėjimų (dailės, muzikos, šokio, teatro) raida ir ugdymas, kūrybiškumo skatinimas, meninės raiškos integravimas, netradicinių priemonių naudojimas ir estetiškai vertingos aplinkos kūrimas - visa tai reikalauja glaudaus pedagogų ir specialistų bendradarbiavimo. Vertybinių nuostatų ugdymas, apimantis muzikinės kultūros įvairovės supratimą, empatiją ir pagarbą kitoms kultūroms, yra ugdomas per muziką ir padeda vaikams geriau bendrauti ir bendradarbiauti.
tags: #ugdymo #proceso #dalyviu #bendradarbiavimo #ypatumai #ikimokyklinio
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
